- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-584-953/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00266-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. 2016 m. sausio 8 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Vito 111“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, o atsiradus kliūčiai, t. y., stovėjusiam automobiliui „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso B. P., laiku nesustabdė vairuojamo savo automobilio, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Dodge Grand Caravan“. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis „Dodge Grand Caravan“.
Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016 m. sausio 19 d. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad A. L. 2016 m. sausio 8 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Vito 111“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdamas apie padarytą eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai.
A. L. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo prisipažino iš dalies nurodė, kad jis atvyko pas savo uošvį ir atvežė dukrą. Jam reikėjo apsisukti ir jis nepajuto, kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Nukentėjusiosios automobiliui yra padarytas nežymus įbrėžimas ir tai yra užfiksuota nuotraukose. Jo automobiliui jokia žala nepadaryta. Nukentėjusiajai atlygino 80 Eur turtinį nuostolį, ji jam pretenzijų neturi. Jo vairuojamas automobilis įvykio metu galėjo būti nedraustas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis, t. y., administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, B. P. paaiškinimais, A. L. paaiškinimu, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs pažeidimą, tačiau nurodė, kad įvykio dieną buvo atvykęs į įvykio vietą su automobiliu „Mercedes Benz Vito 111“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi stovėjimo aikštelė buvo maža ir jau buvo pakankamai tamsu, reikėjo pasisukinėti, todėl važiuodamas atbuline eiga galėjo kliudyti stovėjusį automobilį. Liudytoja B. P. parodė, kad per savo namų langą pamatė, kaip važiuodamas atbuline eiga automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jos automobilį ir išvažiavo. Automobilių susidūrimo faktą liudija ir byloje esantys transporto priemonių techninės apžiūros aktai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios automobiliui „Dodge Grand Caravan“ nustatyti techniniai defektai: priekinio bamperio dešinės pusės įbrėžimas (11 b. l.), automobilio „Mercedes Benz Vito 111“ gale pritvirtintas prie bamperio slenkstis (12 b. l.). Iš fotonuotraukų matyti, kad automobiliui „Dodge Grand Caravan“ nustatytas apgadinimo aukštis atitinka su automobiliui „Mercedes Benz Vito 111“ pritvirtinto slenksčio aukščiu, apytiksliai 40 cm. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje pakankamai įrodymų A. L. kaltei, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyti.
Be to, A. L. pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 123 str. 5 d., kadangi nustatyta, kad jo vairuojamas automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Skirdamas A. L. nuobaudą už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. L. atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę -administracine tvarka baustas, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016 m. sausio 19 d. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad A. L. 2016 m. sausio 8 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Vito 111“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdamas apie padarytą eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. A. L. nepripažino, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau teismas remiasi aukščiau išdėstyta medžiaga bei pažymi, kad A. L. pripažino įvykio dieną buvęs įvykio vietoje, bei galėjęs atsitrenkti į stovėjusį automobilį, tačiau to tikrai nejuto ir neturėjo siekio pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi jo automobilis draustas privalomuoju draudimu. Įvykį įvardina ne kaip pasišalinimą iš įvykio vietos, o netyčinį kito automobilio apgadinimą. Be to, nukentėjusiajai B. P. atlygino patirtą žalą – sumokėjo 80 eurų. Tai patvirtina ir B. P. paaiškinimas byloje, kur ji nurodė, kad neturi pretenzijų A. L., kadangi jis atlygino nuostolius (20 b. l.). Vertinant A. L. tyčią, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, svarbu įvertinti visus administracinėje byloje esančius duomenis. Liudytoja B. P. nurodė, kad matė, kaip važiuodamas atbuline eiga automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jos automobilį. Po atsitrenkimo vairuotojas pastatė savo automobilį šalia jos automobilio, išlipo, nuėjo iki namo ir tuoj pat grįžo, sėdo į automobilį ir net nepasižiūrėjęs į jos automobilį išvažiavo. Taip pat nurodė, kad atsitrenkęs automobilis galėjo būti neapgadintas, kadangi prie jo užpakalinio bamperio buvo pritaisyta metalinė detalė (6 b. l.). Tai, kad automobilio „Mercedes Benz Vito 111“ gale prie bamperio yra pritvirtintas slenkstis, patvirtina ir techninės apžiūros aktas (12 b. l.), bei fotonuotraukos. Kaip matyti iš techninės apžiūros akto, automobiliui „Dodge Grand Caravan“ nustatyti techniniai defektai: priekinio bamperio dešinės pusės įbrėžimas (11 b. l.), iš fotonuotraukų matyti, kad ant nukentėjusiosios automobilio „Dodge Grand Caravan“ padarytas nežymus įbrėžimas, kurio A. L., vairuodamas savo automobilį, ant kurio galo pritvirtintas slenkstis, galėjo nejusti prisilietęs prie kito automobilio. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, nurodytas Šiaulių apskrities VPK vyr. patrulio E. N. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad B. P. pagalvojo, kad įvykio metu jos automobilis neapgadintas ir apie įvykį policijai nepranešė, vėliau apie 19.00 val. apžiūrėjusi automobilį pastebėjo, kad įbrėžtas automobilio priekinis bamperis ir tada pranešė policijai (9 b. l.). Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, todėl A. L. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, A. L. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad A. L. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, savanoriškai atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai, kas A. L. asmenybę apibūdina teigiamai. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus nevertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas A. L. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 3022 straipsniu, teismas
nutaria:
A. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą.
A. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. L. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
A. L. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.