Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-933-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-09
Bylos Nr.
2A-933-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07507-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo
R. E.
Civilinė byla Nr. 2A-933-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07507-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 38.; 44.2.4.1.; 121.18
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui R. E. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo naudai 33 396,48 Lt padarytai žalai atlyginti.

Nurodė, kad apdraustoji V. P. nukentėjo 2009-07-17 autoįvykio metu. Eismo įvykio kaltininkas trečiasis asmuo byloje R. E. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“. Dėl įvykio ieškovas nukentėjusiajai paskyrė ir moka netekto darbingumo pensiją. Atsakovas padarytą žalą už laikotarpį nuo 2009-12-08 iki 2010-02-28 atlygino, tačiau už vėlesnį laikotarpį žala liko neatlyginta. Dėl to ieškovui padaryta žala už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2013-02-28 sudaro 33 396,48 Lt. Ieškovo teigimu, šią žalą privalo atlyginti atsakovas, nes ieškovas, mokėdamas nukentėjusiajai netekto darbingumo pensiją, įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo. Nukentėjusiai netekto nedarbingumo pensija buvo paskirta vadovaujantis darbingumo lygio pažyma.

Atsiliepimas

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl socialinių draudimo išmokų, išmokėtų V. P., priteisimo subrogacijos pagrindu, taigi šiuo atveju kalbama apie žalą turtui (V. P. negautas pajamas). Nurodė, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi eismo įvykis įvyko 2009-07-17, mano, kad apskaičiuojant V. P. negautas pajamas turi būti vadovaujamasi 2009 m. balandžio – birželio mėnesių duomenimis. Jei eismo įvykio metu V. P. vidutinės pajamos buvo didesnės arba lygios ieškovo išmokėtoms sumoms – atsakovui galėtų atsirasti pareiga atlyginti patirtą turtinę žalą (negautas pajamas), o tuo atveju, jei eismo įvykio metu V. P. vidutinės pajamos buvo mažesnės už ieškovo išmokėtas sumas, reikėtų konstatuoti, jog V. P. nepatyrė turtinės žalos, o priešingai – praturtėjo. Nurodė, kad byloje nėra jokių tikslių duomenų apie V. P. gautas pajamas iki eismo įvykio, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip neįrodytas. Nurodė, kad pats ieškovas su ieškiniu pridėtame 2013-02-06 rašte pripažino, jog, registro duomenimis, V. P. 2009 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais draudžiamųjų pajamų neturėjo. Nurodė, kad V. P. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad ji laikotarpiu nuo 2008-11-17 iki 2009-07-17 dirbo siuvėja UAB „Jurguva“, tačiau minėtas teismas 2012-03-09 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-499-717/2012 nutraukė, konstatavęs, jog pareiškėja dirbo nelegaliai. Ieškovas, teigdamas, jog yra išmokėjęs 33 396,48 Lt sumą V. P., to neįrodinėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. mokėjimo faktas gali būti konstatuojamas byloje esant duomenų, jog minėtos sumos pasiekė V. P.. Tokiais duomenimis gali būti banko mokėjimo pavedimai, čekiai, kasos išlaidų orderiai ir panašiai. Kadangi tokių duomenų į bylą ieškovas nepateikė, ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-06 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą, ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 33 396,48 Lt žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai, kaip šiuo nagrinėjamu atveju, ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga, taigi ieškovas. Nurodė, kad nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Šioje byloje ieškovas – socialinio draudimo įstaiga – nukentėjusiajai V. P. dėl jos netekto nedarbingumo išmokėjo 33 396,48 Lt, o dėl eismo įvykio, kurio metu sužalota V. P., kaltu pripažintas trečiasis asmuo R. E., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Todėl ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai socialinio draudimo išmokas dėl netekto darbingumo, įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti nukentėjusiai išmokėtas pinigų sumas, dėl to ieškovo ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl V. P. padarytos žalos dydžio, t. y. dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad prieš eismo įvykį V. P. paskutinį kartą pajamų gavo 2008 m., tačiau kokio dydžio tai buvo pajamos, byloje duomenų nėra. Tokiu atveju pagal teisinį žalos nustatymo reguliavimą konstatuotina, jog dėl eismo įvykio metu padaryto sveikatos sužalojimo V. P. nepatyrė žalos, t. y. negalima teigti, jog būtent dėl šio įvykio ir sužalojimo ji negavo pajamų (žalos faktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie prieš eismo įvykį gautų pajamų dydį (žalos dydis). Kadangi draudimo išmoka mokama tik esant visoms trims sąlygoms (eismo įvykis, žalos faktas ir dydis, eismo įvykio dalyviui kyla civilinė atsakomybė), atsakovo teigimu, draudimo išmokos priteisimas nenustačius žalos fakto ir dydžio prieštarautų transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuojantiems teisės aktams. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą grindžia tik aplinkybėmis, susijusiomis su išmokų paskyrimo pagrindais, jos apskaičiavimu ir išmokėjimo faktu. Reikalavimo atlyginti 33 396,48 Lt turtinę žalą, remiantis tuo pagrindu, kad atitinkamo dydžio turtinę žalą dėl draudimo įvykio patyrė V. P., neįrodinėjo, dėl to mano, kad ieškinys nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl žalos dydžio ir fakto nagrinėjamu atveju nepasisakė, t. y. kokiais byloje esančiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog V. P. dėl 2009-07-17 eismo įvykio patyrė žalos ir ta žala sudarė 33 396,48 Lt, kuo motyvuojant atmesti atsakovo išdėstyti argumentai.

Atsiliepimas

Ieškovas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su V. P. sužalojimu, taip pat pateikė duomenis apie V. P. draudžiamąsias pajamas, kaip to reikalavo atsakovas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo nustatinėjamas žalos faktas ir dydis. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas būtų kompensavęs nukentėjusiajai daugiau žalos, nei ji realiai patyrė. Mano, kad atsakovo argumentai, jog V. P. negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį, prieštarauja CK 6.283 str. nustatytai žalos atlyginimo tvarkai. Žalos dydį ginčą nagrinėjant teisme visais atvejais nustato tik teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visetą. V. P. dėl 2009-07-17 įvykusio autoįvykio netekto darbingumo pensija paskirta vadovaujantis darbingumo lygio pažyma Nr. 0475168 ir pažyma Nr. 0493943, kuriose nustatytas V. P. netektas darbingumas 100 procentų. Dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų V. P. yra 100 procentų nedarbinga, todėl V. P. mokama netekto darbingumo pensija susijusi su jos prarastu darbingumu ir traktuotina kaip išmoka, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala. Tai, kad asmuo įvykio dieną nedirbo, nėra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes tai, kad asmuo negali dalyvauti darbo rinkoje, traktuotina kaip žala, kurią atlygino VSDFV Kauno skyrius. Nagrinėjamu atveju taikytinas abstraktus žalos apskaičiavimo metodas – išmokėtina išmoka apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus (Pensijų įstatymą), todėl galioja prezumpcija, jog išmokėtas draudimo atlyginimas visiškai kompensuoja žalą, kuri yra nuginčijama, tačiau pareigą jai paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, jog išmokėta draudimo išmoka viršija žalą.

Trečiasis asmuo R. E. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą sprendimą patenkinti VSDFV Kauno skyriaus ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-07-17 autoįvykio metu buvo sužalota V. P.. Nukentėjusiai nustatytas 100 proc. darbingumo netekimas ir 2009-12-31 nutarimu V. P. nuspręsta skirti 927,68 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją nuo 2009-12-08 iki 2010-12-31. Nutarime nurodyta, kad pensijos dydis apskaičiuotas pagal nukentėjusios darbo stažą ir jos draudžiamąsias pajamas. 2010-12-17 sprendimu buvo nuspręsta nukentėjusiai pensiją mokėti nuo 2011-01-01 iki 2018-12-31. Eismo įvykio metu automobilį, sužalojusį V. P., vairavo trečiasis asmuo R. E.. Minėtas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“. Atsakovui išsiųsta pretenzija dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo 13 915,20 Lt sumai, tačiau atsakovas su pateikta pretenzija nesutiko. Nukentėjusiajai dėl įvykio išmokėta išmokų suma sudaro 33 396,48 Lt.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog vairuotojo eismo įvykio metu vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, nėra ginčo dėl V. P. netekto darbingumo lygio. Byloje ginčas kyla dėl ieškovo nukentėjusiajai V. P. išmokėtos išmokos dydžio, jos paskaičiavimo pagrįstumo.

Pažymėtina, kad CK 6.290 str. 3 d. nurodyta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 str. 10 d., numatančioje, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, CK 6.290 str. 3 d. norma aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Be to, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.105 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – VSDFV Kauno skyrius – nukentėjusiajai V. P. už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2013-02-28 išmokėjo 33 396,48 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios išmokos atlieka socialinės paramos funkciją, kitaip tariant, jos yra tam tikra materialinė kompensacija asmeniui, kuomet asmuo neteko galimybės dėl savo nedarbingumo uždirbti tokių pajamų, kurias galėtų užsidirbti, jeigu nebūtų sužalotas. Tokiu būdu tiesiogiai iš įstatymo kildinama kompensacinė sistema, siejant išmokų mokėjimą su asmens socialiniu statusu ir jo nedarbingumu, suponuoja aiškinimą, kad nedarbingam dėl ligos asmeniui (nes tik tokios socialinės padėties asmuo ir gali pretenduoti ją gauti) mokamos netekto darbingumo pensijos paskirtis yra iš dalies kompensuoti valstybės iš anksto preziumuojamus materialiuosius praradimus nukentėjusiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų dėl nukentėjusiosios draudžiamųjų pajamų ir stažo bei bazinės pensijos duomenimis apskaičiuotos ir prašomos atlyginti žalos dydžio nepagrįstumo. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas nurodo, jog draudimo išmoka šiuo atveju apskaičiuotina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 p., kuris numato, jog asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu patirtą žalą atlygino ne darbdavys, o socialinio draudimo įstaiga, kuri nukentėjusiajai išmokėtą netekto darbingumo pensiją apskaičiavo pagal specialią, teisės aktuose nustatytą tvarką, todėl šiuo atveju pagrindo skaičiuoti žalą pagal vidutinį darbo užmokestį nėra. Ieškovas prašomos priteisti žalos dydį pagrindė į bylą pateikdamas pažymą apie išmokėtą netekto darbingumo pensiją nukentėjusiajai už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2013-02-28, taip pat sprendimus dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo ir mokėjimo V. P., tuo tarpu apeliantas neįrodė, kad ieškovas būtų kompensavęs nukentėjusiajai daugiau žalos, nei ji realiai patyrė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl išmokėtos socialinio draudimo išmokos – netekto darbingumo pensijos priteisimo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo jame nesant nurodytų motyvų, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei pagrįstai rėmėsi byloje pateiktais įrodymais dėl nukentėjusiosios patirtos žalos dydžio, t. y. netekto darbingumo išmokų dydžio, ir šiuo pagrindu pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino. Be to, pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais remdamasis teigia, jog apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-57/2014 ir ieškovų V. P., V. P., A. P. bei N. P. ieškinį atsakovams R. E., AAS „Gjensidige Baltic“ bei UAB „Kauno liftai“ dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetus, darytina išvada, jog V. P. turtinės žalos nepatyrė, dėl to ir nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinys yra atmestinas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto teiginiu, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas V. P. patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimas netekto darbingumo pagrindu ją atlyginus ieškovui VSDFV Kauno skyriui, tuo tarpu atsakovo nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje turtinės žalos atlyginimo klausimas spręstas kitais pagrindais.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-06 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, dėl to skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėHenrichas JaglinskisKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius