Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-184-227/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
2A-184-227/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
Atsakovas
A. I.
Ieškovas
K. D.
Trečiasis asmuo
Anykščių rajono notarų biuro
Advokatai
Vida Leonovienė

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-184-227/2010

Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)21.4.2.6; 21.4.2.7; 49; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 04 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant ieškovui ir jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-266/2009 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui A. I. tretiesiems asmenims Anykščių rajono notarų biuro notarei J. V., Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarei A. A. ir Valstybės įmonei „Registrų centras“ Utenos filialui dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. D. 2007-11-20 ieškiniu ir 2008-03-06 patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis tris 2002-07-18 dovanojimo sutartis, pagal kurias jis sutuoktinei L. R. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sandėliuku, tvartu, viraline, daržine ir kitais kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kaip sudarytas dėl apgaulės ir iš esmės suklydus;

2) panaikinti Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotą paveldėjimo teisės liudiją, išduotą 2007-01-03, A. I., dalyje, susijusioje su pagal ginčijamus sandorius L. R. įgytu turtu;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad minėtą nekilnojamą turtą įgijo pagal 2001-02-21 ir 2001-02-27 sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. 2001-12-28 susituokė su L. R.. Po santuokos sudarymo L. R. ėmė kalbinti ieškovą, kuris buvo garbaus amžiaus (santuokos sudarymo metu jam buvo 69 metai) ir ligotas, sudaryti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. 2002-07-18 ieškovas manė, kad sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sutuoktinė rūpinosi visų dokumentų tvarkymu, dokumentus laikė pas save, o ieškovui nekilo jokių įtarimų dėl sudarytų sutarčių sąlygų. Po sandorių sudarymo sutuoktinės elgesys pasikeitė, ji ieškovu nesirūpino, išreiškė norą gyventi atskirai ir skirtis. Ieškovas manė, kad ieškovei nevykdant pažado juo rūpintis, sudarytos sutartys negalios ir jai turtas neatiteks, toliau gyveno savo namuose, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namus, juos remontavo. (duomenys neskelbtini) L. R. mirė, bet ieškovo niekas apie tai neinformavo, nes jis su L. R. buvo išsiskyręs. 2007 m. vasarą į ieškovo namus atvyko atsakovas A. I., pasiėmė karvę ir pasakė, kad ieškovas greitu laiku turės išsikelti iš namų, nes šį nekilnojamąjį turtą po L. R. mirties paveldėjo jis. Po šio įvykio ieškovas kreipėsi į advokatę ir iš gautos VĮ Registrų centras pažymos sužinojo apie nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimą pagal 2002-07-18 dovanojimo sutartis. Šios sutartys sudarytos apgaule ir klaidinant ieškovą, nes jis manė, kad sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, todėl pripažintinos negaliojančiomis pagal CK 1.90 str., 1.91 str.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2009-12-04 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir nutarė:

1) pripažinti negaliojančia 2002-07-18 dovanojimo sutartį, registro Nr. II-2559, kuria K. D. padovanojo L. R. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais statiniais (inžinieriniai) – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančia 2002-07-18 dovanojimo sutartį, registro Nr. II-2560, kuria K. D. dovanoja L. R. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia 2002-07-18 dovanojimo sutartį, registro Nr.II-2561, kuria K. D. dovanoja L. R. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4) panaikinti Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės A. A. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2007-01-03 A. I., toje dalyje, kurioje paveldimą turtą sudaro pagal aukščiau nurodytas 2002-07-18 dovanojimo sutartis L. R. įgytas turtas;

5) priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas bei teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas K. D. iš A. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo 2001-02-21 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu gyvenamąjį namą su sandėliu, tvartu, viraline, malkinėmis, daržine ir kitais kiemo statiniais, žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) o 2001-02-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2001-12-28 ieškovas susituokė su L. R.. 2002-07-18 ieškovas notarine tvarka pasirašė tris dovanojimo sutartis, kurių pagrindu jis padovanojo L. R. minėtą įgytą nekilnojamąjį turtą. 2002-08-02 teismo sprendimu ieškovo ir L. R. santuoka nutraukta bendru sutarimu. (duomenys neskelbtini) L. R. mirė, jos pagal 2002-07-18 dovanojimo sutartis įgytą turtą paveldėjo jos sūnus atsakovas A. I. (2007-01-03 Vilniaus m. 4-ajam notarų biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). 2007 metų vasarą atsakovas atvyko pas ieškovą, pasiėmė karvę ir įspėjo, jog ieškovui reikės išsikelti, nes jis po motinos L. R. mirties paveldėjo visą turtą. Tuomet ieškovas kreipėsi į advokatą pagalbos ir sužinojo, jog 2002-07-18 jis pas notarą pasirašė tris dovanojimo sutartis, kurių pagrindu padovanojo L. R. turtą.

Teismas nurodė, kad ieškovas reikalus dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo įgijimo tvarkė vienas savarankiškai: vienas atvyko į vietą, vedė derybas ir aptarė sandorio detales su pardavėja ir jos dukra, sumokėjo avansą, iki pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo pardavėjai leidus įsikraustė su daiktais į namą, tvarkė visus su sandorių sudarymu susijusius dokumentus. Liudytoja A. M. nurodė, kad jai L. R. sakė, kad ji globos K. D., ir jis jai perrašys turtą, be to jos paprašė paieškoti senų vyrų su butais, kurių nėra kam globoti. Liudytojai P. K., V. K., Č. K., M. S. patvirtino, kad L. R. Levaniškio kaime beveik negyveno, atvažiuodavo labai retai (T.2, b.l. 7-9). Ieškovas L. R. perleido turtą jos iniciatyva ir buvo įsitikinęs, kad pas notarą pasirašo sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti jį iki gyvos galvos, nes L. R. buvo pažadėjusi jį prižiūrėti. Ginčijamos dovanojimo sutartys buvo paruoštos ir patvirtintos notarės. Teismas, išklausęs ieškovą ir notarę apie sutarčių sudarymo aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovui nebuvo leista susipažinti su sutarčių turiniu, jis jas pasirašė įsitikinęs, jog tai ne turto dovanojimo sutartys, o sutartys dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos (T.2, b.l. 5-7), pasirašytų sutarčių nuorašai ieškovui įteikti nebuvo. Taigi ieškovas pasirašydamas dovanojimo sutartis suklydo ir tas suklydimas yra esminis, nes jo valia sandorio sudarymo metu buvo ne dovanoti turtą L. R., o sudaryti sandorį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti jį iki gyvos galvos. Pirmos instancijos teismas kartu atsižvelgė į protingumo kriterijus, t.y. vertino ieškovo elgesį atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus elgesį, ieškovo amžių, jo sveikatą, į tai, kad jis buvo veikiamas žymiai už save jaunesnes moters, kuri buvo pasižadėjusi jį globoti iki mirties, o sandoriai sudaryti aiškiai jam nenaudingomis sąlygomis. Pats ieškovas savo noru nesiruošė sandorių sudarymui, o veikė įkalbėtas L. R., be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovo apsisprendimą padovanoti jai visą savo turtą. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovas buvo apgautas L. R.. Apie tai, jog L. R. tokiu būdu siekdavo gauti turto, patvirtina rašytiniai įrodymai apie jos santuoką su žymiai vyresniu vyru V. Š. ir greitas skyrybas su juo bei jo jai padovanotus butus (T. 2, b.l. 43-44, 48-49, 51), liudytojos A. M. parodymai. Liudytoja V. K., Traupio seniūnijos darbuotoja paaiškino, jog ieškovas apsilankęs seniūnijoje konsultavosi dėl globos ir nurodė, kad jis senas ir jį globos L. R.. Liudytoja V. K. jam patarė sudaryti sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, o ne turto dovanojimo sutartį (T.2, b.l. 10). Faktą, kad ieškovo valia nebuvo dovanoti L. R. turtą, patvirtina šalių veiksmai po sutarčių pasirašymo: ieškovas toliau liko gyventi savo namuose, juos remontavo, tvarkė aplinką, laikė gyvulius, sodino daržus, L. R. retai lankydavosi namuose, o apie teisių į turtą netekimą ieškovas sužinojo tik 2007 metų vasarą atvykus atsakovui. Taigi ieškovas pasirašė 2002-07-18 tris turto dovanojimo sutartis L. R. apgaulės įtakoje ir esmės suklydęs, tuo netekdamas viso turto. Pripažinus dovanojimo sutartis negaliojančiomis, naikintinas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, toje dalyje, kur atsakovas paveldėjo ieškovo iki dovanojimo sutarčių valdytą turtą.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-04 sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas – apeliantas nurodė, kad santuoka tarp ieškovo ir L. R. buvo nutraukta 2002-07-23 bendru sutarimu, o turto padalijimo klausimas išspręstas sutartimi „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, kurioje nurodyta, koks turtas liko L. R.. Sutartis buvo patvirtinta Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, kurio nei ieškovas, nei L. R. neginčijo ir neskundė. Pirmos instancijos dėl šio sprendimo nepasisakė ir šios aplinkybės nevertino, tuo pažeisdamas CPK 185 str.

Anykščių rajono apylinkės teismas neįvertino šių aplinkybių: ieškovo K. D. parodymų, kad notarė buvo rankomis uždengusi sutarties tekstą ir liepė pasirašyti sutartis, kad ieškovas negalėjo paaiškinti, kur ir kada pasirašė prašymus dėl dovanojimo ir tvirtino, jog Registrų centro Anykščių filiale jis niekada nebuvo ir nežino, jog toks mieste yra. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia kitos bylos aplinkybės: notarė J. V. nurodė, kad patys klientai užsisakė pažymas VĮ Registru centre, pagal pažymas nustatyta, kad jas užsakė pats ieškovas K. D., notarė visų klientų klausia dėl jų valios sudaryti konkrečią sutartį, ne išimtis buvo ir ieškovas, šalys pasirašė sutarčių registracijos knygoje, kurioje yra įrašyta paso duomenys ir veiksmo pavadinimas. Ieškovas K. D. klaidino teismą nurodydamas, jog dovanojimo sutartyse yra ne jo parašai, bet po rašysenos ekspertizės, kuri patvirtino, kad dovanojimo sutartis pasirašė ieškovas, jis pakeitė poziciją ir įrodinėjo, kad nesuprato, kokias sutartis pasirašė pas notarę.

Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 str., reglamentuojantį sandorių, sudaromų dėl suklydimo, pripažinimą negaliojančiais. Teismas nenustatė paties suklydimo fakto ir nenurodė, dėl kokių sudaromo sandorio esminių elementų ieškovas suklydo. Byloje nėra nei vieno įrodymų, kuris patvirtintų, jog buvo suklysta dėl sandorio esmės. Ieškovo laisva valia sudarytos dovanojimo sutartys, o vėliau pareikštas ieškinys jas nuginčyti, rodo ne ieškovo suklydimą sudarant sutartį, o jo valios pasikeitimą, pasikeitus tam tikroms bylos aplinkybėms: mirus atsakovei ir pateikiant ieškinį jos įstatyminiams įpėdiniams. Byloje nėra įrodymų, kad mirusioji L. R. atliko tyčinius ar netyčinius nesąžiningų veiksmus, siekdama suklaidinti ieškovą, kad ieškovas neturėjo kitos išeities ir buvo priverstas sudaryti sandorius. Ieškovas K. D. yra veiksnus, sandorių sudarymo metu nesirgo jokia nervine ar psichine liga, notarė J. V. patvirtino, kad ieškovas, tvirtinant sandorius, buvo blaivus, suprato savo veiksmus, sutarčių tekstai jam buvo garsiai perskaityti, o jų pasekmės išaiškintos. Kadangi suklydimas yra tik suklydusios šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745). Dovanojimo sutartis patvirtino notaras, jis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, ieškovui paaiškino sudaromo sandorio esmę, padarinius, todėl jis negalėjo suklysti dėl sandorio esmės, padarinių ar atsakovės būti apgautas. Be to ieškovas galėjo atsisakyti pasirašyti sutartis, bet to nepadarė, ir, būdamas turto savininku, užsakė pažymą sandoriui VĮ Registrų centre.

Pagal CK 1.90 str. 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pagal CK 1.90 str. 5d. suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Pirmos instancijos teismo 2009-12-04 sprendimas pažeidė šiuo klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Anykščių rajono apylinkės teismas sprendimo aprašomoje dalyje nurodė, jog dovanojimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.90 str. dėl suklydimo, tačiau nepasisakė ar yra pagrindas taikyti restituciją (CK 1.80 str. 2 d.), grąžinant turtą natūra (CK 6.145 str.), nepanaikino daiktines teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-04 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis pagal CK 1.90 str. ir 1.91 str., kurie reglamentuoja ginčijamų sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Pagal CK 1.90 str. suklydimas turi esminę reikšmę, kai suklystama dėl esminių sąlygų ar kitokių aplinkybių, jeigu atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, ši sąlyga taikoma ir tuo atveju, kai viena šalis, neturėdama tikslo apgauti, suklaidino kitą šalį. Pagal CK 1.91 str. apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo asmeninės nuosavybės teise įsigytas ginčo turtas buvo ir yra vienintelis jo gyvenamasis būstas. L. R. po santuokos žadėjo prižiūrėti ir globoti ieškovą. Liudytoja V. K. patvirtino, kad ieškovas, neturėdamas teisinių žinių ir patyrimo, šiuo tikslu kreipėsi į seniūniją pasikonsultuoti dėl sutarties sudarymo. Jam buvo paaiškinta, kad ieškovo valią atitiktų sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Šiame susitikime iš pradžių ieškovas dalyvavo vienas, vėliau dalyvavo ir L. R.. Ji po sandorio sudarymo paėmė dokumentus iš notarės ir neleido ieškovui su jais susipažinti bei nurodė jam, kad viską sutvarkiusi, kaip ieškovas norėjo. Ieškovo valią ir tikruosius ketinimus atitiko tik išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, o ne vienintelio gyvenamojo būsto dovanojimas L. R.. Ji, tardamasi su notare dėl sandorio sudarymo, nutylėjo tikruosius ieškovo ketinimus arba apgaulingai nurodė ketinimus, prieštaraujančius ieškovo valiai.

Dėl sodybos įsigijimo su pardavėja tarėsi ir pinigus už ją sumokėjo vienas ieškovas, liudytoja A. M. paneigė liudytojos L. A. teiginius, kad ji su motina L. R. tarėsi dėl sodybos įsigijimo ir mokėjo pinigus. Iš karto po sutarties sudarymo L. R. pradėjo tvarkyti skyrybų dokumentus, nurodydama ieškovui, kad taip reikia, tačiau nei kaimynams, nei pažįstamiems apie skyrybas nesakė.

Ieškovas, laikydamas save sodybos savininku, toliau rūpinosi savo namais, juos remontavau, atlikto rekonstrukciją, įrenginėjo vandentiekį, kanalizaciją, atliko vidaus ir išorės apdailą, tvarkė aplinką. Ieškovas L. R. pasitikėjo ir neįtarė apie jos ketinimus pralobti ieškovo sąskaita.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje yra iškilęs ginčas dėl notarine tvarka 2002-07-18 sudarytų trijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.90 str. ir 1.91 str., nes jos buvo sudarytos dėl apgaulės ir iš esmės suklydus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su L. R. notarine tvarka sudarė šias dovanojimo sutartis: 2002-07-18 dovanojimo sutartį, registro Nr. II-2559, kuria ieškovas padovanojo L. R. žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su sandėliu, tvartu, viraline, malkine, daržine ir kitais kiemo statiniais (T.1, b.l. 46), 2002-07-18 dovanojimo sutartį, registro Nr. II-2560, kuria ieškovas padovanojo L. R. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 50) ir 2002-07-18 dovanojimo sutartį, registro Nr.II-2561, kuria ieškovas padovanojo L. R. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 52). Šių sandorių sudarymo metu L. R. buvo ieškovo sutuoktinė, jų santuoka sudaryta 2001-12-28, santuoka nutraukta netrukus po dovanojimo sutarčių sudarymo 2002-08-02. L. R. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties dovanojimo sutarčių pagrindu įgytą turtą paveldėjo jos sūnus – atsakovas A. I. (T.1, b.l. 9-15).

Pagal CK 1.90 str. 1 d. sandoris teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jei jis buvo sudarytas iš esmės suklydus, t.y. buvo padaryta klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir šalių pateiktais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovas nesiekė sudaryti turto dovanojimo sutarčių ir sandorių sudarymo metu buvo įsitikinęs, jog sudaro sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, o ne dovanojimo sutartis. Traupio seniūnijos darbuotoja liudytoja V. K. pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas lankėsi seniūnijoje ir konsultavosi dėl globos jam nustatymo, klausė dėl turto perleidimo L. R., nes ši jį globos ir juo rūpinsis. Liudytoja patvirtino, kad ji ieškovui patarusi tokiu atveju sudaryti su L. R. sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos (T.2, b.l. 10). Ieškovas sandorių sudarymo metu buvo senyvo amžiaus (70 metų), buvo veikiamas dešimčia metų už save jaunesnes moters, kuri buvo pasižadėjusi jį globoti iki mirties. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas gyvenamąjį namą ir žemės sklypą nusipirko 2001-02-21 iš A. B. pagal skelbimą laikraštyje, sodybos ir žemės sklypų įsigijimo reikalus tvarkė vienas: vienas vedė derybas, apžiūrėjo įsigyjamą turtą, sumokėjo kainą. Po 10 mėnesių nuo sodybos įsigijimo ieškovas susituokė su L. R. (2001-12-28), po 7 mėnesių buvo sudarytos turto sutuoktinei dovanojimo sutartys (2002-07-18), 2002-08-02 santuoka nutraukta, t.y. praėjus tik 2 savaitėms po sandorių sudarymo. Todėl šiuo atveju nenustatyta ieškovo galimi motyvai sudaryti su L. R. savo viso turto neatlygintino perleidimo jai (dovanojimo) sutartį. Vertinant, ar buvo suklysta, kartu taikytinas protingumo kriterijus, t.y. ieškovo elgesys turi būti vertinamas atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Šiuo atveju sandoriai sudaryti aiškiai ieškovui nepalankiomis sąlygomis, t.y. jis perleido L. R., su kuria po dviejų savaičių išsiskyrė, visą savo turimą turtą. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad apdairus ir atidus žmogus tokių sandorių nebūtų sudaręs. Pagal CK 1.90 str. 4 d. suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Šiuo atveju ieškovas klydo manydamas, kad sudaroma sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, o normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, t.y. kad sudaromas vienintelio ieškovo turimo turto dovanojimo sutartis, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs. Faktą, kad sudarant dovanojimo sandorius, ieškovo valia nebuvo dovanoti L. R. turtą, taip pat patvirtina šalių veiksmai po sutarčių pasirašymo: ieškovas po dovanojimo sutarčių sudarymo ir po santuokos nutraukimo toliau liko gyventi savo namuose, jais rūpinosi, remontavo, tvarkė aplinką, laikė gyvulius, sodino daržus, ir tik 2007 metų vasarą, atvykus atsakovui, sužinojo apie turto perleidimą, o L. R. namuose lankėsi retai, nesirūpino jų priežiūra ir išlaikymu. Taigi surinkta byloje įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovas tikrai nenorėjo ir nesiekė neatlygintinai perduoti savo turtą kito asmens nuosavybėn.

Priešingai nei nurodė atsakovas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad Registrų centrui Anykščių filialui pateiktus prašymus pasirašė ieškovas (T.1, b.l. 77-78, 80-81, 138-141), nors jis negalėjo paaiškinti, kur ir kada šiuos prašymus pasirašė, bei tvirtino, jog Registrų centro Anykščių filiale jis niekada nebuvo. Prašymai užpildyti dar 2002-04-29, o sutartys pasirašytos tik 2002-07-18, t.y. praėjus nemažam laiko tarpui, todėl teismas nesirėmė šiais įrodymais. Notarė J. V. negalėjo paaiškinti konkrečių ieškovo ir L. R. dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybių: negalėjo pasakyti, kas tarėsi dėl sutarčių sudarymo, negalėjo patvirtinti, kad ieškovas skaitė sutartį (T.2, b.l. 7). Atsakovas taip pat nurodė, kad santuoka tarp ieškovo ir L. R. buvo nutraukta 2002-08-02 bendru sutarimu, o turto padalijimo klausimas išspręstas sutartimi „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, kurioje nurodyta, koks turtas liko L. R.. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2002-08-02 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-560-02/2002 dėl L. R. ir K. D. santuokos nutraukimo bendru pareiškimu, nurodyta, kad „gyvendami santuokoje pareiškėjai bendro turto neįgijo“, ir sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatuota: „Dėl turto šalys vienas kitam pretenzijų netyri“. Taigi sprendime nenurodyta, kad L. R. liko ginčijamas turtas ir kad ji yra jo savininkė, o ieškovas buvo įsitikinęs, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi įgytas iki santuokos sudarymo, todėl klausimo dėl jo dalijimo nekėlė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad ieškovas pasirašydamas dovanojimo sutartis suklydo ir tas suklydimas yra esminis, nes jo valia sandorio sudarymo metu buvo ne dovanoti turtą, o sudaryti sandorį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti jį iki gyvos galvos.

Pagal CK 1.91 str. 1 d. dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas veikė įkalbėtas L. R., kuri žadėjo juo rūpintis ir jį prižiūrėti. Ieškovas siekė su ja sudaryti sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovo apsisprendimą visą savo turtą padovanoti L. R.. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad L. R. tokiais būdais siekdavo gauti turto, tai patvirtina rašytiniai įrodymai apie jos santuoką su žymiai vyresniu vyru V. Š. , su kuriuo L. R. greitai išsiskyrė ir įgijo nuosavybės teise jo dovanotus jai būtus (T. 2, b.l. 43-44, 48-49, 51), be to liudytoja A. M. nurodė, kad L. R. asmeniškai jos prašė surasti vienišų senų vyrų su butais, kuriuos reikėtų globoti. Buvo atsižvelgta į tai, kad ši liudytoja neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, jos nesieja artimi ar giminystės ryšiai su nei viena iš šalių, ji nepažinojo ieškovo iki nekilnojamo turto pardavimo jam. Pagrįstų abejonių L. R. sąžiningumu kelia jos netrukus po sandorių sudarymo (20002-07-18) ir ieškovui priklausiusio turto įgijimo asmenine nuosavybe, išreikštas noras skirtis su ieškovu ir 2002-08-02 įvykusios skyrybos. Anykščių rajono apylinkės teismo 2002-08-02 sprendime, priimtame dėl ieškovo ir L. R. santuokos nutraukimo, nurodyta, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra tikimybės, kad pradės vėl gyventi kartu, taigi jau iki santuokos nutraukimo L. R. nebegyveno su ieškovu ir netvarkė su juo bendro ūkio. Be to liudytoja V. K. nurodė, kad ieškovui konsultuojantis seniūnijoje ir jam patarus sudaryti sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, dalyvavo ir L. R.. Todėl darytina išvada, kad L. R. nutylėjo sandorių sudarymo svarbias aplinkybes ir taip suklaidino ieškovą, kuris buvo klaidingai įsitikinęs, kad sudarytos sutartys yra dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos.

CK 1.5 str. 4 dalyje nurodyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, būdamas garbaus amžiaus, įkalbėtas jaunos sutuoktinės, nukentėjo ir neteko savo paskutinio būsto, todėl vadovaujantis sąžiningumo kriterijumi turi būti atstatytas teisingumas.

Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo (CK 1.90 str. ir 191 str. taikymo), tinkamai taikė sutarčių negaliojimo pasekmes, todėl sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais, jame nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl apeliacinis skundas atmestinas ir iš apelianto priteistinos valstybei - teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d. 3p).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,00 Lt (dvylika litų )teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas