Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-570-656/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
2A-570-656/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26453-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Atsakovas
L. V.
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-3599-656/2014Proceso Nr.2-68-3-26453-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 30.9.1.;121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 820,13 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė už ieškovo suteiktas namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2013-05-31.

Ieškovas nurodė, kad atsakovės pareiga mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą bei priežiūrą kyla iš įstatymo ir nepriklauso nuo to, ar patalpomis yra naudojamasi, ar ne. Ieškovo teikiamos paslaugos yra specifinės ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Ieškovas prižiūri ir administruoja (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektus, o ne atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas. Sąskaitos, raginimai ir priminimai dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas yra siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė paaiškinimus, kokios konkrečios paslaugos teikiamos ir kaip apskaičiuojami mokesčiai už šias paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė jokių pranešimų iš ieškovo nėra gavusi. Atsakovė yra nusipirkusi iš Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini) namo rūsyje. Vykdant namo remontą, buvo pakeistos lauko durys ir atsakovė negali patekti į savo patalpas. Atsakovė, savo patalpose nevykdydama jokios veiklos, negalėjo sumokėti iš jos reikalaujamos 528,63 Lt sumos už naujų durų įstatymą, todėl iki šiol negali patekti į namo rūsį. Jokių paslaugų iš ieškovo atsakovė kol kas neprašė. Mokesčiai už rūsio patalpas nepriskaičiuojami. Mano, kad atsakovei priskaičiuoti mokesčiai nėra teisingi ir prieštarauja teisingumo principui, nes negalima už rūsio patalpas, kuriose nevykdoma jokia veikla, priskaičiuoti mokesčius, adekvačius tiems, kuriuos moka realiai gyvenantys namo gyventojai. Atliekų išvežimo paslaugų, už kurias sąskaitose priskaičiuotos sumos, bendrovė atsakovei niekada neteikė, su administruojančia bendrove nėra sudaryta jokia sutartis. Atsakovė nežinojo, kad 2011-2012 metais buvo priskaičiuoti mokesčiai už namo stogo remontą. Už neatlygintinai perleistą pastogę (duomenys neskelbtini) namo gyventojas S. A. yra įsipareigojęs pats susimokėti visus mokesčius, susijusius su stogo ir pastogės remontu.

II. Teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės L. V. 820,13 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“.

Teismas nurodė, kad ieškovas paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, o atsakovei nuo 2002-01-03 nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo pateiktą Skolų valdymo ataskaitą, laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2013-05-31 atsakovei susidarė 820,13 Lt skola už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas. Tai, kad atsakovė faktiškai nevykdė jokios veiklos jai priklausančiose patalpose, ar tai, kad atsakovė negalėjo patekti į jis priklausančias patalpas, nes neturėjo rakto, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatacines išlaidas ir suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovės teiginys, kad mokesčiai už rūsio patalpas nepriskaičiuojami, yra nepagrįstas, kadangi mokesčius mokėti privalo ne tik name esančių butų savininkai, bet ir kitų patalpų savininkai, proporcingai pagal jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą (CK 4.82 str. 7 d.). Atsakovės pareiga mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą bei priežiūrą, kaip teisingai nurodė ieškovas, kyla jau minėtų įstatymo nuostatų pagrindu. Tokia pareiga atsakovei atsirado, kai ji minėtame name įsigijo patalpas ir tapo šių patalpų savininke, tuo pačiu tapo ir bendrojo naudojimo objektų bendrasavininke. Ieškovas nurodė, kad mokestiniai pranešimai buvo siunčiami atsakovei priklausančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė nesinaudojo jai priklausančiomis patalpomis ir dėl to nežinojo apie jai siunčiamus mokestinius pranešimus, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos mokėti ieškovo priskaičiuotus mokesčius. Atsakovė kaip patalpų savininkė privalo rūpintis su šiomis patalpomis susijusių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, todėl atsakovė pati privalėjo pasidomėti apie ieškovo priskaičiuotus mokesčius. Negavusi mokestinių pranešimų, atsakovė pati turėjo kreiptis į ieškovą. Atsakovės pateiktas rakto perdavimo aktas patvirtina, kad raktai nuo patalpų atsakovės įgaliotam atstovui buvo perduoti 2012-08-06. Remiantis ieškovo pateiktais paaiškinimais, atsakovei tenkančią dalį už naujų durų įrengimą bei kitus laiptinės remonto darbus yra apmokėję kitų name esančių patalpų savininkai. Darytina išvada, kad ieškovas šių išlaidų nėra įtraukęs į prašomą priteisti iš atsakovės skolą, todėl šių remonto darbų apmokėjimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Atsakovės argumentas kad pagal susitarimą visus mokesčius, susijusius su stogo ir pastogės remontu, yra įsipareigojęs susimokėti (duomenys neskelbtini) namo gyventojas S. A., kuriam atsakovė neatlygintinai perleido pastogę, atmestinas, kadangi bet koks atsakovės susitarimas su kitais namo gyventojais sukuria prievolinius teisinius santykius tik tarp sutarties šalių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai priklausančią mokesčių dalį už stogo remontą yra apmokėjęs kitas asmuo, todėl ieškovas pagrįstai priskaičiavo atsakovei šiuos mokesčius proporcingai jos turimai patalpų daliai. Kiti atsakovės teiginiai apie tai, kad priskaičiuoti mokesčiai nėra teisingi ir prieštarauja teisingumo principui, yra abstraktaus pobūdžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė (apeliantė) L. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo būtų peržiūrėtas atsakovei priteistų mokesčių dydis ir jų mokėjimo pagrįstumas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Ieškovas už atsakovės turimas negyvenamas rūsio patalpas priskaičiavo mokesčių daugiau negu šiame name esamų daugeliui butų, nes atsakovės turimas patalpų plotas 58,67 kv.m. susumuotas su turimomis bendro naudojimo patalpomis R-1, R-5, R-6 ir R-7, kai butų savininkams mokesčiai paskaičiuojami tik už naudingą plotą, o už bendro naudojimo patalpas koridorius, laiptines ir kt. mokesčiai nepriskaičiuojami ir nėra pridedami. Atsakovei mokesčiai už stogo remontą priskaičiuoti dvigubai didesni nei daugeliui butų savininkų.

2.Ieškovas netinkamai du metus siuntė atsakovui pranešimus dėl mokesčių patalpų (duomenys neskelbtini), adresu, nors turėjo siųsti pranešimus pagal savininko deklaruotą gyvenamąją vietą.

3.Ieškovas nepagrįstai priskaičiavo atsakovui mokesčius už šiukšlių išvežimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 "Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" 25.5 punkte nustatyta, kad jei daugiabučiame gyvenamajame name yra įsikūrę juridinių asmenų, visi juridiniai asmenys privalo sudaryti sutartis su to daugiabučio namo bendrija arba administratoriumi. Atsakovė nėra juridinis asmuo, jokios įmonės neįsteigė ir sutarčių nesudarė.

4.Atsakovė net ir turėdama patalpų raktą negali naudotis bendro naudojimo patalpomis ir ieškovas nesuteikė pagalbos pašalinant kliūtis.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.Mokesčiai patalpų savininkams apskaičiuoti teisingai – proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui (CK 4.82 str. 5 d.). Atsakovei nuosavybės teise priklauso ir dalis bendro naudojimo patalpų, todėl ši dalis įskaitomą į bendrą plotą, už kurį atsakovė turi mokėti mokesčius.

2.Šiukšlių išvežimas yra specifinė paslauga, už kurią apmokama nepriklausomai nuo to, kokiu intensyvumu naudojamasis paslauga. Pagal Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisykles daugiabučio namo patalpų savininkų vardu sutartis sudaro namo bendrija arba namo administratorius, todėl ieškovas teisėtai sudarė sutartį dėl šiukšlių išvežimo ir pagrįstai skaičiuoja mokesčius už šiukšlių išvežimą.

3.Ieškovas informaciją apie atsakovės gyvenamąją vietą galėjo gauti tik iš Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų, todėl duomenų apie nuolatinę gyvenamąją vietą neturėjo. Pati atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo informuoti ieškovą apie adresą, kur turi būti siunčiami pranešimai.

4.Atsakovė atsisakė ir nesumokėjo 607,07 Lt sumos už namo laiptinės durų (pro kurias patenkama ir į atsakovės patalpas) su distanciniu valdymu įrengimą ir laiptinės (įskaitant dalį, pro kurią patenkama į atsakovės patalpas) sutvarkymą, todėl likę patalpų savininkai turėjo mokėti daugiau po 68,90 Lt kiekvienas. Dėl šios priežasties gyventojai nesutinka perduoti atsakovei raktus. Ieškovas šių išlaidų nėra įtraukęs į prašomą priteisti sumą, todėl remonto darbų klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantė, teigdama, kad ieškovas jai priskaičiavo daugiau mokesčių negu kitiems patalpų savininkams nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių skaičiavimų, neprašė teismo išreikalauti įrodymus, todėl šis argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir neįrodytas. Plotas, pagal kurį kiekvieną mėnesį apeliantei yra apskaičiuojami mokesčiai atitinka Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą plotą. Išraše nurodyta, kad apaliantei priklauso 47/100 bendro naudojimo patalpų dalys – 73,37 kv.m., o kitas patalpas apeliantė valdo viena, todėl ieškovas atsižvelgia į šią aplinkybę, kad apeliantė valdo dalį bendro naudojimo patalpų su kitu bendraturčių. Atsakovės nuosavybės teise valdomos bendro naudojimo patalpos nėra priskiriamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 punkto prasme, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo patalpų savininkams. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovas kiekvieną mėnesį priskaičiuoja mokesčius nuo visų nuosavybės teise valdomų patalpų ploto pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išaiškino LR CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo taisykles, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Apeliantės argumentas, kad savo teises į pastogės dalį perleido kitam asmeniui, kuris įsipareigojo mokėti mokesčius už stogo priežiūrą, teisiškai nereikšmingas. Stogo konstrukcijos nuosavybės teise priklauso visiems namo patalpų savininkams, vien turtinių teisių formuoti pastogėje atskiras patalpas perleidimas, kol nesuformuotos individualaus naudojimo patalpos, nesukuria teisių perėmėjui pareigų išlaikyti bendras namo konstrukcijas. Atsakovės susitarimas su kitais namo gyventojais sukuria prievolinius teisinius santykius tik tarp sutarties šalių.

Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama - namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Vadovaudamasi LR Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punktu, LR Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsniu, savivaldybių tarybos turi patvirtinti visiems mieste esančių patalpų savininkams privalomas taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. 1-1185 "Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" 25.2 punkte yra nurodyta, jog visų viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančių asmenų vardu sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad nesudaryta bendrija, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi). Apeliantės nurodytų taisyklių 25.5 punkto nuostatų taikyti nėra pagrindo, nes apeliantė nėra juridinis asmuo, be to patalpos yra daugiabučiame name, todėl jai taikoma imperatyvi taisyklių 25.2 punkto nuostata.

Apeliantės argumentas, kad ji nėra gavusi jokių mokestinių pranešimų iš ieškovo, nepaneigia jos pareigos apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, todėl teisiškai nereikšmingas. Apeliantė mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nemokėjo daugiau kaip du metus laikotarpiu, t.y. nuo 2011-08-01 iki 2013-05-31, ir nesidomėjo, kur ir kiek reikia mokėti. Apeliantė kaip patalpų savininkė, bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkė, privalo rūpintis ne tik jai priklausančių patalpų, bet ir bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, todėl apeliantės elgesys vertinamas kaip nesąžiningas.

Ieškovės nesutarimai su kitais daugiabučio namo gyventojais dėl rakto nuo bendrų patalpų perdavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neįtakoja pareigos mokėti mokesčius namo administratoriui. Šį ginčą apeliantė gali spręsti reikšdama negatorinį ieškinį.

Apeliacinį skundą atmetus, vadovaujantis CPK 93 str. 1 ir 2 dalimis, CPK 88 str. 1 d. 9 p., ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 242,00 Lt dydžio mokestis už UAB „Skolos LT" suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 330 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovės L. V. 242,00 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjas Andrius Ignotas