Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-168-932/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-09
Bylos Nr.
1S-168-932/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
Č. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-168-932/2022
Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-02-2-00569-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.5; 2.4.1.3; 2.14.2; 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, susipažinusi su kaltinamojo Č. S. skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam Č. S. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios terminas 2 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-1123/2022 Č. S. yra kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis nuo 2016 m. sausio pradžios, gyvendamas viename bute su nukentėjusiąja D. Ž. ir jų bendru nepilnamečiu sūnumi D. S. ((duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą pažeminti nukentėjusiosios orumą jos pačios ir jų bendro vaiko akyse, paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą jai besiruošiant ir vykstant įtariamojo bei nukentėjusiosios teisminiam procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodytu laikotarpiu iki 2020 m. lapkričio pabaigos, naudojo psichinę prievartą prieš D. Ž., baugino nuteikti prieš ją jų nepilnametį sūnų, pastarojo akivaizdoje vadino nukentėjusiąją narkomane, žemino ir įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, be to, bute šalia nukentėjusiosios kambario daužė stiklainius ant grindų ir išjunginėjo elektros apšvietimą, kad nukentėjusiajai būtų sunkiau pastebėti stiklo šukes, o 2020 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, įėjęs į nukentėjusiosios kambarį, užlipęs D. Ž. ant krūtinės, užspaudė jos burną, dėl ko nukentėjusioji D. Ž. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti.

1.2. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pažeminti nukentėjusiosios orumą jos pačios ir jos darbo vadovės akyse, paveikti nukentėjusiosios psichinę sveikatą tebevykstant kaltinamojo bei nukentėjusiosios teisminiam procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kaltinamasis, atvykęs į nukentėjusiosios darbovietę – „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), žodžiais dergė D. Ž. orumą pastarosios vadovei E. M., sakydamas, kad nukentėjusioji yra bloga žmona, turi daug meilužių, yra netvarkinga, grįžta namo iš darbo pavargusi ar apsvaigusi nuo kažko, po ko liudytoja E. M. apie Č. S. apsilankymą ir jo pasisakymus persakė nukentėjusiajai. Šiais savo veiksmais Č. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Be to, Č. S. kaltinamas ir tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. kovo 28 d., apie 21.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas neblaivus (nustatytas 1,53 promilių girtumas), du kartus spyrė savo sugyventinei D. Ž. į dešinės pusės šlaunies dalį, dėl ko D. Ž. pajuto fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais Č. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Be to, Č. S. kaltinamas ir tuo, kad mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 13.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,44 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine D. Ž. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę D. Ž., tai yra tuo metu, kai nukentėjusioji D. Ž. plaudama grindis pasilenkė, jis (Č. S.) koja sudavė vieną smūgį į sėdmenį, nuo minėto smūgio D. Ž. griuvo į priekį, rankomis atsirėmė į sieną ir tuo metu jis (Č. S.) koja sudavė vieną smūgį D. Ž. į šlaunis, po ko, sugriebęs už rankų, spaudė pirštais rankas bei grumtynių metu sužalojo pilvą, tokiais veiksmais sukėlė nežymų nukentėjusiosios D. Ž. sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis pilve, dešiniame sėdmenyje, rankose ir kojose. Šiais savo veiksmais Č. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Č. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios 2 mėnesių terminui, įpareigojant Č. S. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. ir nesiartinti arčiau nei 100 m atstumu. Č. S. įpareigotas šios kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, taip pat nesilankyti nukentėjusiosios D. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jam leista bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. S., tačiau susitikimai negali vykti D. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Č. S. įpareigotas bendravimo tvarką derinti su Valstybės vaiko teisų apsaugos tarnybos teritoriniu padaliniu. Šios kardomosios priemonės terminas (tomis pačiomis sąlygomis) buvo ne kartą pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, paskutinį kartą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi) 2 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

3. Kaltinamasis Č. S. pateikė skundą, kuriame nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. Ž. pareiškimus (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl prisijungimo prie jos mobiliojo ryšio telefono ir telefone buvusios informacijos peržiūrėjimo). Prokurorė Rita Sabaitė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikino ir vėliau skyrė jam kardomąsias priemones. Prokurorė netenkino nei vieno skundo dėl griežtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti (paskirtas 2021 m. kovo mėn.). Kaltinamasis nurodo turintis motiną, kurią reikia prižiūrėti, padėti pastarajai buityje, todėl taip ilgai taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pernelyg griežta kardomoji priemonė. Kaip skundo priedus kaltinamasis pateikia ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu priimtus procesinius sprendimus.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios terminas 2 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d. Skundai dėl šios kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) X dalyje nustatyta tvarka. Šioje BPK dalyje, kurioje reglamentuojamas žemesniųjų instancijų teismų priimtų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismas, nėra numatyti reikalavimai proceso dalyvių teikiamiems skundams, todėl vadovautinasi normomis, nustatančiomis reikalavimus apeliacinio skundo turiniui ir formai. Apeliacinis skundas turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas, jame turi būti nurodyta apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, nuosprendžio pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Svarbu ir tai, kad iš teismui pateikto skundo turinio būtų aišku, koks konkrečiai teismo procesinis sprendimas yra skundžiamas, su kokiais jo motyvais yra nesutinkama ir kokiais pagrindais bei argumentais toks nesutikimas grindžiamas.

5. Susipažinus su kaltinamojo pateikto skundo turiniu, matyti, kad jame nėra pateikta iš esmės jokių argumentų, kodėl kaltinamasis nesutinka su tolesniu kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. taikymu. Šis klausimas skunde apskritai nėra keliamas. Kaltinamasis skunde pasisako dėl kitos jam dar ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, akcentuodamas, kad tokia kardomoji priemonė yra pernelyg griežta, taikoma ilgą laiko tarpą ir nėra būtina. Taigi konstatuotina, kad aukštesniajam teismui pateiktame skunde yra keliamas klausimas ne dėl įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios taikymo pagrįstumo, o nesutinkama su visai kita kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, kuri BPK X dalyje nustatyta tvarka nėra skundžiama.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo Č. S. skundas negali būti nagrinėjamas aukštesniajame teisme. Kartu pabrėžtina, kad nors aukštesnysis teismas pirmiausia ir priėmė kaltinamojo skundą nagrinėti bei paskyrė jo nagrinėjimo datą, vis dėlto nustačius anksčiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo skundas paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo Č. S. skundą palikti nenagrinėtą ir grąžinti jį kaltinamajam.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė