Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Roberto Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Roberto Vaitkevičiaus prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kuria pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, padarė nepagrįstą išvadą, jog nepriklausomai nuo to, kada priimta vykdyti vykdomoji byla, antstolis turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir įvykdytas dar galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 3 p., nustatančiam, kad vykdomojoje byloje, antstolis turėjo taikyti 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas.

2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punkto nuostatos neviršyti tam tikrą išlaidų dydį taikymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t.y. LR CPK 2 str., 18 1. 624 str. 1 d. ir 634 str. 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 p.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras patvirtino Sprendimų vykdymo instrukciją (Žin., 2003, Nr. 3-82). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 432 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 1 punkto 3 papunkčiui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo oficialiai paskelbtas 2005 m. lapkričio 3 d. 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras patvirtino naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukciją. Šio įsakymo 2.1 punktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 432 ,,Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ ir juo patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija pripažinti netekusiais galios. Įsakymo 3 punkte nurodyta, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 paskelbtas 2005 m. lapkričio 3 d. Valstybės Žiniose Nr. 130, Publikacijos Nr. 4682. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 5 d. pripažino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendime konstatavo, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia ir įstatyme nustatytas draudimas taikyti norminį administracinį aktą, kompetentingo administracinio teismo pripažintas neteisėtu, saisto ir viešojo administravimo subjektus, jiems vykdant teisėkūros funkciją. Šis draudimas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama vėliau priimtais norminiais administraciniais aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, arba kitais norminiais administraciniais aktais pratęsti teismo neteisėtu pripažinto norminio administracinio akto galiojimą. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisėtumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimų (nes atitinkamų teisinių santykių subjektams kiltų pagrįstų abejonių dėl atitinkamo norminio administracinio akto galiojimo), pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principą. Administracinio teismo sprendimo teisinė galia pakartotinai priimtais norminiais administraciniais aktais negali būti įveikta (Žr. mutatis mutandis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimą). Minėtas teismo sprendimas paskelbtas 2007 m. rugsėjo 11 d. „Valstybės žiniose“. Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Apibrėžtoje teritorijoje tam tikru metu realiai susiklosto visuomeninių santykių ratas, kuriam turi būti taikomos tuo metu galiojančių teisės aktų normos. Teisės norminio akto galiojimo sritis apibrėžiama trim aspektais: 1. galiojimu laike, 2. galiojimu erdvėje ir 3. galiojimu asmenims. Teoriškai ir praktiškai itin svarbus yra temporalinis teisės norminių aktų galiojimas, t.y. galiojimas laike. Šioje byloje keliamas klausimas, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas apskaičiuojant antstolio vykdymo išlaidas. Kolegija konstatuoja, kad teisiškai vertinant bet kokį teisinį santykį turi būti vadovaujamasi tokiomis teisės normomis, kurios galiojo to teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Pažymėtina, kad teisės aktai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir arba įstatymams). Iki tol visi teisinių santykių subjektai, privalo juos vykdyti ir taikyti pagal savo kompetenciją. Byloje nustatyta, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti, vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos ir siūlymas sumokėti šias vykdymo išlaidas skolininkui buvo išsiųstas iki buvo paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, pripažįstantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktą prieštaraujantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 daliai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kolegija daro išvadą, jog antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktu, kuriuo nustatyta, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Kolegija taip pat pažymi, jog negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurios neegzistavo jam darant veiką, tad nebuvo galima žinoti jų reikalavimų. Kolegija konstatuoja, jog analogišką išvadą suponuoja ir konstituciniai teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisėtus lūkesčius gali sukelti net ir tie teisės aktai, kurie vėliau buvo Konstitucijos ir įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai – prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams). Gali būti ir tokių faktinių situacijų, kai asmuo jau yra įgyvendinęs iš teisės akto, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (poįstatyminis aktas – prieštaraujančiu Konstitucijai ir (arba) įstatymams), kilusias teises ir pareigas kitų asmenų atžvilgiu, ir dėl to šiems kitiems asmenims pagal teisės aktus taip pat atsirado atitinkami lūkesčiai.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį ir sumažindamas prašomas priteisti vykdymo išlaidas neteisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė klausimą ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis ). Todėl ginčijama nutartis pakeistina. Apelianto atskirasis skundas iš dalies tenkintinas ir iš skolininkės I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), papildomai priteistinos 62,12 Lt vykdymo išlaidos, antstoliui Robertui Vaitkevičiui. ( CPK 609 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti.

Priteisti iš skolininkės I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 62,12 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/4692 antstoliui Robertui Vaitkevičiui., buveinė – Gedimino g. 47-217, Kaunas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.