Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

J. S. (J. S.) (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 1–10, t. VI, b. l. 97–107) uždarajai akcinei bendrovei „MURAKO“ (toliau – UAB „MURAKO“), GmbH BHC ir A. S. (toliau kartu – atsakovės), prašydamas priteisti jam solidariai iš UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC 42 993,50 Eur iki 2021 m. birželio mėn. (imtinai) dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas, nuo 2021 m. liepos mėn. (imtinai) po 1 663,33 Eur per mėnesį žalos atlyginimą, mokamą periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginant su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, 1 618 Eur tiesioginius nuostolius, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nenustačius GmbH BHC civilinės atsakomybės priteisti jam aukščiau nurodytas sumas iš UAB „MURAKO“ ir subsidiariai iš A. S., taip pat priteisti jam iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. sausio 3 d. su UAB „MURAKO“ (laikinojo įdarbinimo įmone) sudarė laikinojo įdarbinimo sutartį Nr. 29, pagal kurią buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, pagal šią sutartį jis nuo 2019 m. sausio mėn. pradžios iki 2019 m. vasario 18 d. dirbo UAB „MURAKO“ nurodytoje darbo vietoje – Vokietijos įmonės GmbH BHC statybvietėje Vokietijoje, jo ir GmbH BHC teisiniai santykiai nebuvo niekaip įforminti, nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. apie 11 val. 20 min. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (toliau – įvykis), kurio metu jam bei kitam darbuotojui M. Š. dirbant laikinojo darbo naudotojo GmbH BHC statybvietėje Vokietijoje, griaunant pramoninio pastato sieną, keltuvu pakilus į 4–5 metrų aukštį, siena pradėjo virsti į keltuvo pusę, keltuvui gerokai pasvirus M. Š. iš keltuvo iššoko, o jis krito kartu su keltuvu, jie abu krisdami patyrė kūno sužalojimus, buvo nugabenti į ligoninę Vokietijoje. Pabrėžė, kad dėl patirtų sunkių kūno sužalojimų jis prarado darbingumą, kuris praėjus 2 metams po įvykio, nepaisant reabilitacijų, yra vos 40 procentų, jam lūžo du šonkauliai dešinėje pusėje, dviejose vietose lūžo kairė ranka, keliose vietose lūžo bei skilo dubens kaulai, kai kurie kaulai stipriai sutrupėjo, jam buvo suteikta pirmoji būtinoji pagalba, perpiltas kraujas ir atliktos kitos skausmingos procedūros, po kelių dienų jis buvo pervežtas į ligoninę Hamburge, kur jam papildomai buvo atliktos 3 operacijos, po šių operacijų jo kūne vis dar yra varžtai ir kiti svetimkūniai, šioje ligoninėje jis praleido 1,5 mėnesio ir visą šį laikotarpį jautė fizinį skausmą ir nuolatinį nerimą dėl pasekmių, kurias jo sveikatai sukėlė įvykis, beveik visą šį laikotarpį jis buvo prikaustytas prie lovos ir tik į laikotarpio pabaigą specialių medicininių priemonių pagalba bei medicinos personalui padedant galėjo atsistoti ir pradėti eiti, 2019 m. balandžio 2 d. jis gulimoje padėtyje specializuotoje transporto priemonėje buvo parvežtas į Lietuvą ir toliau gydėsi viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2019 m. balandžio 18 d. išvadoje nurodyta diagnozė: „(duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių.“, jis ilgą laiką lankėsi įvairiose reabilitacinėse įstaigose, kentė skausmingas procedūras, t. y. Antakalnio poliklinikoje, Naujosios Vilnios poliklinikoje, Valakupių reabilitacijos centre, tačiau įvykio padarinių pašalinti nepavyko. Paaiškino, kad jo tiesioginis darbų vadovas buvo UAB „MURAKO“ darbuotojas/vadovas A. D., kuris dalino užduotis ir prižiūrėjo darbus, t. y. jis (ieškovas) buvo pavaldus būtent UAB „MURAKO“ ir pakluso UAB „MURAKO“ nustatytai tvarkai, be UAB „MURAKO“ darbuotojų, vykdančių sienų griovos darbus, statybvietėje dirbo ir kitų darbuotojų, dirbančių kitus statybos darbus, taigi, tame pačiame objekte dirbo ne tik UAB „MURAKO“ darbuotojai, tačiau ir kiti, tikėtina, GmbH BHC darbuotojai ar GmbH BHC pasamdyti rangovai, todėl tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad tame pačiame objekte – statybvietėje dirbo keli darbdaviai, t. y. UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC, todėl jie abu turėjo pareigą tinkamai organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota darbuotojų sauga ir sveikata, ko nepadarę, pažeidę pareigas ir teisės normas, nurodytas Valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. gegužės 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, turi atsakyti solidariai. Pabrėžė, kad jis žalą patyrė dėl didesnio pavojaus šaltinio („Gerken“ keltuvo), kurį, tikėtina, nuomojosi GmbH BHC, ir kurį UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC naudojo statybvietėje, todėl aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teigė, kad jo vidutinės gaunamos pajamos (darbo užmokestis į rankas) iki įvykio buvo 1 923,33 Eur per mėnesį, atitinkamai po įvykio jo gaunamos pajamos susidarė vien tik iš Sodros išmokų, taigi, jo patirta turtinė žala susideda iš skirtumo tarp jo gautų pajamų vidurkio iki įvykio ir gautų pajamų po įvykio ir šio ieškinio teikimo dienai (2021 m. birželio mėn.) sudaro 42 993,50 Eur, be to, ir toliau, t. y. po šio prašymo pateikimo, jis patirs žalą negaudamas pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę įvykio, todėl jam papildomai nuo 2021 m. liepos mėn. turi būti priteistina po 1 663,33 Eur suma per mėnesį, mokama periodinėmis išmokomis, jas periodiškai perskaičiuojant siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, taipogi, jis dėl įvykio patyrė ir su daliniu sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, jo patirtos tiesioginės išlaidos sudaro 1 618 Eur. Kartu nurodė, kad jis ir toliau kenčia viso kūno skausmus, dažniausiai ir stipriausiai kojos, dubens srities, kairės rankos skausmus, iš gydytojų išrašų matyti, kad jam buvo nustatyti dauginiai kairės pusės šonkaulių lūžiai, kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis, osteosintezė (operacija, kurios metu sujungiami kaulo lūžgaliai), stipinkaulio galvos lūžis, kairės pusės priekinio užpakalinio dubens žiedo lūžis, retroperitoninė hematoma, kairio šonkaulio subtrochanterinis lūžis, kairio klubo sąnario ir kairio kelio sąnario kontraktūros, kairės kojos ir sėdmens raumenų hipotrofija, kairio riešo n. medianus neutropatija, kairio alkūninio nervo neuropatija ir kt., jam Lietuvoje buvo teikta ir psichologinė konsultacija, diagnozuotas dėmesio sutrikimas, apatija, kas tęsiasi iki šios dienos, dar gydantis Vokietijoje jis nuolat jaudinosi ar jam nebus amputuota koja, į Vokietijos ligoninę jam buvo pakviestas kunigas, todėl labai išsigando dėl savo gyvybės, jis gulėjo Vokietijos ligoninėje, nemokėdamas vokiečių kalbos, jautė nežinomybę dėl savo sveikatos būklės, išgyvenimo galimybės, galimų padarinių, pirmosios savaitės buvo ypač psichologiškai sunkios, po pirmos operacijos jis buvo pririštas prie lovos (jam buvo draudžiama visiškai judėti, įskaitant pasisukti lovoje). Teigė, kad iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 2-ojo teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 27 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad jis negali kelti didesnių nei 15 kg svorių, dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais ir kt., jis šiai dienai vis dar turi savo kūne svetimkūnius – varžtus, sutvirtinančius kaulus, tačiau juos artimiausiu metu reikės išimti, t. y. patirti dar mažiausiai vieną operaciją, jis po įvykio nėra nei fiziškai, nei psichologiškai atsigavęs, jo fizinė būklė riboja jo galimybes judėti, jis iki įvykio buvo fiziškai stiprus, mėgo sportuoti, ko nebegali ir tikėtina nebegalės daryti ateityje taip, kaip iki įvykio, šiai dienai jis taip pat kenčia miego sutrikimus, turi periodiškai vartoti vaistus, kad atsistatytų miegas, tačiau nuo apatijos niekas nepadeda, nuolat jaučia aštrius skausmus, taigi, savo patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur. Kartu nurodė, kad atsakovė A. S. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 18 d. ėjo UAB „MURAKO“ vadovės pareigas, ji su juo (ieškovu) darbdavės vardu pasirašė darbo sutartį, ji darbdavės vardu priėmė 2019 m. sausio 6 d. įsakymą dėl UAB „MURAKO“ darbuotojų, tame tarpe jo (ieškovo), siuntimo dirbti į GmbH BHC, ji 2014 m. buvo įgijusi kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, ji 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu paskyrė save atsakingu asmeniu UAB „MURAKO“ vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ji vystė verslo santykius su GmbH BHC be rašytinės sutarties, išrašinėjo sąskaitas GmbH BHC, įmonės vardu priėmė šių sąskaitų apmokėjimus, tokie jos neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė ir/ar prisidėjo prie žalos jam padarymo, todėl už jam padarytą žalą A. S. taip pat yra atsakinga, tuo atveju, jei teismas laikytų, kad GmbH BHC nėra atsakinga už jam padarytą žalą, nes nėra laikinojo įdarbinimo santykių (su kuo jis nesutinka), UAB „MURAKO“ finansiškai nesant pajėgiai jam padarytą žalą atlyginti, A. S. šią žalą tokiu atveju turėtų su UAB „MURAKO“ atlyginti subsidiariai. Taip pat nurodė, kad UAB „MURAKO“ bei Vokietijos įmonę GmbH BHC siejo sutartiniai santykiai (nesvarbu ar įforminti raštu, ar ne), jis (ieškovas) taip pat buvo sudaręs rašytinę darbo sutartį su UAB „MURAKO“, įmonėje GmbH BHC dirbo, nes dėl to buvo susitarę UAB „MURAKO“ ir GmbH BHC, taigi, nagrinėjamu atveju jam padaryta žala kilo ne iš delikto, nes jis statybvietėje buvo neatsitiktinai ir siena ant jo užkrito neatsitiktinai atsiradus netinkamoje vietoje netinkamu laiku, o jam dirbant darbo sutarties pagrindu, t. y. griaunant sieną GmbH BHC statybvietėje GmbH BHC naudai, aplinkybė, kad GmbH BHC su juo (ieškovu) kaip laikinuoju darbuotoju tiesiogiai raštu neįformino sutartinių santykių (nepasirašė darbo sutarties) nereiškia, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovo vertinimu, taikytina Lietuvos Respublikos teisė.