Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas trejų metų ir šešių mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu iš A. B. priteista vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt septyni litai Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiosios gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 2 d. apie 8 val. 12 min. gyvenamojo namo J. Basanavičiaus g. 9, Radviliškio m., kambaryje, išgertuvių metu kilus ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė peiliu gulinčiai ant lovos nukentėjusiajai G. A. į dešinįjį šoną padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės dešiniame šone su krūtinės ląstos ertmės kiauryminiu sužalojimu, t. y. sunkiai sutrikdė šeimos nario, sugyventinės G. A. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti ir jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tarp jo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto priežastį, t. y. nukentėjusiajai peiliu smūgiavo supykęs dėl jos neištikimybės, kas žeidė jo vyrišką orumą ir savimeilę. Be to, peiliu sudavė tik vieną kartą, norėdamas nukentėjusiajai suduoti per nugarą, kad ši nutiltų. Kadangi kaire akimi jis visiškai nemato, tai smūgiuodamas kaire ranka nukentėjusiajai G. A. , kuri buvo jam už nugaros, jis negalėjo matyti kur ir kaip jai suduoda. Taigi, nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nusikalstamą veiką jis padarė tyčia. Nukentėjusioji gydymo įstaigoje išbuvo septynias paras ir po išrašymo iki šiol jos sveikatai nėra jokių patologinių ar fizinių pakitimų. Be to, jų tarpusavio santykiai puikūs.

Apelianto nuomone, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš nuteistojo A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės neginčija apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių bylos aplinkybių pasisako tik tiek, kiek jos reikšmingos nustatant nuteistojo A. B. kaltės formą ir rūšį, ką nuteistasis ir ginčija apeliaciniame skunde. Kolegija konstatuoja, kad kaltės forma turi būti nustatyta kiekvienoje byloje, nes ji turi esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose, apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo (kasacinė byla Nr. 2K-428/2008).

Kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistojo A. B. apeliacinio skundo teiginys, kad jis nukentėjusiąją sužalojo netyčia, neatitinka apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių bei nelogiškas. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios G. A. sunkų sveikatos sutrikdymą nuteistasis A. B. padarė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y. kilęs žodinis konfliktas dėl cigarečių bei nukentėjusiosios neištikimybės, kuris iššaukė nuteistojo pyktį bei pastarojo panaudotas įrankis (peilis). Kolegijos manymu, normalaus protinio išsivystymo žmogus, sąmoningai suduodamas smūgį peiliu kitam žmogui, nors ir nedetalizuodamas į kurią kūno vietą pataikys, savaime suvokia, kad tokiu būdu kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai ir numato tokių pasekmių galimybę, kitaip tariant jis veikia tyčia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad apygardos teismas teisingai nustatęs nuteistojo A. B. kaltės formą – tyčią, nuosprendyje nepasisakė dėl tyčios rūšies. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojo A. J. parodymus bei apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis A. B. sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios G. A. sveikatą, veikė netiesiogine tyčia. Tai patvirtina tiek nuteistojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tik po jos padarymo, taip pat padarytų sužalojimų kiekis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas bei jų nutraukimo priežastys. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusiajai peiliu jis sudavė spontaniškai, kilus ginčui dėl jos neištikimybės ir norėdamas, kad nukentėjusioji nutiltų. Peiliu nuteistasis teigė nukentėjusiajai sudavęs tik vieną kartą ir nematydamas į kurią vietą suduoda, nes neprimato kaire akimi (t. 1, b. l. 152). Iš byloje esančios 2010 m. gegužės 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 519/10(04) matyti, kad G. A. padaryta durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešiniame šone, kuriai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai – pjaunančiu daiktu ar įrankiu (t. 1, b. l. 38 – 39). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis smurtą nutraukė savo noru bei ėmėsi iniciatyvos, kad nukentėjusiajai būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tai patvirtino tiek pati nukentėjusioji G. A. (t. 1, b. l. 153), tiek liudytojas A. J. (t. 1, b. l. 154). Kolegijos manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nenorėjo BK 135 straipsnyje numatytų pasekmių, tačiau nesusivaldęs dėl žodinio konflikto metu kilusio pykčio, spontaniškai suduodamas smūgį nukentėjusiajai peiliu, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Taigi, visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. B. , suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiajai G. A. , suvokė, kad tokiu veiksmu kelia grėsmę jos sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti G. A. ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. nuteistasis A. B. veikė netiesiogine tyčia. Nustačius, kad nuteistasis darydamas nusikalstamą veiką veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta 2010 m. gegužės 7 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 519/10(04). Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad nuteistasis A. B. su nukentėjusiąja gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Kartu kolegija atmetama nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad jo padaryta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį, nes šią veiką jis padarė staiga labai susijaudinęs susiginčijus dėl sugyventinės neištikimybės, kas žeidė jo vyrišką orumą ir savimeilę. Kolegijos manymu, nėra pagrindo nuteistojo A. B. tyčią laikyti afektine ir veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 136 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus padarymą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma sąlyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį yra nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, ir nors įstatymas nenustato laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. Apygardos teismas nenustatė, kad nukentėjusioji būtų atlikusi kokius nors neteisėtus ar itin įžeidžiančius nuteistąjį ar jo artimą asmenį poelgius. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo veiksmus paskatino žodinis konfliktas dėl tariamos nukentėjusiosios neištikimybės, tačiau tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiąją nuolat konfliktuodavo (t. 1, b. l. 153 -154). Maža to, iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu ar artimu įvykiui laikotarpiu, nukentėjusioji nuteistajam nebuvo neištikima, o konfliktas kilo dėl cigarečių ir vėliau peraugo į konfliktą dėl praeityje buvusio nukentėjusiosios neištikimybės atvejo. Kolegijos manymu, ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistajam apie jo sugyventinės neištikimybę buvo žinoma ir iki konflikto, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip galėjusi staiga sukelti jam labai didelį susijaudinimą. Juolab, kad iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis pirmas pradėjo konfliktą dėl to, kad nukentėjusioji paėmė cigaretes. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusioji G. A. neatliko jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių veiksmų nuteistojo ar jam artimo žmogaus atžvilgiu, o nuo nuteistojo skunde nurodomo tariamo neištikimybės akto buvo praėjęs pakankamai didelis laiko tarpas, nes konfliktas kilo dėl praeityje buvusio neištikimybės atvejo. Todėl kolegija mano, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia, kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosios veiksmus. Juolab, kad nuteistasis A. B. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir todėl negalėjo adekvačiai vertinti konflikto kilimo priežasčių bei nukentėjusiosios pasakytų žodžių, nes esant apsvaigimo nuo alkoholio poveikiui savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, pervertinamos galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Taip pat apygardos teismas nuteistajam A. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrė tinkamą bausmę.

BK 54 straipsnyje, reglamentuojančiame bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodyta, kad teismas skirdamas kaltinamajam, bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apygardos teismas skirdamas nuteistajam A. B. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į šios veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad yra dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – bandymas išvengti sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.) bei prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, atsižvelgta ir į tai, kad A. B. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 100 – 102, 108), PSC stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 1, b. l. 105), registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 90).

Kolegijos manymu, apygardos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes bei aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistajam A. B. pagrįstai paskyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis, negu BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė šiuo atveju yra teisinga ir neprieštarauja baudžiamojo įstatymo reikalavimams, todėl nėra aiškiai per griežta. Aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų švelninti nuteistajam bausmę, kolegija byloje nenustatė.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.