- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- I-3554-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01735-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K)), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2).
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, t. y. kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas su kitu asmeniu, gyvenamasis plotas buvo apie 7,6 kv. m.; sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo kameros, todėl jautė kvapus; buvo purvini langai, kurių dėl grotų neįmanoma nuvalyti.
Paaiškina, kad tokios laikymo sąlygos prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniui ir nacionaliniams teisės aktams. Pareiškėjo teigimu, aukščiau nurodytu laikotarpiu, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės atstovės Vilniaus PN.
Šalies argumentai
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–20).
Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K skirtingose kamerose buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 23 d. imtinai, 2018 m. spalio 24 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Paaiškina, kad Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio. Taipogi nurodo, kad asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Paaiškina, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Pažymi, kad visų įstaigos gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų ar pareiškimų dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų.
Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo, taip pat neįrodoma, kad pareiškėjo skunde įvardijami įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėjo teises ir jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Paaiškina, kad pareiškėjo skunde minimi trūkumai ir kilę neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovės įgaliotos institucijos manymu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę būklę, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilnius PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos institucijai, kurioje pareiškėjas laikomas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 23 d. imtinai, o 2018 m. spalio 24 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kartu su kitu asmeniu apie 7,6 kv. m ploto kamerose, todėl nebuvo užtikrintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 11¹ punkto 1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 11–20) pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 23 d. imtinai (2018 m. spalio 24 d. pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K). Taigi, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 332, plotas - 7,43 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 367, plotas - 7,84 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. kamera Nr. 360, plotas - 6,59 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 9 d. kamera Nr. 334, plotas - 7,53 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 10 d. kamera Nr. 357, plotas - 6,52 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. kamera Nr. 382, plotas - 7,25 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 13 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę. 2018 m. rugpjūčio 17 d. iš Utenos apskrities areštinės atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7,42 kv. m (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 269, plotas - 7,68 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 18 d. kamera Nr. 269 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. kamera Nr. 269 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. kamera Nr. 269 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 27 d. kamera Nr. 263, plotas - 7,83 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. kamera Nr. 263 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 6 d. kamera Nr. 263 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. kamera Nr. 263 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 12 d. kamera Nr. 263 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. kamera Nr. 263 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. kamera Nr. 314, plotas - 7,58 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d. kamera Nr. 314 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. kamera Nr. 314 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 25 d. kamera Nr. 314 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 26 d. kamera Nr. 314 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. kamera Nr. 314 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. kamera Nr. 314 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 1 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę. 2018 m. spalio 3 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 16 d. kamera Nr. 264, plotas - 7,80 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 17 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus. 2018 m. spalio 22 d. iš Marijampolės pataisos namų atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, plotas - 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. spalio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 290, plotas - 7,76 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. spalio 24 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Iš atsakovės atstovės nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 109, 112, 118, 123, 263, 264, 269, 290, 314, 332, 334, 357, 360, 367, 382, kurių plotas nuo 6,52 kv. m vienam ir nuo 7,25 iki 7,83 kv. m dviem asmenims.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose vienas arba su kitu asmeniu, o vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Taisyklių 11¹ punkte nurodytus minimalaus kameros ploto - 3,6 kv. m reikalavimus. Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). Apibendrinus išdėstytą aukščiau, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentas dėl kameros ploto pažeidimo nacionalinės teisės aspektu yra nepagrįstas.
Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Iš byloje esančio Lukiškių TI-K atsiliepimo, matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (b. l. 15, 23–24). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas teigia, jog sanitarinio mazgo kameroje įrengimas pažeidė sanitarinius higienos normų reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 10 d.) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti.
Iš byloje esančio Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešimo „Dėl V. R. skundo“ (toliau – Vilniaus PN pranešimas) (b. l. 23–24) matyti, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčių reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pažeisti higienos normų reikalavimai yra nepagrįsti, nes konkrečių reikalavimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo kitaip nei nustatyta aptartose taisyklėse, HN 134:2015 nėra nustatyta.
Taipogi pareiškėjas mano, kad sanitarinio mazgo įrengimas kameroje pažeidžia higienos normų reikalavimus, nes dėl naudojimosi sanitariniu mazgu juntami kvapai kameroje.
HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Vilniaus PN pranešime (b. l. 23–24) nurodoma, kad gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“ , per mėnesį išduodama 100 gr. geriamosios sodos indų plovimui ir 100 gr. kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius (b. l. 23–24).
HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovė atsiliepime paaiškino, kad gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui, o pareiškėjas ir neneigia, kad nebuvo galimybės kamerų vėdinti per langus, siekiant išvengti nemalonių kvapų kameroje.
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė paneigė pareiškėjo teiginius, kad sanitariniai mazgai buvo netinkamai įrengti, t. y. pateikė duomenis, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti sanitariniai mazgai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o už kamerų švarą, tvarką ir tinkamą vėdinimą atsakingi kamerose kalintys asmenys, tokiu būdu išvengiant nemalonių kvapų kameroje. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, būtų buvę atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad iš sanitarinio mazgo įrenginių sklinda nemalonūs kvapai, ar negalima kamerų išvėdinti per langus. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Lukiškių TI-K šiuo aspektu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir buvo pažeisti HN 134:2015 reikalavimai.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad buvo purvini kamerų langai, kurių nebuvo galima nuvalyti dėl įrengtų grotų.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsakovės atstovė pateikė Vilniaus PN pranešimą (b. l. 23–24), kuriame nurodyta, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m). Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Taigi, reikalavimas dėl grotų įrengimo yra nustatytas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte, o pareiškėjo argumentas, kad dėl įrengtų grotų nebuvo galima nuvalyti lango yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Pabrėžtina, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
Iš atsakovės atstovės į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimų aktų, matyti, jog visi patikrinimų aktai nesusiję su pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas atliekant patikrinimus, todėl ginčo atveju yra neaktualūs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, atsakovės atstovė ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Lukiškių TI-K nežinodama apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų ginčui aktualiu laikotarpiu, kuriuo jis buvo įstaigoje, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl higienos sąlygų pažeidimų ir bendros Lukiškių TI-K kamerų būklės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Taigi, bylos duomenys nepatvirtina kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų pažeidimų, taipogi pareiškėjo skunde nurodomos kalinimo Lukiškių TI-K sąlygos negali būti laikomos, sukėlusiomis tokius sunkumus ir kančią, kuri viršija Konvencijos 3 straipsnio nustatytą sunkumų ribą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės ginčo laikotarpiu buvo pažeistos, kas reiškia, jog nepriteistina ir pareiškėjo prašoma neturtinė žala.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.