- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-513-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Želesa“, UAB „Edastra“
- Ieškovas
- R. P., I. Č., U. Č.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Juozas Cibulskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. , I. Č. ir U. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-904-101/2008 pagal ieškovų R. P. , I. Č. ir U. Č. ieškinį atsakovams UAB „Želesa“ ir UAB „Edastra“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. P. , nepilnamečiai I. Č. bei U. Č. , atstovaujami įstatyminės atstovės R. P. , pateikė ieškinį, prašydami solidariai priteisti iš atsakovų už kelionę sumokėtą sumą 4267 Lt sumą, neturtinę žalą kiekvienam ieškovui po 4267 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-07-19 sudarant su atsakovu UAB „Edastra“, atstovaujančiu kelionės organizatorių J. F. firmą „Želesa“ (dabar UAB „Želesa“), sutartį, kelionės organizatoriaus įgaliotas asmuo pateikė ieškovei kelionės programą, kaip neatskiriamą sutarties dalį. Abu atsakovai nevykdė sutarties sąlygų ir nesilaikė kelionės programos. Kelionė turėjo prasidėti Kaune, tačiau prasidėjo Vilniuje, į kurį atvykus, ieškovai buvo persodinti į kitą autobusą, vežiojami po kitas vietoves ir tik naktį atvyko į pasienį. Autobusas buvo senas, mažais langais, nedideliais tarpais tarp sėdynių, techniškai netvarkingas, neveikė kondicionierius, todėl autobuse buvo labai karšta – apie 30°C. Ieškovų sėdėjimo vietos buvo prie tualeto, nors, sudarant sutartį, žodžiu buvo tartasi dėl kitų vietų. Kelionės metu nebuvo tinkamai užtikrintas apgyvendinimas: sutartyje nurodytas trijų žvaigždučių viešbutis „Sirena Marta“ yra pensionas, netoli sankryžos, reguliuojamos policininko švilpuko, kurio garsas buvo girdimas iki vėlyvo vakaro. Vietoj triviečio kambario ieškovai buvo apgyvendinti dviviečiame kambaryje su viena pusantrine ir viena papildomai atnešta lova, jiems duodavo tik du rankšluosčius. Ieškovų pretenzijų nei žodžiu, nei raštu kelionės vadovė nepriėmė. Slovakijoje ieškovai buvo apgyvendinti dviejų žvaigždučių viešbutyje. Nakvynės metu Belgrade viešbutyje nebuvo ventiliacijos, oro temperatūra dieną buvo virš 30 laipsnių, o naktį – nebuvo kuo kvėpuot, triukšminga. Nebuvo suteiktos gido paslaugos ir netinkamai suteiktos kelionės vadovo paslaugos. Nebuvo apžvalginės ekskursijos po Belgradą, nebuvo pilnai įvykdyta nei viena už papildomą mokestį nurodyta ekskursija, nebuvo kelionės programoje numatyto kruizo Adrijos jūra. Ieškovė R. P. 2006-09-05 ir 2007-01-23 pareiškė pretenzijas dėl kelionės į Juodkalniją metu patirtų nepatogumų ir nesuteiktų bei netinkamai suteiktų paslaugų. Atsižvelgiant į kelionės metu ieškovų patirtus nusivylimus ir stresą, kad ieškovų atostogos buvo sugadintos, ieškovų protingi lūkesčiai neišsipildė ir ieškovai liko nepatenkinti kelione, iš atsakovų priteistina neturtinė žala – triguba kelionės kaina (LR CK 2.4 str. 2 d., 6.6 str. 3 d., 6.256 str., 6.747 str., 6.754 str.). 2007-02-20 buvo iškelta civilinė byla.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Želesa“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atidžiai neįsiskaitė į pateiktą programą, neprotingai daug tikėjosi, įvertinant jos mokėtą kelionės kainą (be pusryčių ir vakarienės 1249 Lt). Kelionės programoje buvo nurodytas išvykimas iš Kauno ar Vilniaus, Turistinės kelionės sutartyje nebuvo susitarta atskirai dėl sėdėjimo vietos autobuse. Autobusas „Neoplan 116“, kuriuo vyko ieškovai, atitiko visus tokio pobūdžio transporto priemonėms keliamus reikalavimus ir buvo techniškai tvarkingas. Autobuse negali būti vėsiau daugiau kaip 8oC, palyginus su išorės temperatūra. Viešbutis „Sirena Marta“ yra trijų žvaigždučių, o jo iškaboje esantis žodis „pensionas“ (pilnas viešbučio iškabos tekstas – „Pansion PPN Vujosevič“) reiškia tik tai, kad viešbučio gyventojai aprūpinami maistu. Viešbutis stovi nejudrioje eismo atžvilgiu kurorto vietoje, visi jo kambarių langai yra į vidinio kiemo pusę. Turistinės kelionės sutartyje nebuvo nurodyta, kad Slovakijos viešbutis turi būti trijų žvaigždučių, todėl UAB „Želesa“ turėjo pateikti ne mažiau kaip turistinės klasės viešbutį nakvynei. Toks ir buvo dviejų žvaigždučių viešbutis „Park Hotel“. Atsižvelgiant į tai, kad kelionės programoje buvo numatytas pasivaikščiojimas po naktinio Belgrado centrą, buvo parinktas viešbutis „Beograd“ pačiame Belgrado centre. Visos turistinės kelionės ir poilsio metu ieškovė nebuvo pateikusi jokių pretenzijų nei kelionės vadovei, nei viešbučių administracijoms. Ieškovė savo argumentus grindė neaišku iš kur gauta sena UAB „Želesos“ kelionės programa, kuri galiojo tik iki 2006-06-22. Ieškovai nepatyrė žalos, kuri būtų vertinama visa kelionės kaina. Jei ir buvo kokie nors ieškovų dvasiniai išgyvenimai, tai jie turi būti vertinami kaip minimalūs (CK 6.197 str., 6.363 str. 4 d., 6.665 str. 1 d., 6.716 str., 6.724 str., 6.754 str.).
Atsakovas UAB „Edastra“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-07-19 turistinės kelionės sutartis pilnai numatė, kokia kelionės programa bus suteikta ieškovams ir pati ieškovė pripažino, kad programa buvo pilnai įvykdyta. Turistinėje kelionės sutartyje nebuvo nurodyta, kurioje autobuso vietoje privalo būti pasodintas keleivis. Tarp UAB „Edastra“ ir UAB „Želesa“ buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, todėl UAB „Edastra“ pagal įstatymą negali būti traktuojamas kaip organizatorius, kadangi UAB „Želesa“ turi verslo vietą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju UAB „Edastra“, būdamas UAB „Želesa“ atstovu, negali būti bendraatsakoviu, kadangi neviršijo atstovavimo sutartimi numatytų įsipareigojimų (CK 2.133 str., 6.747 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai dublike nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovai gaudavo tik du rankšluosčius ir du patalynės komplektus įrodė, kad kambarys buvo skirtas ne trims, o dviems asmenims. Viešbutis Slovakijoje buvo smogo zonoje, kadangi jis įsikūręs prie pat tarptautinio kelio E77, jungiančio Varšuvą su Budapeštu. UAB „Želesa“ 2006-09-13 atsakyme dėl turisto pretenzijos pripažino, kad ieškovei buvo pateikta 2006 m. gegužės mėnesio programa.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Želesa“ triplike nurodė, jog ieškovai turi įrodyti, jog ieškovės pateikta kelionės programa buvo turistinės kelionės sutarties neatsiejama dalis ir kad dėl to buvo išreikšta šalių valia. Ieškovės kartu su Turistinės kelionės sutartimi pateikta programa nepatvirtinta šalių parašais.
Atsakovas UAB „Edastra“ triplike nurodė, kad atsakovas, nebūdamas turistinės kelionės sutarties šalis, neturėjo pareigos atsakyti už kelionės metu ieškovams padarytą žalą.
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos išvadoje nurodė, kad pagal ieškovės su kelionės organizatoriumi pasirašytos sutarties 7.2 punktą ieškovė privalėjo savo pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo pareikšti iškart vietoje. To nepadarius, laikytina, kad pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nebuvo apskritai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš R. P. 3000 Lt atstovavimo išlaidų UAB „Želesa“ naudai. Teismas nustatė, kad UAB „Želesa“ verčiasi turizmo verslu ir yra kelionių organizatorius, o UAB „Edastra“ komercinio atstovavimo sutarties pagrindu parduoda UAB „Želesa“ turizmo paslaugas. Ieškovė R. P. 2006-07-19 su atsakovu UAB „Želesa“, atstovaujamu UAB „Edastra“, sudarė Turistinės kelionės sutartį dėl trijų asmenų turistinės kelionės autobusu į Juodkalniją vienuolikai parų nuo 2006-08-17, kelionės kaina pagal sutartį viso sudarė 4267 Lt. Tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad kelionės programa yra neatskiriama sutarties dalis. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikta kelionės programa, kurioje buvo numatytos nemokamos ekskursijos Segede, Belgrade, Budapešte bei dovana-kruizas Adrijos jūra, nėra šalių ar atstovų pasirašyta. Teismas konstatavo, kad UAB „Želesa“ pateikė kitą kelionės programą. UAB „Edastra“, sudariusi sutartį su ieškove, taip pat pateikė kelionės programą, pagal kurią vyko ieškovų kelionė. Teismas nustatė, kad šioje programoje nurodytos išvykimo datos, tarp kurių yra 2006-08-17 – ieškovų kelionės pradžią atitinkanti data. Teismas konstatavo, kad nė vienoje iš atsakovų pateiktų kelionės programų nėra numatyta kruizo Adrijos jūra bei nemokamų ekskursijų Segede, Belgrade, Budapešte. Teismas pažymėjo, kad nors trečios dienos programa atsakovų pateiktose programose skiriasi, tačiau UAB „Edastra“ kelionės programoje trečios kelionės dienos programa sutampa su ieškovės pateikta ir neatitinka dalyje dėl minėtų nemokamų ekskursijų bei dovanos – kruizo Adrijos jūra. Vertindamas neatitikimus tarp ieškovės ir atsakovų pateiktų programų, teismas atsižvelgė į liudytojų parodymus, iš kurių nė vienas nepatvirtino, kad jų turimose programose būtų numatytas kruizas kaip dovana ar nurodytos nemokamos ekskursijos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikta kelionės programa be jokių nuorodų į 2006-07-19 šalių sudarytą sutartį ar kelionės pagal šią programą pradžią, nepatvirtinta šalių parašais, negali būti pripažinta 2006-07-19 tarp šalių sudarytos Turistinės kelionės sutarties neatskiriamu priedu. Teismas atmetė ieškinio argumentus dėl netinkamo kitų ieškinyje nurodytų sutarties sąlygų vykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir įstatyminės atstovės lūkesčiai, kuriuos ieškovai laiko protingais turisto lūkesčiais, buvo pernelyg aukšti, atsižvelgiant į kelionės kainą, transporto tipą, metų laiką, kelionių organizatoriaus realias galimybes. Teismas pažymėjo, kad kelionė transporto priemone – ne mažiau kaip 10 metų senumo autobusu, nes naujesnės kartos autobusų, kaip nurodė Turizmo departamento atstovė, Lietuvoje nėra, susijusi su komforto, sąlygoto tarpų tarp sėdynių bei langų dydžiu, oro kondicionavimo techninėmis galimybėmis užtikrinimu. Turistas turi būti apdairus, rinkdamasis būtent tokią kelionę ir atitinkamai vengti nepagrįstų lūkesčių turėjimo. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepakankamai įsigilino į kelionės programą, rėmėsi kelionės organizatoriaus nepatvirtintu kelionės programos variantu, nepasinaudojo turisto teise sutartyje raštu įtvirtinti turisto specialius pageidavimus, susijusius su sėdėjimo vietos nurodymu, viešbučio kambario tipu ir pan. Kelionės metu nepareiškė raštu pretenzijų dėl sutarties netinkamo vykdymo pagal tarp šalių sudarytos Turistinės kelionės sutarties 7.2 p. ir nenutraukė sutarties. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų įvardinti nepatogumai, patirtas stresas nėra susiję su kelionių organizatoriaus atsakovo UAB „Želesa“ sutarties netinkamu vykdymu. Teismas nustatė, kad atsakovas informavo ieškovę apie kelionės pradžios pasikeitimą, kelionės maršruto šalys sutartyje nederino, todėl atsakovas, vykdydamas sutartį, turėjo teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus bei priemones. Tai, kad ieškovų akimis kelionės pradžioje maršrutas iš Kauno nebuvo optimalus, nesudaro pagrindo teigti, kad tuo buvo pažeista sutartis, nes joje nurodyta kelionės pradžia – Kaunas, atitiko ieškovės kelionės pradžią. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog autobusas buvo techniškai tvarkingas, kad oro kondicionierius nebuvo sugedęs, veikė, patvirtino ir liudytojai. Gido paslaugos poilsinei kelionei neteikiamos, grupės vadovas turėjo mikrofoną ir kreipdavosi į visus turistus. Viešbučio „Sirena Marta“ kategorija, nurodyta sutartyje, atitiko priimančios šalies nustatytą trijų žvaigždučių klasifikaciją, kambario suteikimas ieškovams su 2+1 vietų skaičiumi atitiko įprastas apgyvendinimo trijų vietų kambaryje sąlygas. Ieškovų pretenzija dėl rankšluosčių stokos buvo patenkinta vietoje, smogo ir policininko švilpuko garso kiti liudytojai nepastebėjo. Viešbutyje Belgrade ventiliacija buvo, nebuvo kondicionieriaus. Ieškovės nurodyta nakties temperatūra (apie 21 laipsnį) laikytina normalia. Teismas konstatavo, kad ieškovų pretenzijos dėl jų aptarnavimo bendros vakarienės metu viešbutyje Slovakijoje, nėra ginčo dalykas pagal tarp šalių sudarytą sutartį, nes šios paslaugos teikėjas nebuvo kelionės organizatorius, vakarienės išlaidas joje pageidavę dalyvauti asmenys padengė iš savo lėšų, todėl už ieškovų nurodytus nesklandumus vakarienės metu kelionės organizatorius neatsako. Teismas pažymėjo, kad liudytojai parodė, jog ieškovė reiškė nepasitenkinimą dėl užtrukusio jos vaikų aptarnavimo vakarienės metu, tačiau ieškovų užsakymas buvo įvykdytas ta apimtimi, kokia buvo ieškovų užsakytas. Teismas konstatavo, kad liudytojai parodė, jog programoje kruizo nebuvo, o liudytojas A. B. internete rado programą su kruizu, bet su sutartimi jam pateikė kitą programą ir paaiškino, kad kruizas buvo numatytas tik pirmai kelionei. Teismas nustatė, kad šio liudytojo parodymai atitiko ir kelionės vadovės G. S. parodymus dalyje dėl programos pasikeitimo. Teismas padarė išvadą, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovai liko nepatenkinti kelione, negali būti pagrindu taikyti civilinę atsakomybę iš esmės tinkamai sutartį vykdžiusio kelionių organizatoriaus atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad toks tarp šalių sudarytos Turistinės kelionės sutarties aiškinimas atitinka įstatyme nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas konstatavo, kad pagal sutartį ir suteiktų paslaugų pobūdį, ieškovų, kurie rėmėsi negaliojančia kelionės programa, turėti lūkesčiai pranoko kelionių organizatoriaus ir ieškovų sudarytos sutarties protingas vykdymo sąlygas, todėl ieškovų reikalavimas atlyginti jiems įvykusios kelionės išlaidas bei trigubos kelionės kainos dydžio neturtinę žalą, yra nepagrįstas (LR CK 6.193 str., 6.717 str. 2 d., 6.747 str., 6.749 str. 2 d. 4 p., 6.750 str., 6.754 str., CPK 93 str. 1 d., 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai R. P. , nepilnamečiai I. Č. ir U. Č. , atstovaujami įstatyminės atstovės R. P. , pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, byla išnagrinėta pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai vertinant byloje esančių įrodymų visetą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovų pateiktos programos taip pat nėra šalių pasirašytos, ir nenurodė, kuri iš atsakovų pateiktų (UAB „Želesa“ ar UAB „Edastra“) programų yra neatskiriamas sutarties priedas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš atsakovų neįrodinėjo, kad ieškovams buvo pateikta kuri nors iš atsakovų teismui pateiktų programų. Pagal atsakovų tarpusavyje sudarytą 2006-01-03 sutartį UAB „Edastra“ įsipareigojo reikalauti, kad klientas savo parašu patvirtintų apie susipažinimą su turistinės kelionės sutartimi, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad šią savo pareigą atliko tinkamai. Atsakovai neįrodė, kad ieškovei buvo pateikta tinkama kelionės programa.
2) Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad kelionės organizatorius UAB „Želesa“, atsakydamas į ieškovės pretenziją dėl kelionės, pripažino, kad pateikta išankstinė informacija nebuvo tiksli. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad liudytojai J. V. , G. Š. ir A. B. turistinės kelionės sutartis sudarė tiesiogiai su kelionių organizatoriumi UAB „Želesa“. Dėl šios priežasties teismo išvada dėl ieškovės pateiktos programos negalėjo būti pagrįsta minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie negalėjo žinoti, kokias programas pateikinėjo UAB „Edastra“. Teismas pažeidė CK 6.193 str. 4 d., kadangi ieškovė pasirašė sutartį su standartinėmis sąlygomis, t.y. sudarė sutartį prisijungimo būdu kaip vartotojas.
3) Teismas nenustatinėjo, kodėl UAB „Edastra“ klientams pateikinėjo skirtingas programas nei UAB „Želesa“. UAB „Edastra“ nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas turistams, ir pažeidė savo pareigą klientams suteikti teisingą ir tikslią organizatoriaus siūlomą informaciją. Atsakovai nepateikė su liudytojais sudarytų sutarčių ir jų priedų, o teismas detaliai neapklausė liudytojų dėl jiems pateiktų programų turinio.
4) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovų lūkesčiai buvo pernelyg aukšti, kad ieškovė nepakankamai įsigilino į kelionės programą ir nepasinaudojo turisto teise raštu įtvirtinti specialius pageidavimus, susijusius su sėdėjimo vietos nurodymu. Teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kurie nurodė, kad su UAB „Želesa“ sudarytose kelionės sutartyse buvo nurodytos jų vietos autobuse, taip pat nepagrįstai netaikė LR Turizmo įstatymo nuostatų, nustatančių organizatoriui ir (ar) kelionių agentūrai pareigą prieš išvykstant į kelionę rašytine forma turistui laiku pateikti informaciją apie keleivio vietą transporto priemonėje.
5) Teismas nepagrįstai viešbučio kambario tipo nurodymą priskyrė prie specialių turisto pageidavimų, kuriuos ieškovė turėjo teisę raštu įtvirtinti, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Pagal Valstybinio turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos direktoriaus 2003-03-26 įsakymu Nr. 18-V patvirtintų turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų 2.2 p. apgyvendinimas (tipas, nakvynių skaičius, kambariai, patogumai) yra viena iš turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų. Teismo teiginys, kad kambario suteikimas ieškovams su 2+1 vietų skaičiumi atitiko įprastas apgyvendinimo trijų vietų kambaryje sąlygas, nepagrįstas teisės normomis ir prieštarauja sutarčiai, kurioje aiškiai nurodyta, kad kambariai turi būti triviečiai, o ne 2+1. Byloje esantys įrodymai, patvirtino, kad viešbutyje „Sirena Marta“ buvo ir triviečiai kambariai, tačiau ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams buvo suteiktas kambarys su 2+1 vietų skaičiumi.
6) Teismas, vadovaudamasis neparemtu Turizmo departamento atstovės teiginiu, jog Lietuvoje nėra naujesnių nei 10 metų autobusų, neteisingai nusprendė, kad nepagrįsti ieškovės lūkesčiai, susiję su autobuso kokybe. Teismas nevertino aplinkybės, kad nei UAB „Želesa“, nei UAB „Edastra“ nepateikė jokios informacijos, kad kriterijai, keliami 3 žvaigždučių viešbučiams Lietuvoje ir Juodkalnijoje, yra netapatūs. Pagal Valstybinio turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos direktoriaus 2003-03-26 įsakymu Nr. 20-V patvirtintus viešbučių, motelių, svečių namų klasifikavimo reikalavimus, 3 žvaigždučių klasės viešbutyje turi būti liftas, visą parą veikianti priėmimo tarnyba, turistinė informacija priėmimo ar fojė patalpoje, tačiau viso to „Sirena Marta“ viešbutyje nebuvo. Byloje pateikti dokumentai su duomenimis apie minėto viešbučio kategoriją negalėjo būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais šioje byloje, kadangi jie nebuvo legalizuoti. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovų atstovas informavo apie pateiktų įrodymų trūkumus, tačiau teismas sprendime vertindamas įrodymus šiuo klausimu nepasisakė.
7) Teismas netinkamai aiškino 2006-07-19 tarp šalių sudarytos sutarties turinį, ir nepagrįstai konstatavęs, kad kelionė buvo ne turistinė, o poilsinė, padarė išvadą, kad gido paslaugos poilsinei kelionei neteikiamos. Teismas nevertino aplinkybės, kad tarpinės stotelės Vilniuje ir kituose miestuose kelionės sutartyje nebuvo numatytos, kaip ir persėdimai iš vieno autobuso į kitą, kurie nebuvo iš anksto aptarti ir numatyti turistinės kelionės sutartyje, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad iš Kauno vyks tiesiai į pasienį.
8) Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovų pretenzijos dėl jų aptarnavimo bendros vakarienės metu viešbutyje Slovakijoje nėra ginčo dalykas pagal tarp šalių sudarytą sutartį, nes šios paslaugos teikėjas nebuvo kelionės organizatorius, vakarienės išlaidas joje pageidavę dalyvauti asmenys padengė iš savo lėšų, todėl už ieškovų nurodytus nesklandumus vakarienės metu kelionės organizatorius neatsako. Ieškovai negavo pirmos vakarienės Slovakijoje, kurią organizavo UAB „Želesa“ ir už kurią buvo sumokėta. Tai įrodė, jog kelionės organizatorius nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, pasirinkdamas viešbutį, kuriame buvo teikiamos maitinimo paslaugos.
9) Teismas neteisingai konstatavo, kad kelionės metu ieškovai nepareiškė raštu pretenzijų dėl sutarties netinkamo vykdymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pretenzija raštu buvo teikiama, bet jos niekas neėmė. Pačioje sutartyje asmuo ryšiams palaikyti nebuvo nurodytas, todėl ieškovai neturėjo galimybės žinoti kokiam įgaliotam asmeniui privalo pateikti pretenzijas raštu. Aplinkybę, kad kelionės metu liudytojai G. S. ieškovė išsakė visas pretenzijas, patvirtino ir pati liudytoja.
Atsiliepimas
10) Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą. Pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo atliekamas paruošiamųjų dokumentų būdu. Nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike atsakovai neprašė apklausti liudytojų. Atsakovas prašymą apklausti liudytojus pateikė jau paskyrus bylos nagrinėjimą iš esmės, kai byla buvo parengta nagrinėjimui, tuo užkertant kelią ieškovams pateikti atsikirtimus ir pateikti tinkamus atsiliepimus į atsakovų motyvus.
Atsakovas UAB „Žalesa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas UAB „Edastra“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad 2006-01-03 UAB „Žalesa“ ir UAB „Edastra“ sudarė sutartį (1 t., b.l. 91), kuria įgaliojo agentą pardavinėti poilsio kelialapius kelionių autobusu pagal sutarties sąlygas.
2006-07-19 buvo sudaryta Turistinės kelionės sutartis (1 t., b.l. 9-10) tarp kelionių organizatoriaus UAB „Želesa“ ir R. P. , atstovaujančios pagal įstatymą kartu vykstančius I. Č. bei U. Č. , dėl kelionės autobusu nuo 2006-08-17 į Juodkalniją 11 parų, nurodant, kad turistinės kelionės programa yra neatskiriama sutarties dalis, bei įskaičiuojant į kelionės kainą gido ir kelionės vadovo paslaugas. Ieškovės pateiktoje kelionės programoje (1 t., b.l. 11-12) buvo nurodytas nemokamos ekskursijos Segede, Belgrade, Budapešte ir dovana - kruizas Adrijos jūros pakrante.
Atsakovo UAB „Žalesa“ pateiktoje kelionės programoje (1 t., b.l. 52-53) ir atsakovo UAB „Edastra“ pateiktoje kelionės programoje (1 t., b.l. 90) nebuvo nurodytos ekskursijos Segede, Belgrade, Budapešte ir kruizas Adrijos jūros pakrante.
2006-09-05 R. P. pateikė pretenziją UAB „Žalesa“ ir UAB „Edastra“ dėl kelionės (1 t., b.l. 14-15).
2006-09-13 UAB „Želesa“ atsakyme dėl turisto pretenzijos (1 t., b.l. 16-17) nurodė, kad turistui buvo pateikta 2006 m. gegužės mėnesio programa: su kruizu Adrijos jūros pakrante bei ekskursijomis autobusu po Budapeštą ir Belgradą, bei pasiūlė 10 % nuolaidą 2007 metais organizuojamoms kelionėms autobusu.
Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. Z. parodė, kad vyko į turistinę kelionę autobusu, kuriame buvo ir ieškovė J. P. , reiškusi nepasitenkinimą kelionės metu.
Liudytojai G. Š. ir V. S. parodė, kad kelionės metu jiems teko girdėti ieškovės J. P. nepasitenkinimą, kurį ji reiškė labai garsiai. Liudytoja G. S. (kelionės vadovė) parodė, kad ieškovė J. P. turėjo visai kitą programą, kuri buvo sudaryta pačiai pirmai kelionei. J. P. nuo pat pirmos minutės reiškė nepasitenkinimą žodžiu, tame tarpe ir dėl sėdimų vietų autobuse. Liudytoja parodė, kad rankšluosčių trūko tik kelis kartus.
Liudytojas A. G. M. parodė, kad turistinės kelionės metu ieškovė dažnai reikšdavo nepasitenkinimus. Liudytojas gyveno viešbutyje „Sirena Marta“.
Liudytojas A. A. B. parodė, kad programoje nebuvo numatytas kruizas, o kai jis žiūrėjo internete, tas kruizas buvo, bet, pasirašant sutartį, jam buvo pateikta kita programa.
Liudytoja J. V. parodė, kad kelionės metu ieškovei kildavo problemos, kurias ji bandė spręsti su kelionės vadove.
Teisėjų kolegija, aiškindamasi 2006-07-19 Turistinės kelionės sutarties tekstą ir tikrąją šalių valią, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad šalys susitarė dėl turistinės kelionės pagal ieškovės pateiktą byloje kelionės programą (1 t., b.l. 11-12), nes atsakovų pateiktos kelionės programos: UAB „Žalesa“ (1 t., b.l. 52-53) ir UAB „Edastra“ (1 t., b.l. 90) skiriasi į kelionės kainą įskaičiuotomis paslaugomis: UAB „Žalesa“ nurodo kelionės vadovo paslaugas, o UAB „Edastra“ – lydinčio asmens paslaugas ir 6 nakvynes su pasirinktu maitinimu pasirinktame viešbutyje Juodkalnijoje. Aplinkybės, kad ieškovės pateiktoje kelionės programoje nėra šalių parašų, nepanaikina kelionių organizatoriaus civilinės atsakomybės, nes abiejų atsakovų pateiktose skirtingose kelionių programose irgi nėra šalių parašų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2006-07-19 Turistinės kelionės sutartyje (1 t., b.l. 9-10) nuorodos, kad turistinės kelionės programa yra neatskiriama sutarties dalis, kad įskaičiuotos į kelionės kainą gido ir kelionės vadovo paslaugos, patvirtina tas aplinkybes, kad ieškovei R. P. prie sutarties buvo pateikta kelionės programa (1 t., b.l. 11-12), numatanti nemokamas ekskursijas Segede, Belgrade, Budapešte, ir dovaną - kruizą Adrijos jūros pakrante.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iki civilinės bylos iškėlimo 2006-09-13 UAB „Želesa“ atsakyme dėl turisto pretenzijos (1 t., b.l. 16-17) pripažino, kad turistui buvo pateikta 2006 m. gegužės mėnesio programa: su kruizu Adrijos jūros pakrante bei ekskursijomis autobusu po Budapeštą ir Belgradą. Tai, kad kelionių organizatorius 2006-09-13 atsakyme pasiūlė 10 % nuolaidą 2007 metais organizuojamoms kelionėms autobusu, patvirtina aplinkybę, kad kelionės organizatorius suprato ieškovų protingų lūkesčių pagal prie 2006-07-19 Turistinės kelionės sutarties pridėtos kelionės programos neįvykdymą. Kelionių organizatoriaus realiai vykdomos kelionės programos neatitikimas 2006-07-19 sudarytai Turistinės kelionės sutarties programai (1 t., b.l. 9-10, 11) sukūrė teisinį pagrindą taikyti civilinę atsakomybę kelionių organizatoriui, kuris, kaip kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir atidus, vykdydamas savo profesinę veiklą turizmo srityje.
UAB „Želesa“, kaip kelionės organizatorius, verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas, todėl verslininko sutartinė atsakomybė atsirado be kaltės. Pažymėtina, kad atsakovo UAB „Želesa“ iniciatyva apklaustas liudytojas A. A. B. parodė, kad, kai jis žiūrėjo internete, programoje kruizas nurodytas buvo, bet, pasirašant sutartį, jam buvo pateikta kita programa.
Tokiu būdu darytina išvada, kad UAB „Edastra“, parduodama kelionių organizatoriaus siūlomą kelionę į Juodkalniją ir UAB „Želesa“ vardu sudarydama sutartį, suteikė klaidingą informaciją apie kelionės sąlygas ir kelionės programą, o UAB „Želesa“, kaip kelionės organizatorius, yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir už tai, kad nebuvo pateisinti ieškovų protingi lūkesčiai ir buvo sugadinta ieškovų atostogų nuotaika, nes prioritetas teiktinas turistų teisių gynimui, tuo siekiant apginti viešąjį interesą ir užtikrinti sąžiningą verslo praktiką turizmo srityje.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo UAB „Želesa“ argumentus, kad visos turistinės kelionės ir poilsio metu ieškovė nebuvo pateikusi jokių pretenzijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo iniciatyva apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai J. Z. , G. Š. , V. S. , A. G. M. , J. V. , G. S. (kelionės vadovė) patvirtino tą aplinkybę, kad ieškovė J. P. reiškė pretenzijas kelionės metu.
Apeliacinės instancijos teismas nesiremia Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išvada (b.l. 207-209), kad pagal ieškovės su kelionės organizatoriumi pasirašytos sutarties 7.2 punktą ieškovė nepareiškė savo pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo iškart vietoje, nes buvo netinkamai pritaikytas prioritetinis turisto teisių gynimo principas ir pati kelionės vadovė G. S. paliudijo, kad ieškovė J. P. turėjo visai kitą programą ir nuo pat pirmos minutės reiškė nepasitenkinimą žodžiu.
Aplinkybės, kad nebuvo ekskursijos Segede, Belgrade, Budapešte ir kruizo Adrijos jūros pakrante pagal ieškovei R. P. prie sutarties pateiktą kelionės programą (1 t., b.l. 11-12), sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad kiekvienam iš ieškovų buvo padaryta neturtinė žala, kurią atlyginti turi atsakovas UAB „Želesa“, kaip kelionės organizatoriaus, nes nebuvo pateisinti ieškovų protingi lūkesčiai ir buvo sugadinta ieškovų atostogų nuotaika: ieškovai liko nepatenkinti kelione. Šiuo atveju programoje numatytų nemokamų paslaugų nesuteikimas sukelia civilines teisines pasekmes dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Tai, kad ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams buvo suteiktas kambarys su 2+1 vietų skaičiumi, neatitiko sudarytos sutarties, kurioje aiškiai nurodyta, kad viešbučio „Sirena Marta“ kambarys turi būti trivietis, ir toks sutarties pažeidimas sukėlė teisines pasekmes, nes ieškovai turėjo nepatogumų dėl nakvynės komforto ir buvo pažeisti jų teisėti ir protingi lūkesčiai.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad byloje pateikti dokumentai (1 t., b.l. 180-181) su duomenimis apie viešbučio „Sirena Marta“ kategoriją negali būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais šioje byloje, kadangi jie nėra patvirtinti ir legalizuoti nustatyta tvarka. Nėra vertinami argumentai dėl to, kokie yra kriterijai, keliami 3 žvaigždučių viešbučiams Lietuvoje ir Juodkalnijoje, nes tai neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, atsižvelgiant į tai, kad apgyvendinama pagal priimančios valstybės taisykles, kad viešbučio „Sirena Marta“ trijų žvaigždučių kategorija yra nurodyta reklaminiame šio viešbučio prospekte (1 t., b.l. 51). Tai, kokio senumo autobusai yra registruojami Lietuvoje (2 t., b.l. 19), neturi įtakos atsakovo UAB „Želesa“ civilinei atsakomybei.
Šiuo atveju UAB „Edastra“, būdamas UAB „Želesa“ atstovu, suteikdamas klaidingą informaciją apie kelionės sąlygas ir kelionės programą, sukūrė teisines pasekmes atsakovui UAB „Želesa“. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad kelionių organizatorius neįvykdė pareigos prieš išvykstant į kelionę rašytine forma ieškovams, kaip turistams, laiku pateikti informaciją apie keleivių vietą transporto priemonėje, kad ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams buvo suteiktas kambarys su 2+1 vietų skaičiumi, kelionės organizatorius UAB „Želesa“ įgijo pareigą atlyginti neturtinę žalą kiekvienam iš ieškovų po vieną viengubos kelionės kainą, sudarančią po 1249 Lt ir po 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks kiekvienam iš ieškovų padarytos neturtinės žalos įvertinimas pinigais atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Ieškinys likusioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti dvigubos ar trigubos kelionės kainos dydžio neturtinę žalą ieškovams bei priteisti iš atsakovų už kelionę sumokėtą sumą, nes ieškovai nenutraukė kelionės, o ją tęsė. Ieškovų pretenzijos dėl jų aptarnavimo bendros vakarienės metu Slovakijoje nėra vertinamos, nes šios paslaugos teikėjas nebuvo kelionės organizatorius, todėl už ieškovų nurodytus nesklandumus vakarienės metu kelionės organizatorius neatsako. Aplinkybės dėl viešbučio „Sirena Marta“ kategorijos, kad ieškovų kelionė prasidėjo Kaune, o vėliau buvo vykstama į Vilnių, kur ieškovai buvo persodinti į kitą autobusą, kurio modelis nepatiko ieškovei, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Atsakovas UAB „Želesa“ įrodė, jog autobusas buvo techniškai tvarkingas (1 t., b.l. 148-152). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas ieškovų naudai, priteistinos iš atsakovo UAB „Želesa“ 112,41 Lt žyminio mokesčio ir 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apmokėti ieškovės R. P. naudai. Konstatuotina, kad atsakovas patyrė išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos: 3000 Lt (1 t., b.l. 205, 206) pirmosios instancijos teisme ir 3000 Lt (2 t., b.l. 20) apeliacinės instancijos teisme, tuo patvirtindamas, kad kritiškai nevertina savo elgesio. Užuot nukreipęs šiuos pinigus geranoriškai atlyginti ieškovams neturtinę žalą, atsakovas UAB „Želesa“ siekė išvengti civilinės atsakomybės, nors iki civilinės bylos iškėlimo pripažino(1 t., b.l. 16-17), kad turistui buvo pateikta programa su kruizu Adrijos jūros pakrante bei ekskursijomis autobusu po Budapeštą ir Belgradą. Kolegija daro išvadą, kad bylą iš esmės laimėjus ieškovams, atsakovas UAB „Želesa“ neturi teisės gauti net dalies jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovų, nes tai prieštarautų teisėtų lūkesčių ir geros moralės principams. Atsakovui UAB „Edastra“ nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes byloje nėra pateikti jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.137 str., 1.138 str., 6.193 str., 6.197 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.245 str. - 6.249 str., 6.250 str., 6.256 str., 6.257 str., 6.747 str., 6.754 str.; Turizmo įstatymas; CPK 5 str., 7 str., 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str., 98 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 202 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Želesa“ po 1249 Lt neturtinei žalai atlyginti ir po 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 metų vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovams R. P. , I. Č. ir U. Č. .
Priteisti iš atsakovo UAB „Želesa“ 112,41 Lt žyminio mokesčio ir 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apmokėti ieškovės R. P. naudai. Atmesti ieškinį likusioje dalyje.
Priteisti iš atsakovo UAB „Želesa“ 112,41 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovės R. P. naudai.