Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį A. K. perduoti baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Niurnbergo apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 58 Gs 8651/20.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. TP-04-00053-20, pareiškimo nagrinėjimo medžiaga Nr. 1-199-898/2021 ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) Niurnbergo apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO) baudžiamojoje byloje Nr. 58 Gs 8651/20 dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. K. suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui VFR už šiame orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą VFR Baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 pastraipoje, 244 paragrafo 1 pastraipos 3 punkte, 25 paragrafo 2 pastraipoje. EAO išduotas Niurnbergo apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. kardomojo arešto orderio Nr. 58 Gs 8460/20 pagrindu.

2. Išduoto EAO „e“ dalyje nurodyta, kad A. K. įtariamas pagal VFR Baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 pastraipą, 244 paragrafo 1 pastraipos 3 punktą, 25 paragrafo 2 pastraipą (vagystė su įsilaužimu į būstą) tuo, kad: tiksliai tyrimo nenustatytu laiku tarp 2016 m. sausio 30 d. dienos 16.30 val. ir 22.45 val., įtariamasis, vykdydamas bendrą susitarimą padaryti nusikaltimą ir veikdamas darbo pasidalijimo principu su kitoje byloje nuteistu S. P., įsilaužė į nukentėjusiųjų R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įtariamasis su kitoje byloje nuteistu S. P. apieškojo valdą ir namo garažą, tikėdamiesi rasti įsilaužimui tinkamų įrankių. Iš pradžių jie mėgino įsilaužti į namą panaudodami grėblį, domkratą ir kitus daiktus. Po ko įtariamasis su kitoje byloje nuteistu S. P. akmeniu išdaužė namo terasos durų beskeveldrio stiklo plokštę. Iš individualaus namo įtariamasis ir S. P. pagrobė iš viso 60 000 Eur grynųjų pinigų ir didelį kiekį papuošalų: laikrodžių, žiedų, grandinėlių, apyrankių ir auskarų, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 150 000 Eur, turėdami tikslą pasisavinti pinigus ir papuošalus, nors žinojo, kad į šį turtą jie neturi jokių reikalavimo teisių. Žala, padaryta pavogus turtą, siekia ne mažiau kaip 210 000 Eur. Žala, padaryta sugadinus svetimą turtą, siekia 10 000 Eur.

3. Nusikalstama veika, dėl kurios išduotas EAO, pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, požymius. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta VFR baudžiamajame įstatyme už A. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki 10 metų.

4. Vykdant VFR išduotą EAO, A. K. buvo sulaikytas 2021 m. kovo 15 d. 15.40 val., Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 29 d.

5. 2021 m. kovo 26 d. A. K., dalyvaujant jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), buvo supažindintas su VFR kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO turiniu. A. K. buvo įteiktas EAO vertimas į lietuvių kalbą, jam buvo išaiškinta supaprastinta ir bendra perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. K. nesutiko būti perduotas baudžiamajam persekiojimui VFR pagal EAO. Nurodė, kad nėra susijęs su inkriminuojama nusikalstama veika ir nemano, jog VFR institucijos priims teisingą sprendimą. Pareiškė, jog nori, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikoje.

6. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. kovo 30 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimas dėl A. K. perdavimo VFR pagal EAO.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Perduotinas asmuo A. K. skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir atsisakyti jį perduoti baudžiamajam persekiojimui VFR pagal Niurnbergo apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. išduotą EAO. Nurodo, kad yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvoje, visi socialiniai ryšiai jį sieja būtent su šia šalimi. Todėl A. K. mano, kad turi teisę, jog dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtų teisiamas Lietuvos Respublikoje. A. K. pažymi, kad VFR kompetentinga institucija gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir perduoti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikai.

9. Perduotino asmens A. K. gynėjas advokatas Simas Šuminas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė aukštesniajam rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir atsisakyti A. K. perduoti baudžiamajam persekiojimui VFR pagal Niurnbergo apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. išduotą EAO.

10. Gynėjas nurodo, kad taikant EAO negali būti pernelyg stipriai suvaržytos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, todėl kiekvienu atveju kyla poreikis vertinti išduodamo EAO proporcingumą. Tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos baudžiamojoje justicijoje proporcingumo principas yra laikomas daugialypiu, tačiau vienu iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų. Europos Sąjungos baudžiamosios justicijos srityje proporcingumo principo sąvoka nėra pateikiama, tačiau proporcingumo principas yra išplėtotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje kaip bendrasis Europos Sąjungos teisės principas. Šia prasme proporcingumo principas suprantamas dvejopai: kaip užtikrinantis visų pirma valstybių narių apsaugą nuo nepagrįstų Europos Sąjungos institucijų veiksmų, kita vertus, kad ir valstybės narės savo veiksmus grįs proporcingumo principu ir kiekvienos iš jų piliečiai nenukentės nuo neadekvataus kitų valstybių narių elgesio.

11. Advokatas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino A. K. šeimyninės padėties (vedęs), gyvenamosios vietos, nukentėjusiųjų skaičiaus, nusikalstamos veikos padarymo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Skundžiamos nutarties turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į esminius aspektus, nurodytus EAO, prokuroro pareiškime, perduotino asmens ar jo gynėjo nurodytus argumentus. Gynėjo nuomone, jei įtariamojo nurodomi prieštaravimai dėl jo perdavimo pagal EAO pagrįstumo ir teisėtumo yra nepagrįsti, teismo nutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada. Tačiau iš nagrinėjamoje byloje esančios teismo nutarties turinio, grindžiamo bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su įtariamojo argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, negalima daryti išvados, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

12. Advokatas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju EAO išduotas nesilaikant šiam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, surašytas abstrakčiai. EAO nepateikiama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog būtent A. K. padarė nusikalstamas veikas ar veiką, dėl kurių pateiktas EAO. A. K. nesutinka būti perduotas minėtai valstybei, savo kaltės nepripažįsta visiškai. A. K. kaltė yra grindžiama tik bendru nusikalstamos veikos aprašymu, o pateikti duomenys tik sukelia abejones dėl to, kad kaltinime nurodytas veikas padarė būtent jis. Gynėjo nuomone, A. K. atžvilgiu išduotame EAO taip pat nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo. EAO aprašomi A. K. konkretūs veiksmai, kurie, tikėtina, buvo nagrinėjami ir konstatuoti atskiroje byloje, kurioje nuteistas S. P.. Advokatas mano, kad tai bus panaudota prieš A. K., nors toje byloje jis nebuvo kaltinamas ir negalėjo pasinaudoti įstatymo garantuotomis teisėmis į gynybą, prieštarauti, ginti savo teises bei teisėtus interesus, o tai laikytina grubiu jo pagrindinių teisių pažeidimu. EAO nurodytos įtarimo formuluotės akivaizdžiai suponuoja ne tik išvadą, jog Niurnbergo apylinkės teismas laiko A. K. neabejotinai kaltu, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, bet ir tai, jog perdavus jį VFR, šios šalies teismai gali būti tendencingi A. K. atžvilgiu ir jis nesulauks teisingo teismo, jam nebus suteikta tinkama teisinė pagalba.

13. Gynėjas taip pat pažymi, kad tiek EAO, tiek skundžiamoje nutartyje, tiek prokuroro pateiktame prašyme nurodytas A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra aiškiai suformuluotas ir dviprasmiškas. EAO „e“ dalies I punkte nurodyta, kad šis orderis susijęs su 1 nusikalstama veika, tačiau orderyje nurodomi net trys VFR baudžiamojo kodekso paragrafai, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą. Nėra aišku, ar nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas A. K., Lietuvoje atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje ar 180 straipsnio 2-3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Advokatas pabrėžia, kad tuo atveju, jei nusikalstama veika atitinka BK 180 straipsnio 2-3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, EAO negali būti išduotas, kadangi ši nusikalstama veika yra pažymėta nusikaltimų, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė, Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. 1R-195/I-114, 2 priede.

14. Gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas taip pat neatsižvelgė į ilgą laiką atliekamą A. K. baudžiamąjį persekiojimą. Jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai galimai buvo padaryti 2016 metais. Nuo 2016 m. A. K. nesislapstė, tačiau per visą šį laikotarpį jam nebuvo pateikta jokių duomenų dėl galimai jo VFR padarytų nusikalstamų veikų. Advokato nuomone, atsižvelgiant į nurodytus esminius EAO turinio trūkumus ir nesant jokios pirminės informacijos, patvirtinančios A. K. dalyvavimą nusikalstamų veikų daryme VFR, Lietuvos valstybė, sauganti ir globojanti savo piliečius, teisingumo interesų prasme, negali išduoti A. K. VFR.

15. Gynėjas taip pat pažymi, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nenagrinėjo, ar perduotinam asmeniui bus garantuojama galimybė turėti gynėją, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71¹ straipsnio 10 dalyje. Advokato vertinimu, jei nėra garantijos, kad A. K., kuriam VFR už galimai padarytą nusikaltimą gresia įkalinimas iki 10 metų, bus paskirtas gynėjas, tokio asmens negalima perduoti baudžiamajam persekiojimui į užsienio valstybę. Be to, skundžiamoje nutartyje nebuvo aptartas bausmės atlikimo vietos klausimas, jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos išduodančios valstybės garantijos, kai asmuo, kurio atžvilgiu yra išduotas EAO, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra vykdančiosios valstybės narės pilietis arba gyventojas, perdavimui gali būti taikomas reikalavimas, kad jis būtų grąžintas vykdančiajai valstybei narei ir ten atliktų išduodančiojoje valstybėje narėje jam priimtą laisvės atėmimo bausmę arba įvykdytų sprendimą dėl įkalinimo. Ši Sprendimo 2002/584/TVR nuostata yra įgyvendinta BK 9¹ straipsnio 7 dalyje. Gynėjo nuomone, kadangi dabartinėje proceso stadijoje nematyti priežasčių, dėl kurių Lietuvos Respublika galėtų atsisakyti perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokia sąlyga turi būti nustatyta.

16. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo gali būti atliekamas ir Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis tarpvalstybinėmis sutartimis bylą perduodant Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms. Todėl pirmiausiai reikėjo svarstyti ne klausimą dėl asmens perdavimo trečiajai šaliai, o bylos perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, kadangi nusikaltimą VFR galimai padarė Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje. EAO nurodyta, kad veikos padarytos veikiant su kitu asmeniu, taip pat Lietuvos piliečiu. Ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas ne tik pagal pačios nusikalstamos veikos padarymo vietą, bet ir pagal įtariamųjų gyvenamąją vietą, šiuo atveju - Lietuvos Respublikoje. VFR teisėsaugos institucijos turi galimybę kreiptis su prašymu atlikti A. K. apklausą Lietuvoje, po kurios galėtų būti vertinamas įtarimo pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo atitinkamoje valstybėje. A. K. neketina slapstytis ar trukdyti baudžiamajam procesui ateityje, paskyrus bausmę, ją atlikti Lietuvoje. Gynėjo nuomone, šiuo metu neišnaudojus visų teisinių instrumentų, negali būti sprendžiamas A. K. perdavimas VFR pagal išduotą EAO. A. K. perdavimas VFR pagal jos teismo išduotą EAO akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teises tiek į teisingą, teisėtą bei adekvatų ikiteisminio tyrimo procesą, tiek ir į teisingą nešališką ir objektyvų teismo procesą, kuriuos garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, taip pat ir nacionalinė teisė.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens A. K. skundas atmetamas.

17. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. K. perdavimo VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Niurnbergo apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. išduotą EAO baudžiamojoje byloje Nr. 58 Gs 8651/20 už šiame orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą VFR Baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 pastraipoje, 244 paragrafo 1 pastraipos 3 punkte, 25 paragrafo 2 pastraipoje, nepažeidė BK 9¹ straipsnyje, BPK 71¹, 73 straipsniuose bei Sprendime 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų.

18. EAO yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal EAO, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju VFR.

19. BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis EAO, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, EAO išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas EAO išdavusiai valstybei. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu EAO buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

20. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. K. perdavimo VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal EAO, aukščiau nurodytus reikalavimus įvykdė. A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose aukštesniajam teismui nurodo, kad EAO nurodytas A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra aiškiai suformuluotas ir dviprasmiškas: EAO „e“ dalies I punkte nurodyta, kad šis orderis susijęs su 1 nusikalstama veika, tačiau orderyje nurodomi net trys VFR baudžiamojo kodekso paragrafai, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą. Šie argumentai yra nepagrįsti. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos aiškiai matyti, kad A. K. prašomas perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą VFR tik dėl vienos nusikalstamos veikos, t. y. vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis – didelės vertės svetimo turto vagystės, įsibraunant į patalpą. Nors atsakomybė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra numatyta VFR Baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 pastraipoje, 244 paragrafo 1 pastraipos 3 punkte, 25 paragrafo 2 pastraipoje, tačiau tai nereiškia, kad A. K. yra inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad už minėtą nusikalstamą veiką VFR baudžiamajame įstatyme numatyta maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. A. K. inkriminuojama nusikalstama veika taip pat laikoma nusikalstamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. atitinka dvigubo baudžiamumo principą.

21. A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose aukštesniajam teismui atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju EAO išduotas nesilaikant šiam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, surašytas abstrakčiai, EAO nepateikiama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog būtent A. K. padarė nusikalstamas veikas ar veiką, dėl kurių pateiktas EAO. Tačiau susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta EAO vykdymo byla Nr. TP-04-00053-20, nenustatyta, jog VFR kompetentingos teisminės institucijos išduotame EAO yra esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Aukštesniojo teismo vertinimu, EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO pateiktas detalus A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas: išvardintos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, veikos padarymo laikas, vieta, nurodytas konkretus galimas A. K. vaidmuo ir kokius konkrečius veiksmus galimai jis padarė inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Nors A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo, tačiau iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos aiškiai matyti, kad EAO „e“ dalyje yra tik pateiktas nusikalstamos veikos, kurios padarymu VFR yra įtariamas A. K., aprašymas. Todėl tai nelaikytina nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Taigi, formalūs pagrindai perduoti A. K. VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti.

22. A. K., supažindintas su VFR kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO turiniu, nesutiko būti perduotas baudžiamajam persekiojimui VFR pagal EAO, nes nėra susijęs su inkriminuojama nusikalstama veika. A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose aukštesniajam teismui atkreipia dėmesį, kad A. K. savo kaltės nepripažįsta visiškai. A. K. kaltė yra grindžiama tik bendru nusikalstamos veikos aprašymu, o pateikti duomenys tik sukelia abejones dėl to, kad kaltinime nurodytas veikas padarė būtent jis. Gynėjas taip pat pažymi, kad A. K. inkriminuoti nusikalstami veiksmai galimai buvo padaryti 2016 metais. Nuo 2016 m. A. K. nesislapstė, tačiau per visą šį laikotarpį jam nebuvo pateikta jokių duomenų dėl galimai jo VFR padarytų nusikalstamų veikų. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šio proceso metu teismas netiria A. K. inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos baudžiamojoje byloje VFR, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veikas padariusius asmenis. Šiuo atveju prašančioji valstybė pateikė pakankamai informacijos, kuri leidžia spręsti A. K. perdavimo VFR pagal EAO klausimą.

23. Šiuo atveju nėra nustatyta imperatyvių ar diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 91 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad A. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvoje, visi socialiniai ryšiai jį sieja būtent su šia šalimi, todėl asmuo turi teisę, jog dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtų teisiamas Lietuvos Respublikoje. A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose aukštesniajam teismui nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo gali būti atliekamas ir Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis tarpvalstybinėmis sutartimis bylą perduodant Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, kadangi nusikaltimą VFR galimai padarė Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje. EAO nurodyta, kad veikos padarytos veikiant su kitu asmeniu, taip pat Lietuvos piliečiu. Gynėjas mano, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas ne tik pagal pačios nusikalstamos veikos padarymo vietą, bet ir pagal įtariamųjų gyvenamąją vietą, šiuo atveju - Lietuvos Respublikoje. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, A. K. inkriminuojama nusikalstama veika, dėl kurios buvo išduotas EAO, galimai buvo padaryta (duomenys neskelbtini), VFR, kurios teisėsaugos institucijos ir atlieka tyrimą šioje byloje. VFR nėra ratifikavusi 1972 m. Europos konvencijos dėl baudžiamojo persekiojimo perdavimo. Todėl skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad, nesant VFR teisėsaugos institucijų prašymo dėl baudžiamojo proceso perdavimo Lietuvos Respublikai, įvertinus tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta ir yra tiriama jos padarymo vietos valstybėje, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo perimti baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikai. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatyta EAO nevykdymo pagrindų ar sąlygų, kurie neleistų EAO išdavusiai VFR perduoti A. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje galimai padarytą nusikalstamą veiką.

24. A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose aukštesniajam teismui nurodo, kad šiuo atveju, priėmus sprendimą perduoti A. K. EAO išdavusiai VFR, buvo pažeistas proporcingumo principas. Advokatas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino A. K. šeimyninės padėties (vedęs), gyvenamosios vietos, nukentėjusiųjų skaičiaus, nusikalstamos veikos padarymo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Šie argumentai yra nepagrįsti. BPK 69¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar apygardos teismas, spręsdami dėl EAO išdavimo, įvertina, ar asmens perdavimas pagal EAO atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę. Taigi, BPK 69¹ straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos sprendžiant dėl EAO išdavimo, o ne dėl asmens perdavimo pagal EAO. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatyta EAO nevykdymo pagrindų ar sąlygų, kurie neleistų EAO išdavusiai VFR perduoti A. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nurodomos aplinkybės, susijusios su A. K. šeimyninėmis aplinkybėmis, šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

25. A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose aukštesniajam teismui taip pat pažymi, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nenagrinėjo, ar perduotinam asmeniui bus garantuojama galimybė turėti gynėją, numatyta BPK 71¹ straipsnio 10 dalyje. Advokato vertinimu, jei nėra garantijos, kad A. K., kuriam VFR už galimai padarytą nusikaltimą gresia įkalinimas iki 10 metų, bus paskirtas gynėjas, tokio asmens negalima perduoti baudžiamajam persekiojimui į užsienio valstybę. Šie argumentai yra nepagrįsti. BPK 71¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti iš Lietuvos Respublikos pagal EAO, turi teisę prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos EAO išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas EAO, teisę jam suprantama kalba turi būti pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi tokį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą EAO išdavusios valstybės instituciją, o gavusi atsakymą, nedelsdama su juo supažindina šį prašymą pateikusį asmenį ir jo gynėją. Nagrinėjamu atveju iš EAO vykdymo bylos Nr. TP-04-00053-20 matyti, kad A. K. prašymo, jog VFR jam būtų paskirtas gynėjas, nepateikė. Taigi, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neturėjo pareigos savo iniciatyva kreiptis į kompetentingą EAO išdavusios valstybės instituciją dėl gynėjo paskyrimo VFR. Pažymėtina, kad pagal BPK 71¹ straipsnio 10 dalies nuostatas, asmens prašymas EAO išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal EAO nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal EAO, perdavimo vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės dėl gynėjo nepaskyrimo EAO išdavusioje valstybėje nesudaro pagrindo neperduoti A. K. VFR. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatyta EAO nevykdymo pagrindų ar sąlygų, kurie neleistų EAO išdavusiai VFR perduoti A. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje galimai padarytą nusikalstamą veiką.

26. A. K. gynėjas rašytiniuose paaiškinimuose aukštesniajam teismui taipogi nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo aptartas bausmės atlikimo vietos klausimas, jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu. Gynėjo nuomone, kadangi dabartinėje proceso stadijoje nematyti priežasčių, dėl kurių Lietuvos Respublika galėtų atsisakyti perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokia sąlyga turi būti nustatyta. BK 9¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu EAO išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo gali būti perduodamas su sąlyga, kad asmuo, dėl kurio EAO išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Nagrinėjamu atveju iš aukštesniajam teismui pateiktos EAO vykdymo bylos Nr. TP-04-00053-20 matyti, kad VFR kompetentingos institucijos 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. kovo 15 d. raštuose buvo pateikta garantija, jog tuo atveju, jei A. K. atžvilgiu teismas VFR priimtų nuosprendį ir asmuo sutiktų būti grąžintas Lietuvai bei ten atlikti Vokietijoje skirtą laisvės atėmimo bausmę: 1) A. K. bus leista Lietuvoje atlikti minėtą bausmę; 2) A. K. VFR paskirta bausmė Lietuvoje galės būti pakeista kita bausme (vykdymo bylos l. 16-17, 26-27, 34-35, 38-39, 67-68). Taigi, šiuo atveju EAO išdavusios valstybės kompetentinga institucija pateikė garantiją, kad A. K. bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo.

27. Perduotinas asmuo A. K. skunde išreiškė pageidavimą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, vadovaujantis BPK 74 straipsnio 2 dalimi, skundui dėl nutarties išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Taigi, įstatymas nenumato teismui pareigos nagrinėti minėtą skundą žodinio proceso tvarka. Šia tvarka skundas paprastai nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad jos nepakanka, siekiant visapusiškai išnagrinėti gautą skundą. Nagrinėjamu atveju teismui tokių abejonių nekilo. Atsižvelgus į tai, kad A. K. ir jo gynėjas savo poziciją dėl perdavimo baudžiamajam persekiojimui VFR tiesiogiai išsakė Vilniaus apygardos teismo posėdžiu metu, perduotino asmens skunde yra išdėstyti nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai, jokių naujų duomenų byloje nebuvo pateikta, perduotino asmens skundas išnagrinėtas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Nutarus skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, perduotinas asmuo ir jo gynėjas, o taip pat prokuroras apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismo skundo nagrinėjimui pasirinkta rašytinio proceso tvarka neužkirto kelio perduotinam asmeniui pateikti teismui savo poziciją raštu, teikti pareiškimus dėl nušalinimo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, ar kitus prašymus. A. K. gynėjas pasinaudojo šia teise ir aukštesniajam teismui pateikė išsamius nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta nagrinėjant perduotino asmens skundą.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduotino asmens A. K. (A. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.