Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-06-19 · Administracinė byla Nr. I-2898-121/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
I-2898-121/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška (pirm.), Arūnas Dirvonas, Nijolė Šidagienė (pran.)
Trečiasis asmuo
R. Š., E. Š., D. Š., V. Š., R. A., L. A.
Pareiškėjas
G. F.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2898-121/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.8 (S) (S) (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m.birželio 19d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Dirvono, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Evai Karsten, atsakovės atstovei Aistei Račkauskaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š., E. Š., D. Š., V. Š. atstovei Vilmai Daukšaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. F. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys- R. Š., E. Š., D. Š., V. Š., R. A., L. A., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) 2008m. sausio 15d. raštą Nr.A63-142-(4.4-PD-4.) „Dėl nuomos sutarties sudarymo ir įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkų- valstybės garantijų turėtojų sąrašą”; 2) įpareigoti atsakovę sudaryti su pareiškėja buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį bei įrašyti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkų- valstybės garantijų turėtojų sąrašą (toliau- Sąrašas). Paaiškina, kad skundžiamas raštas naikintinas dėl šių priežasčių: 1) atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja iš Sąrašo išbraukta nenuginčyto VMSA direktoriaus 2004-12-02 įsakymo Nr. 30-1965 pagrindu, nes ji privalo besąlygiškai vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo (VAT) 2007-11-23 nutartimi, o minėtas VMSA direktoriaus įsakymas, kurio turinys neaiškus iki šiol, negali būti viršesnės juridinės galios aktas, nei įsiteisėjusi teismo nutartis. VAT nutartyje nurodė, jog pareiškėja neturi nuosavo gyvenamojo būsto, už suteiktas paslaugas ginčo butui nuolat moka ir nuolat jame gyvena ir nusprendė esant negalimu pripažinti pareiškėją, taip pat R. A. ir L. A. praradusius teisę į šį butą, kurią jiems garantavo valstybė. Taigi, minėta nutartimi teismas patvirtino pareiškėjos subjektinę teisę į butą, kurios ji nebuvo praradusi, ši teismo išvada taip pat reiškia, kad nuomos teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo nutraukti neteisėtai ir nepagrįstai, taip pat ir tai, kad iš Sąrašo pareiškėja išbraukta neteisėtai. Tačiau atsakovė, ignoruodama įsiteisėjusią teismo nutartį, priimdama skundžiamą raštą vadovavosi prieštaraujančiu šioje nutartyje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms VMSA direktoriaus įsakymu. Atsakovė, atsisakydama įforminti valstybės pareiškėjai garantuotą teisę nuomos sutartimi su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (įrašymu į Sąrašą, valstybės garantijos išdavimu bei jos įvykdymu), atsisako įgyvendinti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą pareiškėjos subjektinę teisę ir dėl šių atsakovės veiksmų pareiškėja neturi galimybės realizuoti iš šios teisės kylančias pasekmes- įgyti nuomininkės- valstybės garantijos turėtojos statusą ir gauti valstybės garantiją; 2) aplinkybė, jog rengiamas kasacinis skundas dėl 2007-11-23 VAT nutarties, kurios vykdymas nėra sustabdytas, negali būti laikoma pakankama priežastimi atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2007-12-19 prašymą, nes pagal CPK 331 str. 6 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, o pagal CPK 363 straipsnį kasacinio skundo padavimo ir paskesnis skundo priėmimo faktas pats savaime nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, t.y nesustabdo teismo sprendimo vykdymo. Be to, atsakovė atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą motyvavo ateityje galimai įvyksiančiu, o ne atsakymo priėmimo dieną egzistavusiu įvykiu, nes iki ginčijamo rašto pateikimo dienos ji kasacinio skundo pateikusi nebuvo. VAT nutartis įsiteisėjo 2007m. lapkričio 23 dieną ir nuo tos dienos sukėlė tam tikrus teisinius padarinius- pareiškėja išsaugojo teisę gyventi ginčo bute, tuo tarpu atsakovė įgijo pareigą įforminti šią teisę nuomos sutartimi su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tuo atveju, jeigu atsakovės veiksmai laikytini administracine procedūra Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 19 str. prasme, skundžiamas atsakovės raštas taip pat neatitinka VAĮ 23 str. 4 dalies reikalavimų, nes pagal minėtą teisės akto nuostatą administracinė procedūra sustabdoma tik tuo atveju, kai, ją pradėjus, paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, šiuo gi atveju skundžiamo rašto priėmimo momentu VAT nutartis buvo įsiteisėjusi ir ginčas dėl teisės į butą buvo išspręstas iš esmės, o iki atsakymo priėmimo dienos kasacinis skundas teismui pateiktas nebuvo. Be to, atsakovė skundžiamu raštu pareiškėjos prašymo nagrinėjimą ne sustabdė, o tiesiog atsisakė jį tenkinti (b.l.3-7).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Atkūrimo įstatymas) 20 straipsnis draudimą iškeldinti asmenis iš savininkui grąžintų gyvenamųjų patalpų sieja su šių patalpų nuomininkų statusu, t.y., savininkui gražintose gyvenamosiose patalpose turi teisę gyventi tik tie nuomininkai, kuriems yra išduotas valstybės garantinis dokumentas- valstybės garantija. Taigi, vienintelis teisėtas pagrindas konstatuoti, kad asmuo turi teisę į valstybės garantiją, yra valstybės garantinis dokumentas, gi atsižvelgus į tai, kad VMSA direktoriaus 2004m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 30-1965 pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašų, ji neturi teisės į valstybės garantiją. VAT nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A32-1090 nustatyta, jog apeliantams žinomas VMSA direktoriaus 2004m. gruodžio 2d. įsakymo Nr. 30-1965 turinys, tačiau jie šio įsakymo neskundė ir yra praleidę terminą tokiam skundui pateikti. Kadangi minėtas įsakymas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo pareiškėją įrašyti į Sąrašą. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra privati nuosavybė, todėl atsakovė neturi teisės sudaryti nuomos sutarties, be to, atsakovė, vadovaudamasi CPK 345 str.1 dalies nuostatomis, savo atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą pagrįstai grindė ateityje įvyksiančiu veiksmu- kasacinio skundo dėl VAT 2007m. lapkričio 23d. nutarties peržiūrėjimo padavimu, kurį atsakovė padavė ir jis priimtas nagrinėti LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008m. sausio 30d. nutartimi. LAT priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą, atsakovė, atsižvelgdama į teismo suformuotą praktiką, vykdys priimtą nutartį. Vadovaujantis VAĮ 23 str. 4 dalimi, kol nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas kasacinio teismo sprendimas, teisinio pagrindo atlikti pareiškėjos prašyme nurodytus veiksmus nebuvo ir nėra. Gi skundžiamas atsakovės raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, juo nesuvaržomos pareiškėjos teisės gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o LAT priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, ji galės pakartotinai kreiptis į atsakovę su prašymu sudaryti nuomos sutartį ir įrašyti į savivaldybės nuomininkų- valstybės garantijų turėtojų sąrašą. Tuo atveju, jeigu teismas nagrinėjamoje byloje panaikintų pareiškėjos ginčijamą VMSA 2008m. sausio 15d. atsakymą Nr. A63-142-(4.4-PD-4.), nebūtų teisinio pagrindo tenkinti antrąjį pareiškėjos prašymą, nes ginčo butas nuosavybės teise nepriklauso atsakovei, o teismui patenkinus pareiškėjos prašymą įpareigoti atsakovę sudaryti su ja buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį bei įrašyti pareiškėją į Sąrašą, atsakovė tokio įpareigojimo įvykdyti negalėtų, nes ginčo butas yra privati nuosavybė ir atsakovei nei įstatymai, nei šio buto savininkai nesuteikia teisės jį išnuomoti (b.l.29-32).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. A. ir L. A. atsiliepimais į skundą nurodė sutinkantys su skundo reikalavimais (b.l.37-40).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad, remiantis VAT ir LAT nutartimis, pareiškėja turi būti grąžinta į pirminę padėtį. Pareiškėja jai yra minėjusi, kad apie 1990-sius metus buvo su savivaldybe sudariusi rašytinę nuomos sutartį, tačiau jos neišsaugojo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė pareiškimą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, turėtų būti skundžiamas 2004-12-02 įsakymas, tačiau pripažino, kad negali pateikti įrodymų, jog apie šį įsakymą pareiškėja būtų buvusi informuota anksčiau, nei skundžiamu raštu.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė spendimą paliko teismo nuožiūrai, paaiškino, kad jos atstovaujamieji tik nori, kad kuo greičiau galėtų pilna apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad, remiantis įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tuometė Vilniaus miesto valdyba 1992-10-08 potvarkiu Nr.2039-V patvirtino Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1992-09-22 sprendimą Nr. 150-205 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. I. Š.“ ir nuo šio potvarkio priėmimo dienos atstatė nuosavybės teises I. Š. bei įpareigojo Žvėryno seniūnijos VĮ perduoti savininkei gyvenamąjį 2-jų korpusų namą (duomenys neskelbtini), perdavimą įforminant perdavimo - priėmimo aktu (b.l. 10-17), taigi, tokiu būdu ir ginčo butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdant nacionalizuoto ar kitaip nusavinto nekilnojamojo turto restitucijos procesą, buvo grąžintas natūra šių patalpų savininkei I. Š., kurį po jos mirties 2005m. lapkričio 10d. paveldėjo R. Š., E. Š., D. Š. ir V. Š..

VMSA direktoriaus 2004-06-04 įsakymu Nr.30-958 „Dėl valstybės garantijų nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose“ pareiškėja buvo įtraukta į Sąrašą, jai išnuomojant didesnės vertės butą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.77-96). Vilniaus miesto savivaldybė buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2004m. rugsėjo 16d. patikrinimo aktu konstatavo, kad G. F. su šeima šiame bute negyvena apie 6 metus, bute gyvena pašaliniai asmenys (VAT 2007-11-13 nutartis,b.l.10-17), todėl VMSA direktorius į 2004-12-02 įsakymu Nr.30-1965 „Dėl valstybės garantijų nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose“ naujai patvirtintą Sąrašą pareiškėjos neįtraukė, o 2004-06-04 įsakymą Nr.30-958 pripažino netekusiu galios (b.l.60-76).

I. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismą su ieškiniu iškeldinti pareiškėją, taip pat A. F. su visu jai priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovais joje dalyvavo ir pareiškėjos dukra R. A. bei jos sutuoktinis L. A., trečiuoju suinteresuotu asmeniu- Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė, jog atsakovai su visu jiems priklausančiu turtu turi būti iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. VAT, išnagrinėjęs pareiškėjos, R. A. ir L. A. apeliacinius skundus, 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A32-1090/2007 panaikino Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėja, taip pat R. A. ir L. A. su visu šiems asmenims priklausančiu turtu iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (indeksai E4, F4) ir ieškinį šioje dalyje atmetė (b.l.10-17).

Pareiškėja, remdamasi VAT 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi, 2007 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakovei prašymą įrašyti ją į Sąrašą ir sudaryti su ja sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos, tačiau atsakovė 2008 m. sausio 15 d. raštu Nr. A63-142-(4.4-PD-4.) „Dėl nuomos sutarties sudarymo ir įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkų- valstybės garantijų turėtojų sąrašą“ pareiškėjos prašymo netenkino (b.l.8,18,59). Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja ir jos šeima iš Sąrašų išbraukta VMSA direktoriaus 2004-12-02 įsakymu Nr.30-1965, kuris nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėją įrašyti į minimą Sąrašą, taip pat nurodė, kad yra rengiamas kasacinis skundas dėl VAT 2007-11-23 nutarties, todėl, vadovaujantis VAĮ 23 str. 4 dalimi, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą.

Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjęs ieškovų R. Š., E. Š., D. Š., V. Š. ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinius skundus dėl VAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo, 2008-04-30 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą (b.l.123-132). Teismas konstatavo, kad valstybei ar savivaldybei priklausantys gyvenamieji namai (jų dalys), grąžinami savininkams su apribojimais, jeigu tuose namuose gyvena nuomininkai. Ieškovams atkuriant nuosavybės teises į ginčo namą (Vilniaus miesto valdybos 1992 m. spalio 8 d. potvarkis) jų, kaip savininkų, teisių apribojimai- garantijos nuomininkams buvo nustatyti 1991 m. birželio 18 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 21 straipsnyje. Pagal šį įstatymą nuomininkai, gyvenantys savininkui grąžintame name, negalėjo būti iškeldinti nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos arba neužtikrinus kitų įstatyme numatytų garantijų. Nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo butą nebuvo užbaigtas iki 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo priėmimo, todėl vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo principu, toliau turėjo būti vykdomas pagal naujuoju įstatymu nustatytą tvarką. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytos principinės taisyklės, pagal kurias atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti garantinius dokumentus jame gyvenantiems nuomininkams ir savininkams; grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas; savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti iki valstybės garantijų įvykdymo, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus; savivaldybė Civilinio kodekso nustatyta tvarka gyvenamąsias patalpas subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams; šios garantijos galioja ir pasikeitus namo, (jo dalies, buto) savininkui. Pažymėjo, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvendinimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrindinę ginčo buto nuomininkę G. F. ir jos šeimos narius su Vilniaus miesto savivaldybe siejo ginčo buto nuomos (subnuomos) sutartis. Neginčydami nuomos sutarties sudarymo fakto ir jos teisėtumo, ieškovai įrodinėjo, kad nuomos teisiniai santykiai pasibaigė nuomininkams iš ginčo buto išvykus gyventi kitur. Konstatavo, kad esminė faktinė nagrinėjamos bylos aplinkybė yra ta, ar atsakovai išvyko iš ginčo buto gyventi kitur, nuo šios aplinkybės buvimo priklauso, ar yra įstatyminis pagrindas konstatuoti faktinį gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.609 straipsnio 3 d.) ir vertinti atsakovų apsigyvenimą ginčo bute iš naujo kaip savavališką gyvenamosios patalpos užėmimą (CK 6.612 straipsnis). Šiomis aplinkybėmis savo ieškinį grindžia ieškovai, todėl pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę jiems tenka pareiga jas įrodyti. Pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įstatyminių įrodinėjimo taisyklių, nurodė, jog teismas vertino visus su įrodinėjimo dalyku susijusius įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad jų nepakanka pripažinti, jog būtų nustatyta, kad pagrindinė buto nuomininkė ir visi jos šeimos nariai iš ginčo buto 2004 metais buvo išvykę gyventi kitur. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai nesuteikė prima facie reikšmės Naujamiesčio seniūnijos darbuotojų 2004 m. rugsėjo 16 d. surašytam patikrinimo aktui, nes jis neatitinka CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimų: nenurodyta teisės aktų, kuriuose nustatyta tokio akto surašymo tvarka ir jo teisinė reikšmė ir suteikta atitinkama kompetencija jį surašiusiems asmenims. Šie trūkumai nebuvo pašalinti ir nagrinėjant bylą teisme. Be to, akto turinys neatitinka tikrumo ir patikimumo kriterijų- jame daroma išvada, kad pagrindinė buto nuomininkė ,,negyvena apie šešis metus“ yra prielaida, nes nepagrįsta konkrečiais (pirminiais) duomenų šaltiniais. Atmetė kasatorių argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo neištyręs VMSA direktoriaus 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 30-1965. Nurodė, kad į šį dokumentą bylos nagrinėjimo procese apeliavo kasatoriai, jie turėjo procesinę pareigą ir galimybę pateikti jį į bylą kaip savo reikalavimų pagrįstumo įrodymą. Iš kasatorių paaiškinimų galima spręsti, kad aptariamas dokumentas dėl įrodinėjimo dalyko būtų netiesioginis įrodymas- jame Naujamiesčio seniūnijos 2004 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo akto pagrindu turėtų būti nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutraukta. Kiti byloje esantys ir apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai: gyventojų registro duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravimą, nekilnojamojo turto registro duomenys apie kitų gyvenamųjų patalpų neturėjimą, komunalinių patarnavimų apmokėjimo kvitai, liudytojų parodymai pakankami išvadai, kad labiau tikėtina byloje yra aplinkybė, jog atsakovės G. F. ir R. A. 2004 metais iš ginčo buto nebuvo išvykusios kitur, todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas CK 6.609 straipsnio 3 dalies pagrindu negali būti konstatuotas.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 str.1 dalimi (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija), atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Kai tokį sprendimą priima kita Vyriausybės įgaliota institucija, savivaldybės vykdomoji institucija valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos garantijos išduoda per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Įstatymo 20 str. 2 dalis nustato, kad grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Iki tol savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Jeigu savininkas nevykdo pareigos išnuomoti savivaldybei gyvenamąsias patalpas, savivaldybė gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Pagal šio įstatymo 20 str. 3 dalį savivaldybė Civilinio kodekso nustatyta tvarka gyvenamąsias patalpas subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. 5 dalis (2005-12-23 įstatymo Nr. X-482 redakcija) nustato, kad valstybės garantija nuomininkui yra Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto namo, jo dalies, buto nuomininkui ir jo šeimos nariams (toliau – garantijos turėtojai) įvykdyti garantiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, o garantijos turėtojai įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per šio straipsnio 12 dalyje nustatytą laiką. Valstybės garantijoje nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti nurodyta: valstybės garantijos išdavimo vieta, data, numeris, ją išdavusi savivaldybės vykdomoji institucija, sprendimą atkurti nuosavybės teises priėmusi institucija, sprendimo data ir numeris, nuomojamų gyvenamųjų patalpų adresas ir jų rinkos vertė, garantas, garantijos turėtojas (turėtojai) ir jo asmens kodas (kodai), viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyta įvykdymo data, garantijos turėtojų įsipareigojimas, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turimas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat nurodoma, kad valstybės garantija pasibaigia perleidus iš jos atsirandančią reikalavimo teisę, ją pasirašiusio asmens pavardė, vardas, pareigos, savivaldybės vykdomosios institucijos antspaudas. Šią garantiją pasirašo garantijos turėtojai – nuomininkas ir jo šeimos nariai. Jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai nepasirašo arba atsisako pasirašyti valstybės garantiją, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašo ir savo parašu patvirtina atitinkamą žymą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta šiame sprendime, darytinos tokios bylos išnagrinėjimui aktualios išvados: 1) atsakovė pareiškėjos į naujai sudarytą Sąrašą neišrašė dėl Vilniaus miesto 2-sios apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo iškeldinti G. F. ir kitus atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tačiau šis pagrindas yra išnykęs VAT ir LAT priėmus atitinkamai apeliacinį bei kasacinį sprendimus civilinėje byloje; 2) nėra pagrįstas atsakovės argumentas dėl VMSA direktoriaus 2004 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 30-1965 nuginčijimo, nes jame nėra jokios nuostatos (priedo,punkto ir pan.), kad pareiškėja išbraukiama iš Sąrašų, ji tiesiog nebuvo įrašyta į šį sąrašą, tad skundo reikalavimas įrašyti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkų- valstybės garantijų turėtojų sąrašą yra pakankamas; 3) nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad skundžiamas raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, kad nesuvaržomos pareiškėjos teisės gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes juo atsakovė būtent ir atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą revizuoti VMSA direktoriaus 2004 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 30-1965; atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji anksčiau kokiu nors kitu aktu yra atsisakiusi tai padaryti; 4) atsakovė įpareigotina sudaryti ne nuomos, o ginčo patalpų (buto) subnuomos sutartį ( Atkūrimo įstatymo 20 str.3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 3p., 127 str.,

nusprendė:

skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008m. sausio 15d. raštą Nr.A63-142-(4.4-PD-4.) „Dėl nuomos sutarties sudarymo ir įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkų- valstybės garantijų turėtojų sąrašą”.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įrašyti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkų- valstybės garantijų turėtojų sąrašą bei sudaryti su pareiškėja buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, subnuomos sutartį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Arūnas DirvonasBronius JanuškaNijolė Šidagienė