- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- 1-271-923/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33176-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- E. D., R. L.
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2020-08-19 apie 03.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė ant fotelio sėdinčiam E. D. į kairę akį, po to suėmęs E. D. už drabužių nutempė jį ant grindų ir atsisėdęs ant jo sudavė ne mažiau aštuonis kartus kumščiais jam į galvą, rankas ir krūtinę, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. L. į veido sritį pataikydamas į apatinę lūpą ir ją praskeldamas, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bendro naudojimo koridoriuje tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė E. D. du kartus į dešinę ranką ir dešinį klubą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems E. D. ir R. L. fizinį skausmą
Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad atsikėlęs naktį nuėjo į bendro naudojimo virtuvę atsigerti vandens. Virtuvėje buvo E. ir R., jie gėrė sidrą, pirmieji jį užkalbino, sakė jam: čigone, pydere, gausi į galvą, skrepliuoji čigonas, nosį pūti. R. pirmas sudavė jam į barzdą, nes ką jam girtam pasakė E., tą jis ir padarė. R. atsistojo ir sako E.: įpilk man išgerti. E. sako: eik čigonui suduok į galvą, tada įpilsiu, atsikelsiu irgi duosiu jam į galvą. Jis išsigando ir žiūrėjo, kaip jam čia namo pareiti, bet jie uždarė virtuvės duris ir neleido išeiti. E. laikė prispaudęs virtuvės duris. Jie jį smaugė, jis pradėjo šaukti R. pagalbos. E. sėdėdamas spyrė jam iš kojos ir jis pagriuvo ant grindų. Tada E. apsižergė jį ir atsisėdo jam ant krūtinės. R. liepė eiti pakviesti J., sakė duosim čigonui į galvą. Į virtuvę atėjo J.. Tada jį paeiliui mušė trise: E., R. ir J., mušė į įvairias kūno vietas. Po to jis sugebėjo apsiversti ir po savimi paguldė E.. Atsistojo, norėjo išeiti iš virtuvės, bet J. neišleido ir vėl jį parvertė. Jis šaukėsi R. pagalbos. J. sakė nešaukti, nes ji miega. R. atbėgo kartu su E. ir trenkė jam pagaliu per ranką. Tada jis nuėjo į savo kambarį iškviesti policiją, bet negalėjo iškviesti, kadangi jie neįleido jo į kambarį, buvo paėmę jo kambario raktus ir telefoną. Jie norėjo jį sumušti su pagaliu, jis taip pat pasiėmė metalinį šluotos kotą ir gindamasis sudavė juo aštuonis kartus E.. Policiją iškvietė jie.
Nukentėjusysis E. D. parodė, kad naktį su R. Š. sėdėjo bendro naudojimo virtuvėje. Jis buvo išgėręs, jautėsi neblaivus. Atėjo kaltinamasis, pradėjo pūsti snarglius į kriauklę. Davė jam pastabą taip nedaryti, sakydamas, kad čia žmonės indus plauna. Po jo pastabos kaltinamasis pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie jo sėdinčio, sudavė kumščiu 2-3 kartus į veidą, po to sugriebė jį už rūbų, pargriovė ant žemės. Jis nugriuvo ant nugaros. Apsižergė jį per juosmenį, kumščiais smūgiavo 6-8 kartus į galvą, rankas, krūtinę. Jis šaukėsi savo sugyventinės R. pagalbos. R. jam nepadėjo, sėdėjo, nes buvo girtas. Išgirdusi atbėgo R. ir atitraukė nuo jo kaltinamąjį. Kai jau kaltinamasis buvo atsistojęs, sudavė R. į lūpą. Nubėgęs į savo kambarį R. M. pasiėmė karnizą ir pradėjo juo daužyti, sudavė jam, kai jis jau buvo koridoriuje. Jie atidarė lauko duris ir išstūmė kaltinamąjį į lauką. Iškvietė policiją, pranešdamas, kad kaimynas triukšmauja, mušasi. Kol atvyko policijos pareigūnai, R. M. laukė lauke už durų.
Nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2020-08-19 naktį pajuto, kad jos sugyventinis E. D., kuris buvo iš vakaro išgėręs, išėjo iš kambario. Šuo pasidarė neramus, todėl atidarė kambario duris, išgirdo, kaip E. rėkė R. Š. eiti pakviesti ją. Ji atėjo į bendro naudojimo virtuvę. Pamatė, kad R. M. apžergęs ant grindų gulintį E.. Matė, kaip R. M. du kartus smūgiavo E.. Gerai neprisimena, ar ji nustūmė R. M. nuo E., ar R. M. pats atsistojo. Tada atsistojo ir E.. Ji stovėjo prie virtuvės slenksčio. R. M. išeidamas iš virtuvės kumščiu trenkė jai į lūpą ir greitai nubėgo į savo kambarį. Jai prakirto lūpą, pradėjo bėgti kraujas, jautė skausmą lūpoje. Iš savo kambario jis išėjo rankoje laikydamas karnizą, kuriuo porą kartų sudavė E. per petį ir šoną. Jai pavyko sugriebti tą karnizą, atėmė iš R. M., sulankstė ir numetė. Tada abu su E. išstūmė R. M. į lauką už durų. Ji laikė duris, o E. iškvietė policiją.
Liudytojas R. Š. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji yra jo kaimynai. Su R. L. ir E. D. sutaria gerai, su R. M. anksčiau sutardavo gerai, o dabar net nesisveikina. Iš vakaro jis buvo išgėręs, jautėsi neblaivus. Naktį apie 3 valandą kaimynas E. D. pasikvietė jį į virtuvę. Jiedu sėdėjo, kalbėjosi. Iš tualeto į virtuvę atėjo R. M., kuris į kriauklę nusišnirpštė nosį. E. jam pasakė: nedaryk taip, juk čia žmonės darosi valgyti. R. M. priėjo prie fotelyje sėdinčio E. ir sudavė kumščiu jam į galvą, po to sugriebė jį už rūbų ir nutempė ant grindų. R. M. užgulė E. ir smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Kai R. M. pradėjo mušti E., jis nieko nedarė, sėdėjo, nes buvo per girtas ką nors padaryti. R., išgirdusi triukšmą, pati atbėgo į virtuvę. Atbėgusi R. atitraukė R. M. nuo E.. R. M. praskėlė lūpą R., kuriuo momentu jis taip padarė, nematė, bet būdamas virtuvėje matė, kad R. bėgo kraujas iš lūpos. J. V. tą naktį virtuvėje iš viso nebuvo. R. M. nubėgo į savo kambarį, pasiėmė karnizą ir išėjęs į koridorių su juo sudavė R..
Liudytojas J. V. parodė, kad gyvena kaimynystėje su nukentėjusiaisiais ir su kaltinamuoju. Su kaimynais sutaria gerai, pykčių nėra. 2020-08-19 nakties konflikto virtuvėje nematė, nes tą naktį net nenakvojo namuose, buvo išvykęs pas savo draugę. Kodėl R. M. jį apkalbėjo, sakydamas, kad ir jis buvo virtuvėje bei mušė jį, nežino. Su R. M. apie šį įvykį nekalbėjo.
2020-08-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendro naudojimo virtuvė (b. l. 17–23).
2020-09-24 Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip 2020-08-19 03:41:15 E. D. kviečia policiją, nes kaimynas iš 176 buto primušė jį ir jo žmoną (b. l. 53–54).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), pareikštas R. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo E. D. ir R. L., pasitvirtino.
Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad E. D. ir R. L. nemušė, jis pats buvo užpultas E. D., kai atsikėlęs naktį nuėjo į virtuvę atsigerti. Virtuvėje jį mušė trise: E. D., R. Š. ir J. V.. Mušamas šaukėsi R. L. pagalbos, o ši atbėgusi sudavė jam pagaliu per rankas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-31 R. M. paaiškino, kad atėjęs į virtuvę prie kriauklės susišlapino veidą ir išsipūtė nosį. E. D. liepė jam eiti iš virtuvės. Jis priėjo arčiau E. D., kuris tuo metu sėdėjo fotelyje. E. D. sėdėdamas koja spyrė jam į krūtinę. Tada jis paėmė nuo stalo butelį sidro, kurį E. D. gėrė kartu su R. Š.. E. D. norėjo atsiimti sidro butelį, atsistojo, apsikabino jį rankomis ir jiedu apsistumdė, nugriuvo ant grindų. Jis nugriuvo ant E. D. ir abu mušėsi, smūgiavo vienas kitam kumščiais. Į virtuvę atėjusi E. D. žmona R. juos išskyrė. Atsistojus E. D. jį vadino čigonu ir puolė mušti jį kumščiais į krūtinę, jo žmona taip pat jam sudavė kelis kartus kumščiu į krūtinę. Jis nuo gynėsi, todėl galėjo suduoti R. L., bet netyčia. Jam pavyko nuo jų pasprukti, parbėgo į savo kambarį. Į jo kambarį atbėgo ir E. D. su R. L.. E. D. paėmė šluotą, o R. L. karnizą ir jį trankė (b. l. 116–118).
Kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nenuoseklumas leidžia teismui abejoti jų objektyvumu. Nežiūrint to, kad kaltinamasis iš viso neigia smurtavęs prieš E. D. ir R. L., tačiau vienu atveju kaltinamasis teigia, kad virtuvėje jį mušė trise: E. D., R. Š. ir J. V., kitu atveju, kad dviese – E. D. ir R. L.. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, darytą vaizdo įrašą (b. l. 63), užfiksuota, kaip R. M. pareigūnams paaiškino, jog ėjo į tualetą ir koridoriuje trise šoko jį mušti, po to išstūmė į gatvę. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-31 R. M. neminėjo, kad jį mušė R. Š. ir J. V.. Tokią versiją kaltinamasis iškėlė teisme, tačiau teisiamajame posėdyje liudytojais apklausus R. Š. ir J. V., pastarieji tokią aplinkybę neigė. Liudytojas J. V. paaiškino tą naktį net nenakvojo namuose, buvo išvykęs pas draugę. Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji E. D., R. L., liudytojas R. Š. nepatvirtino, jog įvykio vietoje buvo J. V.. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-07 suvestas akistaton su nukentėjusiuoju E. D., R. M. paaiškino, kad jis atėjo į virtuvę atsigerti vandens, nosies į kriauklę nešnirpštė, E. D. jį pradėjo kolioti, vadino čigonu, piderastu. Atsakė, kad čia bendra virtuvė ir priėjęs prie E. D. norėdamas atimti iš jo butelį. E. D., būdamas girtas, jį užgriuvo jie susigrūmė. Atbėgo E. D. žmona ir trenkė jam kažkokia lazda, o kai E. D. atsistojo, jiedu abu jį spardė. Atsistojęs nuėjo į savo kambarį. E. D. atėjo pas jį, tada jis šluotos kotu liepė eiti nuo jo durų (b. l. 122–123). 2020-09-04 suvestas akistaton su nukentėjusiąja R. L., R. M. paaiškino, kad jie abu su E. D. grūmėsi ant žemės. Atėjusi R. L. pakėlė E. D.. Jis R. L. virtuvėje netrenkė. Grįžo į savo kambarį, tada pas jį į kambarį atėjo E. D. ir R. L., pradėjo keiktis, jis atidarė duris ir E. D. paėmęs šluotos kotą jį mušė. Tada jis pasiėmė karnizą ir gynėsi nuo jų, susistumdė su R. L., gal jai ir sudavė, kai gynėsi nuo jų (b. l. 32–33). Vertinant kaltinamojo R. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos tyrimo metu duotų parodymų turinį, akivaizdu, kad jie nėra nuoseklūs, be to, prieštarauja nukentėjusiųjų E. D. ir R. L., liudytojo R. Š., buvusių įvykio vietoje, parodymams.
Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis E. D. įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 1,38 promilės neblaivumas), tačiau įvykio aplinkybes paaiškino nuosekliai tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad iš karto po fizinio smurto nukentėjusysis E. D. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policiją, nes kaimynas iš 176 buto primušė jį ir jo žmoną. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, darytą vaizdo įrašą (b. l. 63), užfiksuota, kaip nukentėjusysis pareigūnams paaiškino, jog atėjęs iš tualeto į virtuvę R. M. į kriauklę nusišnirpštė nosį. Jam pasakė, kad žmonės čia darosi valgyti. Tada R. M. pargriovė jį ant žemės ir mušė, kol atbėgo jo žmona. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-20 nukentėjusysis E. D. paaiškino, kad atėjęs į virtuvę prie kriauklės R. M. išsipūtė nosį. Tai pamatęs jam pasakė, kad taip nedarytų, nes virtuvėje žmonės valgyti daro, todėl jo toks poelgis jam atrodė šlykštus. R. M. supyko, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, priėjo prie jo, tuo metu sėdėjusio fotelyje, ir kumščiu trenkė jam į kairę akį. Po to griebė abiem rankomis jį už drabužių ir nutempė nuo fotelio ant žemės. Jis nukrito ant nugaros. Tada R. M. jį apžergė, atsisėdo ant jo ir pradėjo kumščiais daužyti į galvos sritį, į rankas, krūtinę. Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų jam sudavė, bet tikrai jautė ne mažiau kaip aštuonis smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Jis bandė gintis, bet R. M. jaunesnis, stipresnis, ir jam nepavyko. Į virtuvę atėjo jo sugyventinė R. ir tiesiog nutraukė nuo jo R. M.. Šis atsistojo ir išeidamas iš virtuvės staiga vieną kartą sudavė kumščiu R. į lūpas. Neilgai trukus R. M. grįžo su kažkokiu strypu ar pagaliu, ir rėkė, kad juos užmuš, tuo pagaliu koridoriuje prie virtuvės durų jam sudavė du kartus per dešinę ranką ir dešinį klubą (b. l. 40–41). Analogiškai tiriamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis E. D. paaiškino ir teisme. Jo parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas R. Š., teisme liudijęs, kad po E. D. pastabos nešnirpšti nosies į kriauklę, R. M. priėjo prie fotelyje sėdinčio E. ir sudavė kumščiu jam į galvą, po to sugriebė jį už rūbų ir nutempė ant grindų. R. M. užgulė E. ir smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. R. M. praskėlė lūpą R., kuriuo momentu jis taip padarė, nematė, bet būdamas virtuvėje matė, kad R. bėgo kraujas iš lūpos. Nukentėjusioji R. L. taip pat patvirtino nukentėjusiojo E. D. parodymus toje dalyje, kai atėjusi į virtuvę matė, kaip R. M., apžergęs ant grindų gulintį E., sudavė jam du smūgius. R. M. išeidamas iš virtuvės kumščiu trenkė jai į lūpą ir greitai nubėgo į savo kambarį. Iš savo kambario jis išėjo rankoje laikydamas karnizą, kuriuo porą kartų sudavė E. D. per petį ir šoną.
Teismui nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų E. D. ir R. L. parodymais, abu nukentėjusieji patvirtino, kad dėl R. M. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą.
Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu kaltinamajam konstatuota paranoidine šizofrenija (medikamentinė remisija), tačiau jis suprato/supranta savo daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir galėjo/gali valdyti savo veiksmus (b. l. 104–107). Tai reiškia, kad kaltinamasis R. M. suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir yra pakaltinamas.
Įvertinus kaltinamojo R. M. veiksmais sukeltus padarinius – nukentėjusiesiems E. D. ir R. L. sukeltas fizinis skausmas – jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę R. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Vertinant R. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (ankstesnis teistumas išnykęs), vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą ir aptartus bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad R. M. skirtina su areštu ir laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant už vidurkį mažesnį dydį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. M. skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ( b. l. 52) ir policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, Body kameros vaizdo įrašu (b. l. 63) paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 21 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Dvi kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.