Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Alvydo Pikelio, teisėjos Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje susipažino su nuteistojo A. J. kasaciniu skundu dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus dvejiems metams.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar nuteistojo A. J. skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 368 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, prokuroro, prašiusio skundą palikti nenagrinėtą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą nagrinėti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 18 d., apie 14 val. 30 min., A. B. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir galvą savo mažamečiui, bejėgiškos būklės sūnui M. J., gim. 1998 m., ir taip padarė jam galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimą.

Skundu nuteistasis A. J., remdamasis BPK 451 straipsnio 1, 2 punktais, prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį arba perduoti bylą iš naujo tirti.

Nuteistasis A. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jis neneigia sudavęs sūnui į veidą, tačiau tvirtina sudavęs ne tris, o vieną smūgį ir sveikatą jam sutrikdęs dėl neatsargumo. Kartu A. J., teigdamas, kad laikino sulaikymo metu jam girtumas nebuvo nustatytas, neigia ir tai, jog nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuteistasis A. J. skunde tvirtina, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, tačiau teismas jais nesivadovavo. Teismas nepagrįstai nesirėmė ir jo buvusios sutuoktinės V. J. parodymais, kad jis sūnui sudavė netyčia vieną kartą ir ją nepagrįstai patraukė baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnio 1 dalis). A. J. pabrėžia, kad jis ir liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie tarpusavyje sutapo, taip pat teigia, jog liudytojai V. J. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmosios instancijos teisme buvo daromas psichologinis spaudimas (gąsdinama baudomis, administraciniu areštu). Tuo tarpu teismas, pasak jo, nuosprendį grindžia įrodymais (nukentėjusiojo M. J., liudytojos A. B. parodymais ir ekspertizės aktu), keliančiais abejonių, nes: nukentėjusysis M. J. yra mažametis ir priklausomas nuo savo globėjos A. B.; liudytojos A. B. ir jo tarpusavio santykiai yra labai įtempti, todėl ji yra suinteresuota, kad jis būtų nuteistas; M. J. buvo daromas psichologinis spaudimas, t. y. liudytoja A. B. galėjo įtikinti M. J., kad šis duotų neteisingus parodymus; liudytojos V. J. ir liudytojos A. B. parodymai, duoti akistatos metu, yra tarpusavyje prieštaringi; ekspertizės akto išvada bei eksperto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kad M. J. galva buvo sužalota suduodant tris ar keturis smūgius, prieštarauja specialisto išvadai bei specialisto paaiškinimams pirmosios instancijos teisme, jog nėra galimybės pasakyti, kiek smūgių buvo suduota M. J. Nuteistajam A. J. abejonių kelia ir protokolas, surašytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes neaišku, kaip jis atsirado byloje. Tuo tarpu visi neaiškumai ir abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami kaltininko naudai. Kasatoriaus nuomone, taip buvo pažeistos BPK 444 straipsnio 1–3 dalies nuostatos.

Be to, nuteistasis A. J. skunde nurodo, kad jis yra nukentėjęs karo tarnybos Afganistane metu ir, be kitų ligų, serga kepenų ciroze, o laisvės atėmimo vietos reikalingų vaistų neturi, todėl teisinga bausmė jam būtų su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Nuteistojo A. J. skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ir nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai bei motyvai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Nuteistojo A. J. skunde iš esmės yra neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Skunde nenurodyti konkretūs baudžiamojo įstatymo ir (ar) baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, BK specialiosios dalies straipsnis pagal kurį, nuteistojo A. J. nuomone, turėtų būti kvalifikuota jo nusikalstama veika. Tokie samprotavimai apie įstatymų pažeidimus negali būti kasacinio skundo pagrindas. Be to, A. J. skunde remiasi BPK 444 ir 451 straipsnių nuostatomis, kurių pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismas negalėjo pažeisti, nes šios normos reglamentuoja baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Pažymėtina ir tai, kad A. J. skundo argumentai yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė.

Taigi nuteistojo A. J. skundo argumentai pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Todėl nuteistojo A. J. skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nei vienas iš minėtų BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, ir yra paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje byloje nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.