Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1424-598/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
1-1424-598/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05906-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1424-598/2021Proceso Nr.1-01-1-05906-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.;1.1.8.1.1; (S) 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.7.2.5;2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Evaldui Liaučiui,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau teistas:

1) 2008 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2014 m. sausio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2014 m. vasario 3 d.;

3) 2014 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2020 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str.- 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. G.:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2021 m. vasario 25 d. apie 13 val. 30 min., viešoje vietoje-nakvynės namų, esančių adresu Girelės g. 1B, Jonava, gyvenamojoje patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, dėl mažareikšmės dingsties, vieną kartą peiliu dūrė ant lovos sėdėjusiam S. I. į nugaros sritį ir tuo padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. I. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. vasario 25 d. dieną, Nakvynės namuose, gyvenamosiose patalpose su nukentėjusiuoju. Su juo konfliktuoja jau seniai. Dėl girtumo konflikto pradžios neprisimena, po to paėmė jam priklausantį peilį ir dūrė nukentėjusiajam. Neturėjo konkretaus tikslo kur įdurti. Su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo Neprisimena ar patalpoje buvo daugiau žmonių. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Mano, kad girtumas turėjo įtakos, kad padarė nusikaltimą. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis S. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena Jonavos nakvynės namuose, kiek metų tiksliai pasakyti negali. Kartu nakvynės namuose gyvena A. G. Jis jį žino nuo senų mokyklos laikų. A. G. lova yra netoli jo lovos. Jis su A. G. nelabai bendrauja, jokio kontakto nepalaiko. 2021 m. vasario 25 d. apie 13 val. 30 min. jis sėdėjo ant savo lovos, kadangi buvo ką tik pavalgęs. Ruošėsi eiti į lauką parūkyti. A. G. taip pat buvo šalia savo lovos. Tuo metu jis nugaros srity pajuto keistą jausmą, nesuprato kas atsitiko. Atsisukęs pamatė, jog A. G. rankoje laiko peilį. Jis nusirengė savo megztinį ir pamatė, kad jis yra kruvinas. Tada jis nuėjo iki durų ir pakvietė socialines darbuotojas pranešdamas, kad jis yra padurtas. Kodėl A. G. jam dūrė, jis pasakyti negali, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Ar kas nors matė įvykį pasakyti negali. Pretenzijų A. G. neturi, pareiškimo rašyti nenori. GMP išvežė į Jonavos ligoninę, kur apžiūrėjo bei susiuvo jam žaizdą ir paleido gydytis ambulatoriškai. Daugiau apie šitą įvyki nieko pasakyti negali. Ankščiau su A. G. yra kilę konfliktai žodžiu, tačiau tuo metu jis būdavo neblaivus. ( b.l. 31-33)

Liudytoja J. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Jonavos nakvynės namuose, adresu Girelės g. 1B, yra socialine darbuotoja. Šioje įstaigoje ji dirba apie 17 metų. Jonavos nakvynės namuose jau apie 3 metus laiko gyvena A. G., jis apgyvendintas nakvynės namų pirmame aukšte, bendrame kambaryje, kuriame gyvena 12 asmenų. Tame pačiame kambaryje gyvena ir kitas nakvynės namų gyventojas - S. I. 2021 vasario 25 d. apie 13 val. 30 min. jai einant nakvynės namų pirmame aukšte, koridoriuje, ji pamatė link jos ateinantį S. I., jis buvo be marškinėlių, juodos spalvos marškinėlius laikė rankoje (jie buvo permirkę krauju), o jo kūnas buvo kruvinas. Ji tai pamačiusi S. paklausė, kas čia atsitiko, jis jai parodė nugarą, matė nugaroje žaizdą iš kurios kraujavo. Jai S. pasakė, kad jam nakvynės namų kambaryje peiliu vieną kartą į nugaros sritį dūrė kambariokas A. G. Ji jo paklausė, ar buvo koks konfliktas, kodėl jis jam dūrė, sakė kad nei iš šio, nei iš to, be jokios priežasties, S. sėdit ant lovos nugara į A., jis pajuto dūrį peiliu į nugarą, sakė, kad jokio konflikto tarp jo ir A. kilusio nebuvo. S. I. jai atrodė blaivus, nejuto, kad nuo jo būtų sklidęs alkoholio kvapas. S. buvo prie jos, atgal į kambarį negrįžo, o ji telefonu apie šį įvykį pranešė į Bendrąjį pagalbos centą, iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją med. pagalbą. Netrukus į nakvynės namus atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai. Kartu su policijos pareigūnais ji įėjo į kambarį kuriame gyvena G. ir I., A. G. tuo metu sėdėjo ant savo lovos (jis buvo neblaivus), pareigūnai su juo bendravo. Matė, kad A. G. policijos pareigūnams parodė peilį, kuriuo dūrė S. I. Policijos pareigūnai sulaikė A. G. ir jį išsivežė. Realiai ji paties įvykio nematė, jokio triukšmo negirdėjo, tik koridoriuje pamatė einantį link jos S. I., kai jis buvo sužalotas. Ji tikrai nežino dėl kokios priežasties A. G. peiliu dūrė kambariokui S. I., kaip jai aiškino S. tai be jokios priežasties, netikėtai, iš nugaros pusės jam dūrė, minėjo S., kad tarp jų jokio konflikto nebuvo. Pažymi tai, kad maždaug prieš savaitę laiko ji yra girdėjusi, kaip A. G. žodžiais kabinėjosi prie S. I., bet pamena, kad ji nuramino A., kad jis nelystų prie S. ir jis nuėjo ilsėtis. Pažymi tai, kad A. G., kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, jis tampa agresyvus, konfliktiškas. Šiuo meta A. G. gyvena nakvynės namuose, po šio įvykio jo neiškeldino iš nakvynės namų, jis pažadėjo, kad nevartos alkoholio, elgsis tvarkingai. S. I. yra iškeltas iš bendro kambario atskirai nuo A. G., jie gyvena skirtinguose kambariuose, tarpusavyje nekontaktuoja, nebendrauja. Kas galėjo matyti šį įvykį, ji tikrai nežino, asmeniškai ji pati to įvykio nematė, triukšmo negirdėjo, nes ji ką tik iš miesto buvo grįžusi į nakvynės namų patalpas. Daugiau apie šį įvykį neturi ką paaiškinti. ( b.l. 65-68)

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2021 m. vasario 25 d. apie 13 val 35 min., adresu Jonava., Girelės g., 1B.,Jonavos nakvynės namuose A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,47 prom. girtumas) peiliu vieną kartą dūrė S. I., gimusiam (duomenys neskelbtini) (nustatytas 0,95 prom girtumas) į nugaros sritį. GMP medikai S. I. išvežė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių kur jam nustatytas 2,5 cm pjautinė-durtinė žaizda. Žaizda susiūta bei asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai. A. G. sulaikytas ir nukreiptas į Kauno AVPK areštinę. ( b.l. 1-2 )

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. vasario 25d. apžiūrėta įvykio vieta, Jonavos nakvynės namuose, adresu Girelės g. 1B, Jonava. Apžiūros metu patalpoje, kur sustatytos lovos, esančios iš kairės pusės patalynė turi raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Paėjus toliau per vieną lovą yra spintelė, ant kurios sudėti maisto likučiai ir dėžutė su įrankiais, kurioje peilis su metaline rankena, kuri apvyniota mėlyna lipnia juosta. Atlikus apžiūrą paimtas peilis su mėlyna juosta ( b.l. 16-18)

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas peilis, kuris nešvarus, ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės. Peilio rankena apvyniota mėlynos spalvos lipniu popieriumi. Bendras peilio ilgis (geležtės ir rankenos) ilgis-31 cm., peilio geležtės ilgis iki rankenos 19 cm., peilio rankenos ilgis-12 cm. ( b.l. 26-27)

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 348/2021(02) nustatoma, kad S. I. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu į nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. vasario 25 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( b.l. 49-51)

Alkotesteriu alcotest 6810 Nr. ARFM-0406 nustatoma, kad 2021 m. vasario 25 d. 13 val. 45 min. A. G. nustatyta 2,47 prom. girtumas ( b.l. 103-105)

Įrodymų analizė

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad A. G. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis nakvynės namų gyvenamojoje patalpoje - viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, dėl mažareikšmės dingsties, vieną kartą peiliu dūrė ant lovos sėdėjusiam S. I. į nugaros sritį ir tuo padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. I. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas (paskatos) ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje; kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo motyvai buvo chuliganiški. Kaltinamasis pasipiktino kažkokiu nukentėjusio elgesiu, nurodo, kad konfliktuoja su juo seniai, tuo tarpu nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamasis užpuolė jį be jokios dingsties. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nukentėjusysis ir liudytoja J. Z. patvirtino, kad kaltinamasis būdamas neblaivus dažnai taip elgiasi. Kaltinamojo neblaivumą įrodo alkotesterio alcotest 6810 Nr. ARFM-0406 parodymai, kad 2021 m. vasario 25 d. 13 val. 45 min. A. G. nustatyta 2,47 prom. girtumas ( b.l. 103-105). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis paskutinį kartą nuteistas laisvės apribojimo bausme už analogišką nusikalstamą veiką su įpareigojimais, iš kurių vienas - per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Todėl teismas tai vertina kaip ypatingą kaltinamojo įžūlumą.

Teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnį, pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Civilinis ieškinys

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 59,28 Eur žalos atlyginimo (b.l.55-57). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję S. I., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (b.l. 55-57). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą kaltinamajam A. G. jį atlyginti.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. A. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), administracine tvarka baustas (b. l.93-94) VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro konsultuotas 2004 m. ir 2008 m. dėl stacionarinių gydymų VŠĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: F10.4-psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru ( b.l. 102), teistas 4 kartus (b.l.76-84). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalto būdamas recidyvistas. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinį kartą teistas už analogišką nusikaltimą. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis nevertina jam suteikiamo pasitikėjimo, suteikiant galimybę pasitaisyti ir gyventi pagal visuomenėje priimtas normas.

Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, terminą skaičiuojant artimą minimaliam.

Kiti klausimai

Iki bausmės vykdymo pradžios A. G. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė netaikytina.

Daiktinis įrodymas – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendė:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų paskirta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir skirti galutinę subendrintą bausmę 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. vasario 26 d.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. G. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinei ligonių kasai 59,28 Eur (penkiasdešimt devynis Eurus ir 28 ct), civilinio ieškinio tenkinimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Banga Bartkienė