- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- eAN2-59-366/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. (toliau – pareiškėja) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 31 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad 2024 m. gruodžio 31 d. 18.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai įvertinus alkoholio kiekio matavimo prietaiso paklaidą nustatytas 0,43 promilių girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pateikė Panevėžio apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Institucijos nutarimą pakeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskiros administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartimi Pareiškėjos skundas netenkintas motyvuojant tuo, kad aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. B. nustatyti trumpesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar jos visai neskirti, nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Skundu prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, arba paskirtos administracinio poveikio priemonės atėmimo terminą sutrumpinti.
4.1. Pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi griežtai įstatymu, neatsižvelgė į vertybių prigimtį ir nesivadovavo proporcingumo principu, neteisingai sprendė, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, neprieštarauja teisingumo principui, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, paskirtą nuobaudą individualizavo tinkamai.
4.2. Nurodoma, kad turėjo pareigą nevairuoti automobilio neblaivi, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu ir yra šiurkštus, tačiau jokių neigiamų pasekmių aplinkiniams nesukėlė, nustatytas neblaivumo laipsnis 0,43 promilės nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą. Nusižengimas buvo užfiksuotas policijos priemonės metu, kas reiškia, jog vairavimas nebuvo pavojingas, ar kuo nors skirtingas nei blaivių vairuotojų, bei ne specialiai į ją buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant pareiškėjos vairuojamą automobilį. Nėra nuolatinė teisės pažeidėja, nėra teista, ikiteisminiai tyrimai jos atžvilgiu neatliekami, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Niekada nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis už vairavimą neblaiviai. Nėra nustatytų jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisė vairuoti automobilį reikalinga tiek vykdant darbinę veiklą, tiek rūpinantis vaikais.
4.3. Mano, jog pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, nes ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab, kad už padarytą nusižengimą paskirtą 800 eurų dydžio baudą yra sumokėjusi. O taip pat jau daugiau kaip du mėnesiu nevairuoja transporto priemonių, nes tokia teisė yra sustabdyta.
4.4. Alkoholio nevartoja, šiaip gėrimais nepiktnaudžiauja, alkoholis galėjo neišsiskaidyti dėl to, jog 2024 m. gruodžio 26 d. mirus mamai patyrė didžiulius išgyvenimus, didelį stresą, dvasinį ir emocinį šoką. Iki pat mamos mirties du mėnesius buvo įtampoje. Mamos ligos metu ją lankė ligoninėje, kuri gydėsi Vilniaus mieste. Nuolat vyko į Vilniaus miestą, slaugė ir lankė mamą iki pat mirties. O taip pat alkoholis galėjo neišsiskaidyti, kadangi tuo metu sirgo, nors pati tuo metu dar to nežinojo.
4.5. Šio neapgalvoto elgesio lėmusio pažeidimą pasekmės, skaudžiai atsiliepia, kadangi gali prarasti pajamų šaltinį. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė, ir šios bendrovės direktorė. Bendrovės veikla yra operacijos su nekilnojamuoju turtu, nekilnojamojo turto nuoma, paslaugų ir kita verslo veikla. Bendrovėje daugiau dirbančių darbuotojų nėra, pati vairuodama transporto priemonę vyksta pas klientus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini). Netekusi ilgam laikui teisės vairuoti transporto priemones praras pajamų šaltinį, tai turės žymios neigiamos reikšmės jai ir jos šeimai, atliekamai darbinei veiklai.
4.6. Nurodoma, kad Pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas vaikas lanko ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo įstaigą, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), o kitas lanko ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Transporto priemone kasdien veža vaikus iš jų gyvenamosios vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini) į pirmiau nurodytas ugdymo įstaigas, o pasibaigus ugdymo procesui paima vaikus iš minėtų ugdymo įstaigų ir parveža namo. Vaikai visuomeniniu transportu nuvykti į minėtas ugdymo įstaigas negali. Viena augina vaikus, nėra kas padeda. Jos gaunamos pajamos nėra didelės, dėl ko nėra galimybių sudaryti darbo sutartį vairuotojo pareigoms atlikti. Jeigu neturės teisės vairuoti transporto priemonių, visa ši susidariusi situacija turės labai didelės įtakos jos ir jos šeimos socialiniam gyvenimui. Dėl gaunamų nedidelių pajamų, negalėjo sutikti ir pasinaudoti, jog būtų taikoma ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri sudarytų galimybę skirti žymiai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
5. Atsiliepimu į skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkinti, nes R. B. paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, taip pat nustatytas kitas bylos aplinkybes, buvo individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar jo kvalifikavimas bei paskirta nuobauda. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. apeliaciniu skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti šios poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą. Iš esmės analogiškus argumentus pareiškėja buvo pateikusi ir apeliaciniame skunde dėl Institucijos nutarimo, į kuriuos išsamiai atsakė pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, tik juos papildo atsakydamas į esminius skundo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. B. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus R. B. pateiktuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis apie jos sveikatos būklę, darbinę veiklą, šeiminę padėtį, išlaikytinius, kuriais ji viena rūpinasi, turimus kreditorius ir kitas aplinkybes, kurios visos yra aptartos Institucijos nutarime. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog įvertinęs R. B. skunde išdėstytus argumentus ir bylos aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo dar kartą atsižvelgti į byloje jau nustatytas aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu, vadovaujantis išimtinai jomis, nustatyti trumpesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės terminą ar jos visai neskirti.
11. Sutinkamai su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės galėtų ir turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, esmingai švelninančios R. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalį. Priešingai nei nurodoma skunde, administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tikslai negali būti pasiekti neskyrus ar paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už R. B. padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismui, tiek skundą nagrinėjančiam apygardos teismui, nebuvo pateikta naujų R. B. charakterizuojančių duomenų, ar kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.
12. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, o minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Institucijos nutarimu R. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – paskirta 12 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą ir ištyręs bylos medžiagą, sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog R. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, pagal byloje nustatytas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, R. B. asmenybę ir kt. yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. B. nustatyti trumpesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar jos visai neskirti, nėra.
13. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, nėra tiek jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjai paskiriant tiek minimalią nuobaudą, tiek minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Pastebėtina, kad pareiškėja tokiu savo elgesiu kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kartu su ja važiavusiems savo vaikams bei kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo ji išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus. Šiuo konkrečiu atveju R. B. patiriami nepatogumai yra laikini ir adekvatūs jos padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, jog R. B. gyvena Panevėžio mieste, taip pat vaikų ugdymo įstaigos yra Panevėžyje, kur gerai išvystytas viešasis transportas. Taigi, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti ar švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę.
14. Jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės ar ją trumpinti, nenustatyta.
15. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistu Institucijos nutarimas, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją ar naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
16. Esant aptartoms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.