- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-284-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06675-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- G. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7804-488/2016 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. V. 43,44 Eur negrąžintos kredito dalies, 247,51 Eur mokėjimo palūkanų, 4,29 Eur netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp vartojimo kredito davėjas UAB „Kubis“, (toliau – pradinis kreditorius), ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas G. V. 2011 m. lapkričio 29 d. sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 4548 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 43,44 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui. Atsakovas nustatytu terminu kredito negrąžino.2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovas skolininką informavo apie perleidimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo G. V. 43,44 Eur negrąžinto kredito, 43 Eur mokėjimo palūkanas, 4,29 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys laikytinas dalinai pagrįstu. Teismo nuomone, pagal byloje esančius duomenis atsakovas 2011 m. lapkričio 29 d. sutarties ir įstatymo nuostatų nesilaikė, laiku prievolės neįvykdė, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 43,44 Eur negrąžintos paskolos sumą, 4,29 Eur netesybų, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prašoma priteisti palūkanų suma yra per didelė, atsakovas yra vartotojas, pažeidžia minimalų vartotojo teisių apsaugos standartą, todėl priskaičiuotas palūkanas sumažino iki 43 Eur. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (31 proc.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo palūkanų ir jai iš atsakovo priteisti Eur mokėjimo palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra suformavusi poziciją, jog, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina turėti omenyje, kad: šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu, sudarydamas kredito sutartį, kredito gavėjas susipažino ir patvirtino, kad su ja sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, sudarydamas sutartį, susipažino su jos sąlygomis bei sutiko su metine palūkanų norma. Tai, kad atsakovas yra vartotojas, nesudaro pagrindo mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Patenkinus pilnai ieškovės reikalavimą, turėtų būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovo priteisiant visas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo už akių dalis, kuria dalinai patenkintas reikalavimas priteisti kredito palūkanas ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija sprendimo už akių dalį, kuria nepilnai patenkintas jos reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas bei atitinkamai sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kitos, neskundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Kubis“ su atsakovu G. V. 2011 m. lapkričio 29 d. sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 4548, kuria atsakovui suteikė 43,44 Eur (150,00 Lt) vartojimo kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito palūkanas 47,68 Eur (164,63 Lt). Nustatytu terminu 2011-12-29 atsakovas 47,68 Eur skolos negrąžino.2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „Kubis“ perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, kokio dydžio reikalavimą atsakovui perėmė iš pradinio kreditoriaus., kodėl skola nebuvo išieškoma nuo 2011-12-29, kai suėjo kredito grąžinimo terminas. Tik 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Atsakovas G. V. nereagavo į ieškovės siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę 295,24 Eur ir per pranešime nurodytą 14 kalendorinių dienų terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Taip nutiko dėl to, kad jis išvykęs gyventi į J. K..Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Vartojimo kredito sutartyje pirminis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl procentinės metinių palūkanų normos. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas ir kad sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.).CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Šios palūkanos, dar vadinamos pelno palūkanomis, yra atlyginimas kreditoriui, kurį moka skolininkas už naudojimąsi pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pelno palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė dėl 118,67 procentų vartojimo kredito metinės palūkanų normos, kurias kredito gavėjas privalo sumokėti už naudojimąsi vartojimo kreditu (sutarties bendrosios sąlygos bei standartinė informacija apie vartojimo kreditą). Pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 250 procentų (21 straipsnio 1- 2 dalys) (VKĮ 21 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 04 01 iki 2012 01 01). Todėl šalių sudarytoje sutartyje nustatytas bendros vartojimo kredito kainos metinė 210 procentų norma, priešingai, nei skundžiamame sprendime už akių vertino pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pagrindas mažinti tokias palūkanas, nors atsakovas ir yra vartotojas bei silpnesnioji sandorio šalis. Nagrinėjamoje atveju sutarties šalys susitarė, kad už naudojimąsi piniginėmis lėšomis yra mokamas mokestis - nustatyto dydžio palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško prievolės įvykdymo (Bendrosios sąlygos, standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 2.3 punkto nuostatos). Tai patvirtina, kad atsakovas sutiko su pirminio kreditoriaus sąlygomis mokėti pelno palūkanas.Atsakovas tinkamai nevykdė su ieškove sudarytos sutarties, nesidomėjo sutarties likimu, neprašė pratęsti terminą kreditui grąžinti. Atsakovui ieškovo procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, neįteikus jų paskutiniu žinomu atsakovo adresu. Teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis, paaiškėjo, kad jis nuo 2012 m. vasario 2 d. yra deklaravęs išvykimą į J. K.. Taigi nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytos pareigos informuoti kitą sutarties šalį apie pasikeitusį adresą, laiku grąžinti kreditą, ir taip prisiėmė riziką dėl formalaus dokumentų įteikimo. Tokiomis aplinkybėmis teismas vargiai galėjo priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu.Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje neįrodinėjo, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą. Nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą sumą mažinti bei pripažinti, kad paties atsakovo laisva valia sudaryta sutartis, prisiimti įsipareigojimai, kurių atsakovas visai nevykdė, net jei mokėtinas kredito mokestis ir viršija paskolos sumą, turi būti mažinamas. Mažindamas palūkanas, teismas vadovavosi apeliacinės instancijos teismų 2010-2012 m. nutartimis. Tačiau pagal šiuo metu aktualią kasacinio teismo praktiką, kuria yra išaiškinti pelno ir mokėjimo palūkanų skirtumai bei nurodyta, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014), todėl nebuvo pakankamo pagrindo vadovautis senesnėmis nutartimis.Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LSV Intergroup“ v. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-485-916/2015). Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų mokėjimą, dėl ko skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria teismas sumažino iš atsakovo priteistinas mokėjimo palūkanas nuo 247,51 Eur iki 43 Eur, keičiama, padidinant priteistą sumą iki prašomos priteisti 247,51 Eur sumos.Patenkinus ieškinį pilnai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 88, 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių pakeisti skundžiamojoje dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo už akių rezoliucinę skundžiamą dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BnP Finance, AB, juridinio asmens kodas 302447985, 247,51 Eur (du šimtai keturiasdešimt septyni eurai 51 ct) mokėjimo palūkanų, 136 Eur (šimtas trisdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme“.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.