- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e1-1157-563/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40811-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- V. K.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, teistas:
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 50 parų arešto bausmę taip pat baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei turto konfiskavimą, konfiskuojant padarytos nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 300 Eur.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl paskirtos bausmės, vietoje arešto bausmės paskiriant 56 MGL, t. y. 2 800 Eur baudą, nurodant ją sumokėti iki 2021 m. gegužės 28 d.; turimais duomenimis bausmė neįvykdyta ir bauda neišieškota (t. 1, b. l. 95-103), kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
jis 2021 m. lapkričio 23 d., 06.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai darydamas jis tyčia vengė atlikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, t. y. nusikaltimo, atsakomybė už kurį numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, su kurios vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmėmis jį pasirašytinai 2020 m. birželio 15 d. supažindino Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pareigūnai.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 23 d., ryte, po 06.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, paprašė A. P. paskolinti jam priklausantį automobilį „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo vykti į D., į darbą. A. P. paskolinti automobilį sutiko. Jis nuėjo iki A. P. namų, esančių adresu L. g., Klaipėdoje, tikslaus namo numerio nežino. A. P. jam padavė automobilio raktelį. Automobilis stovėjo prie L. g. esančio namo. Pasiėmęs raktus, sėdo automobilį ir važiavo į darbą, tačiau V. gatvėje, Klaipėdoje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas priėjęs prie jo paklausė, ar jis turi teises. Jis nieko neatsakė ir padavė jiems savo pasą. Po to priėjo pareigūnė ir paprašė atiduoti automobilio raktelius. Jis paklausė, kokiu pagrindu. Pareigūnė atsakė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareigūnams atidavė automobilio raktelius. Po to jie patikrino jo blaivumą. Jis buvo blaivus. Pareigūnai pasiūlė iškviesti žmogų, kuris paims automobilį. Jis paskambino vienam pažįstamam. Šis atvyko, tačiau pareigūnai priėmė sprendimą nuvežti automobilį į saugojimo aikštelę. Specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones jis niekada nebuvo įgijęs. Žinojo, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau vis tiek vairavo automobilį, kadangi neturėjo kaip nuvykti į darbą. Įprastai į darbą su kolegomis vyksta keleiviniu autobusiuku, tačiau tą dieną jam reikėjo vykti į atskirą objektą, D.. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje 2020 m. birželio 15 d. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių turiniu ir atlikimo tvarka, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Automobilį neturint teisės vairavo ne pirmą kartą. Yra vairavęs vieną kartą ir anksčiau, t. y. šiemet, tikslios datos neprisimena. Tą kartą vairuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Dėl to, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę labai gailisi. Ateityje pažada laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Pageidautų, kad jam būtų paskirta bauda, kadangi yra vienintelis dirbantis šeimoje, šeimoje augina 4 nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 114-117).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, patvirtinama bylos duomenimis.
Iš liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad automobilis „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Šį automobilį 2021 m. sausio 18 d. jis įsigijo iš A. K.. Automobilio savo vardu nepersiregistravo dėl turimų įsiskolinimų ir pas antstolius esančių vykdomųjų bylų. Automobilį ketina parduoti, kai atsiras pirkėjas. V. K. pažįsta apie du metus. Abu vykdo individualią veiklą. Dirba su komunikacijomis. 2021 m. lapkričio mėnesį V. K. paprašė jo paskolinti automobilį „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. K. sakė, kad automobiliu nori važiuoti į darbą. Kokiame objekte jis tuo metu dirbo ir kur tiksliai ketino važiuoti, jis nežino. Dažniausiai dirba Klaipėdos rajone. Įprastai su V. K. ir kitais kolegomis vyksta į darbą kartu, vienu automobiliu, tačiau, kiek jam žinoma, tą dieną kolegos V. K. nuvežti į darbą negalėjo. Automobilį paskolinti V. K. sutiko. Tikslios dienos kada jam paskolino automobilį neprisimena. Automobilio raktelius V. K. ryte, galimai apie 06.00 val., perdavė Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Automobilis stovėjo prie šio namo. Ar V. K. tą dieną įsėdo į automobilį nematė. Jis nuėjo pas draugę į namus. Kaip suprato, tą rytą V. K. turėjo vykti į darbą. Kada tiksliai grąžins automobilį, V. K. užsiminęs nebuvo. Tos pačios dienos rytą, galimai po 1 valandos, t. y. apie 07.00 val., jam paskambino V. K. ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, kažkur V. gatvėje, Klaipėdoje. Taip pat pasakė, kad jo automobilis „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bus nuvežtas į saugomą aikštelę. V. K. paklausė, kodėl nuvežė automobilį. V. K., kiek prisimena, atsakė, kad galimai kažkas negerai su automobilio dokumentais. Daugiau nieko nekonkretizavo. Daugiau su juo apie tą įvykį nekalbėjo, šiuo metu dirba atskirai. V. K. paskolinti automobilį jo prašė pirmą kartą. Ar V. K. turi teisę vairuoti, nežino, jo niekada nėra to klausęs. Visuomet manė, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones (t. 1, b. l. 24-26).
Iš liudytojos S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. lapkričio 23 d. ji kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK NVRS vyriausiuoju specialistu M. R. ir MRU studente R. R. patruliavo jiems nustatytame maršrute Klaipėdoje, ekipaže „L1103“. Apie 06.44 val., patruliuodami (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie „Iki“ parduotuvės, pastebėjo „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurio manevravimas jiems sukėlė įtarimų dėl jo vairuotojo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę. Toliau automobilis važiavo V. gatve. Apie 06.45 val. automobilį sustabdė prie V. g. – B. g., Klaipėdoje, prie sankryžos, netoli autobusų stotelės. Priėjus prie automobilio vairuotojo, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vyras nurodė, kad jį yra palikęs namuose. Tuomet paprašė asmens dokumento. Vyras jį pateikė. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. K.. Jis automobilyje buvo vienas. Grįžus į tarnybinį automobilį ir patikrinus asmenį, buvo nustatyta, kad V. K. teismo sprendimu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Nuėjus prie automobilio asmens paprašė atiduoti automobilio raktelius. Asmuo sutiko. Ką tiksliai aiškino vyras, jau neprisimena. Vyrui taip pat buvo patikrintas blaivumas. Jis buvo blaivus. Patikrinus minėtą automobilį duomenų bazėje, paaiškėjo, kad automobilis yra išregistruotas. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 30-33).
Iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio matyti, kad V. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu V. K. kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (t. 1, b. l. 56-61).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. rašto matyti, kad V. K., su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone buvo supažindintas Probacijos tarnyboje, 2020 m. birželio 15 d. sudarant Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planą Nr. 2DN-2984. Rašte taip pat nurodoma, kad dėl V. K. vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2S-2629 buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimo. 2021 m. balandžio 29 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 53, 62, 63-67).
Iš administracinio nusižengimo 2021 m. kovo 15 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 21129230872), matyti, kad jis buvo surašytas V. K. už administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2021 m. kovo 6 d. vairavo automobilį, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio, stabdžiusio ir atlikinėjančio manevrą į dešinę automobilio, taip atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (t. 1, b. l. 77-78).
Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinėje byloje matyti, kad V. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2021 m. kovo 6 d. vairavo automobilį, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio, stabdžiusio ir atlikinėjančio manevrą į dešinę automobilio, taip atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (t. 1, b. l. 79-82).
Iš įvykio vietos apžiūros 2021 m. lapkričio 23 d. protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, automobilis „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi netoli V. gatvės ir B. gatvės sankryžos, šalia autobusų stotelės, Klaipėdoje. Automobilis yra žalios spalvos, ant automobilio kėbulo matosi daug smulkių nubraižymų ir nedidelių kėbulo defektų. Didesnių defektų nepastebėta. Prietaisų skydelyje matoma rida – 348 842 km. Automobilio salone, priekyje esančioje daiktadėžėje rastas ir paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris supakuotas į paketą Nr. 491209. Gale, ant grindų, sėdynės bei bagažinės skyriuje, matosi įvairių rūšių gaiviųjų gėrimų tuščios taros. Bagažinės skyriuje padėtas avarinio sustojimo ženklas ir virdulys. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų ar detalių nepastebėta (t. 1, b. l. 9-10).
Iš 2021 m. lapkričio 23 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas UAB „T.“ į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2021 m. sausio 18 d. yra A. P. (t. 1, b. l. 36).
Iš 2021 m. gruodžio 6 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo matyti, kad automobilis „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas A. P. (t. 1, b. l. 42-44).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „S. T.“ 1999 m. gamybos vertė Lietuvoje yra 1 170 Eur su PVM (t. 1, b. l. 125).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Kaltinamasis V. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su teisingumu, nepaisydamas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, baustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, dirba, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam V. K. gali būti skiriama BK 243 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant didesnį nei sankcijos minimumas jos dydį.
Kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Naują nusikalstamą veiką V. K. padarė neatlikęs bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, V. K. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi – prie didesnė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės (56 MGL (2 800 Eur)), pridedant šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį (24 MGL (1 200 Eur)). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę.
Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (tomas 1, b. l. 146-147).
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis). Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės matyti, kad automobilio „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o A. P. (t. 1, b. l. 36). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „S. T.“ vertė 1 170 Eur (t. 1, b. l. 125). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį (kėsintasi į kelių transporto eismo saugumą), pavojingumą ir pirmiau minėtas padarymo aplinkybes (vairuota ankstyva rytą, kai eismas nėra itin intensyvus), į tai, kad vairavo blaivus, nesukėlė pavojingų padarinių, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamąjį nusižengimą į tai, kad V. K. augina 4 vaikus ir yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo (t. 1, b. l. 114-117), mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo asmenybei ir padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 585 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 585 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės automobilio „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio transportavimo ir saugojimo patyrė 96,54 Eur išlaidas (tomas 1, b. l. 47-48, 49, 50). Šios išlaidos vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam paskirti 45 MGL (2 250 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. – 30 MGL (1 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis V. K. paskirtą bausmė subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu – prie Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad V. K. paskirta galutinė 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. išieškoti dalį konfiskuoto turto, automobilio „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri nustatyta - 585 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt penki eurai).
Iš kaltinamojo V. K. priteisti 96,54 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai į Klaipėdos AVPK atsiskaitomąją sąskaitą.
Išaiškinti V. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.