Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei L. G., atsakovės UAB „Baltaura“ atstovams D. P., advokatui R. T. ir atsakovo M. M. atstovui advokatui D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teisių ir pareigų perėmėjos Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltaura“ ir M. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 24–ojo notarų biuro notaras A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės atstovė L. G., vadovaujantis CK 6.66 str., CK 6.67 str. ir CK 6.146 str., prašo teismą patenkinti ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus. Pripažinti nuo jos sudarymo momento negaliojančia 2009-10-20 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AG–2151, sudarytą tarp pardavėjos UAB „Baltaura“, atstovautos direktoriaus D. P., ir pirkėjo M. M., ja už 293 000 Lt parduotas nekilnojamasis turtas, esantis Gynėjų g. 14–21, Vilniaus m., ir taikyti restituciją. Nesant galimybės taikyti restituciją natūra, prašo atlikti restituciją ir sumokėti 173 154 Lt ekvivalentą pinigais. Paaiškino, kad atsakovė UAB „Baltaura“ yra ieškovės skolininkė. Pagal 2009-10-20 balanso duomenis bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 48 262,49 Lt. Klaipėdos AVMI viršininkas 2009-09-22 priėmė sprendimą Nr. 12.-14-5981 dėl 52 165,97 Lt mokestinės nepriemokos iš UAB „Baltaura“ išieškojimo, pinigų išdavimo nutraukimo ir pervedimą iš banko sąskaitų. 2009-10-20 UAB „Baltaura“, atstovaujama direktoriaus D. P., žinodama apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 543 000 Lt vidutinės rinkos vertės 65,22 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. 4400-0733-9422:3289, esantį adresu Gynėjų g. 14–21, Vilniaus m.; 89 580 Lt vidutinės rinkos vertės 3/371 dalis negyvenamosios patalpos–automobilio stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 4400-0577-5577:7274, ir 57 051 Lt vidutinės rinkos vertės 2569/539100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0931-1584, esančius adresu Gynėjų g. 14, Vilniaus m.; pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. AG–2151, už 293 000 Lt pardavė atsakovui M. M., turinčiam 50 proc. įmonės akcijų. Atsakovė, turėdama ne vieną kreditorių ir daug įsiskolinimų, neprivalėjo su atsakovu M. M. 2009-10-20 sudaryti nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorį. Ginčijamo sandorio sudarymo metu abu įmonės akcininkai – ir D. P., ir M. M. – gerai žinojo įmonės finansinę padėtį, apie minimo sandorio sudarymą viešai nebuvo paskelbta. Sudarius ginčo sandorį parduotas vienintelis įmonei priklausęs nekilnojamasis turtas, todėl žymiai pablogėjo jos finansinė padėtis; minimas nekilnojamasis turtas parduotas už žymiai mažesnę vidutinę rinkos kainą. Atsakovė mokesčių administratoriui 2010-01-14 pateikė prašymą dėl 106 562 Lt PVM mokėjimo dalimis pagal jos pasiūlytą grafiką. Prie atsakovės prašymo pridėta įmonės turto anketa patvirtina, kad įmonė turi tik 6 726 Lt likutinės turto vertės 5 transporto priemones ir atsargas. Ieškovė tenkino prašymą ir leido atsakovei 106 562 Lt PVM sumokėti pagal grafiką iki 2010-03-30, tačiau atsakovė pagal grafiką mokėjimų nevykdė; 2010-10-25 Klaipėdos AVMI viršininko sprendimas perduotas antstoliui dėl 123 803,64 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovės turto. Atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui didėja, patikslinto ieškinio pateikimo dieną įsiskolinimas sudarė 173 154 Lt. Pardavus ginčo sandoriu įmonei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, atsakovė turėjo galimybę padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau dengė kitos kreditorės – UAB „Baltempus“, kurios 100 proc. akcijų priklausė D. P., skolą ir tokiu būdu pažeidė ieškovės – atsakovės kreditorės – teises, nes atsakovė nebeturi turto vis didėjančioms mokestinėms nepriemokoms į valstybės biudžetą išieškoti.

Atsakovės UAB „Baltaura“ atstovai D. P. ir advokatas R. T. nepripažino ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų, prašo teismą juos atmesti. Atsakovės UAB „Baltaura“ atstovas D. P. paaiškino, kad ekonomikos pakilimo metu investavo turėtas laisvas bendrovės lėšas ir 2006-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Ranga IV investicijos“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą su priklausiniais, esančiais adresu Gynėjų g. 14–21, Vilniaus m., nekilnojamąjį turtą ateityje planavo parduoti. Prasidėjus ekonominei krizei ir bankui pareikalavus grąžinti įmokas, nuspręsta parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes minimas turtas įmonės veikloje nebuvo naudojamas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu nekilnojamasis turtas nebuvo nei perkamas, nei parduodamas, todėl atsakovui M. M. pareiškus pageidavimą įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Ober–Haus“ įvertinus perkamą turtą, jis M. M. parduotas už tuo metu realią rinkos kainą – 293 000 Lt. Sandorio sudarymo metu M. M. įmonėje nebedirbo ir įmonės akcininku nebuvo; už nupirktą nekilnojamąjį turtą sumokėjo į įmonės kasą 293 000 Lt grynaisiais pinigais. UAB „Baltaura“ vykdo veiklą, yra sudariusi tris sutartis, pagal jas numatyta atlikti darbų už 300 000 Lt. Bendrovė moka mokesčius valstybės biudžetui, tačiau nuo 2009 m. dengiamas susidaręs įsiskolinimas ieškovei.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. G. į teismo posėdį neatvyko, jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2006-02-02 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėja UAB „Ranga IV investicijos“ pardavė, o pirkėja UAB „Baltaura“ už 498 906 Lt nusipirko tokius nekilnojamojo turto objektus: 65,22 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. 4400-0733-9422:3289, esantį adresu Gynėjų g. 14–21, Vilniaus m.; butui tenkančią 2569/743700 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. 0101-040-0049, ir 3/371 dalis automobilio stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 4400-0577-5577:7274, esančius adresu Gynėjų g. 14, Vilniaus m. (t. 1, b. l. 184–199. Sąskaitos išrašai „Swedbank“, AB patvirtina, kad atsakovė UAB „Baltaura“ už perkamą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė UAB „Ranga IV investicijos“ daliniais mokėjimais per laikotarpį nuo 2005-04-21 iki 2006-05-02 (t. 1, b. l. 62–64) ir sudaro pagrindą teismui teigti, kad atsakovė ekonomikos pakilimo metu investavo laisvas bendrovės lėšas į nekilnojamąjį turtą.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. G. 2009-10-20 patvirtino nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. AG–2151, ja pardavėja UAB „Baltaura“, atstovauta direktoriaus D. P., pardavė, pirkėjas M. M. už 293 000 Lt asmeninės nuosavybės teise nusipirko tokius nekilnojamuosius daiktus: 65,22 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. 4400-0733-9422:3289, esantį adresu Gynėjų g. 14–21, Vilniaus m.; 3/371 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 4400-0577-5577:7274, ir 2569/539100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0931-1584, esančius adresu Gynėjų g. 14, Vilniaus m. (t. 1, b. l. 120–126).

Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti (t. 1, b. l. 2–5, 112–115), kad ieškovė, vadovaujantis CK 6.66 str., CK 6.67 str. ir CK 6.146 str., ieškinio reikalavimą dėl 2009-10-20 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir restitucijos atlikimo grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: atsakovė neprivalėjo sudaryti tokio sandorio, sandorio neekonomiškumu, abiejų sandorio šalių nesąžiningumu, atsakovės kreditorių, iš jų ir ieškovės – kreditorės – teisių pažeidimu, atsakovei priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimu už žymiai mažesnę nei vidutinę tokio turto rinkos kainą, atsakovės apskritai nekilnojamojo turto netekimu ir galimybės netekimu iš atsakovei priklausiusio nekilnojamojo turto išieškoti išaugusį atsakovės įsiskolinimą valstybės biudžetui nuo 48 262,49 Lt iki 173 154 Lt.

CK 6.66 str. nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-28 nutartis Nr. 3K-3-485/2010).

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė neprivalėjo 2009-10-20 sudaryti ginčijamojo nekilnojamojo turto sandorio, taip pat atsakovės nurodytas aplinkybes, kad minimas nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas UAB „Baltaura“ veiklos vykdymui, kad 2009 m., esant ekonominei krizei, įmonei nekilnojamojo turto išlaikymas buvo nuostolingas, teismas daro išvadą, kad atsakovė UAB „Baltaura“ turėjo teisę parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė ginčo sandoriu pažeidė ieškovės – atsakovės kreditorės – teises, kad atsakovė, pardavusi ginčo nekilnojamąjį turtą, neatsiskaitė su mokesčių administratoriumi, nors turėjo galimybę padengti tuo metu atsakovės ieškovei buvusį 48 262,49 Lt įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimo valstybės biudžetui nepadengė, kad ieškovė apskritai prarado galimybę iš atsakovei priklausiusio nekilnojamojo turto išieškoti išaugusį atsakovės įsiskolinimą valstybės biudžetui nuo 48 262 Lt iki 173 154 Lt, kad atsakovė dengė kitų įmonės kreditorių įsiskolinimą, taip pat atsakovės UAB „Baltaura“ atstovo D. P. paaiškinimus, kad iš M. M. gautų grynųjų pinigų už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais ir nustatant, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju esminę teisinę reikšmę turi atsakovės ginčo sandorio sudarymo metu 48 262,49 Lt įsiskolinimo ieškovei nustatymo faktas ir kad atsakovės sudaryto 293 000 Lt vertės nekilnojamojo turto sandorio faktas negalėjo nulemti ir nenulėmė atsakovės įsiskolinimo padidėjimą nuo 48 262,49 Lt iki 173 154 Lt, laikotarpiu nuo 2009-10-20 iki 2011-03-07 patikslinto ieškinio pareiškimo (t. 1. b. l. 112–115).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovės – kaip atsakovės kreditorės – teisės pažeistos nebuvo, nes kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-28 nutartis Nr. 3K-3-485/2010). Ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nesiekia atsakovei iškelti bankroto bylą.

Įvertinus antstolio A. Z. padėjėjo S. B. pranešimą, kad į antstolio depozitinę sąskaitą periodiškai pervedamos nedidelės sumos, iš jų 10 011,14 Lt pervesta į ieškovės sąskaitą mokestinės nepriemokos dengimui (t. 2, b. l. 54), teismui yra pagrindas konstatuoti, kad faktiškai yra vykdomas išieškojimas mokestinei nepriemokai padengti.

Teismas, įvertinęs, kad atsakovė ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo už 498 906 Lt, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ginčo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nurodyta 543 000 Lt (t. 1, b. l. 6–12); kad atsakovės UAB „Baltaura“ užsakymu 2009-09-18 nekilnojamojo turto agentūra UAB „Ober–Haus“ įvertino atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir nustatė jo 310 000 Lt rinkos vertę (t. 1, b. l. 46) ir kad 2009-10-20 ginčijamu sandoriu nekilnojamasis turtas parduotas už 293 000 Lt, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovei priklausęs ginčo nekilnojamasis turtą parduotas už žymiai mažesnę, nei tuo metu buvo turto rinkos kaina, nes turtas parduotas ekonominės krizės sąlygomis, sumažėjus nekilnojamojo turto paklausai ir apie 30–40 proc. nekilnojamojo turto vertei.

Nustatyta, kad 2009-05-04 M. M. atleistas iš UAB „Baltaura“ komercijos direktoriaus pareigų (t. 2, b. l. 85). 2009-08-11 pirkimo–pardavimo sutartimi M. M. už 16 000 Lt pardavė D. P. 50 proc. UAB „Baltaura“ akcijų, tačiau susitarė, kad pirkėjas už akcijas atsiskaitys iki 2010-08-11 (t. 1, b. l. 102–103). Nors 2009-09-29 nutarimas dėl nekilnojamojo turto, adresu Gynėjų g. 14–21 ir Gynėjų g. 14, Vilniaus m., pardavimo M. M. priimtas akcininkų D. P. ir M. M., turėjusių po 50 proc. UAB „Baltaura“ akcijų, sprendimu, tačiau minėtas 2009-09-29 UAB „Baltaura“ akcininkų nutarimas nebuvo ginčijamas (t. 2, b. l. 13).

Teismas, įvertinęs anksčiau sprendime konstatuotas aplinkybes, kad kreditoriaus teisės pažeistos nebuvo, daro išvadą, kad dėl sudaryto ginčo nekilnojamojo turto sandorio nėra pagrindo konstatuoti sandorio šalių nesąžiningumo, nes sudariusi ginčijamą sandorį atsakovė netapo nemoki ir, kaip jau buvo minėta sprendime, turi galimybę ieškovei dengti įsiskolinimą. Netenkinus ieškinio, nėra pagrindo taikyti restituciją.

Atsižvelgus į sprendime išdėstytus motyvus teismas daro išvadą, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.