- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-393-453/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- A. P., P. V.
- Advokatai
- Romanas Bareika
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) ir jo gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 200 MGL (7532 Eur) bauda. Baudą paskirta sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. (dvi paros) ir laikoma, kad A. P. yra sumokėjęs 4 MGL (150,64 Eur) baudos.
Tuo pačiu nuosprendžiu P. V. (P. V.) nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. V. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie turėdami tikslą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, veikdami bendrininkų grupe ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija) ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013-08-31) redakcija), 2016 m. gegužės 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo tiksliai nenustatytos vietos iki Kamajos upės, Švenčionių rajone, Adutiškio seniūnijoje, ties Linkonių kaimu, nešė - neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 1 000 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, 500 pakelių cigarečių „Queen Mentol“, 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 1 500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 17 766 Eur vertę, kol 2016 m. gegužės 25 d. apie 1.23 val. Švenčionių rajone, Adutiškio seniūnijoje, ties Linkonių kaimu buvo pastebėti ir A. P. 1.50 val., o P. V. 5.30 val. sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Romanas Bareika apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir A. P. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog prokuroras nepagrįstai baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teismui, kadangi jokių tiesioginių, neginčijamų ir įtikinamų duomenų, pagrindžiančių A. P. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, byloje nėra. Prokuroro pateikti duomenys, teismo pripažinti įrodymais, kuriais grindžiamas teismo nuosprendis yra abejotini ir nepakankami A. P. inkriminuotai nusikalstamai veikai pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami tendencingai bei šališkai ir tai pasitvirtino baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
2.2. A. P. nuo jo sulaikymo momento dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, todėl jo parodymai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės yra jį teisinantys įrodymai. Be to, jie pasitvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. P. parodymai bei gynybos pateikti argumentai teisminio nagrinėjimo metu dėl įrodymų nepakankamumo jo kaltei pagrįsti, teismo neįtikino, kadangi jų teismas net neaptarė nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir todėl priėmė A. P. neobjektyvų ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde pažymima, jog tiriant bet kurį nusikaltimą, reikia kruopščia nustatyti visas faktines bylos aplinkybes.
2.2.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies neaišku kokiu būdu teismas nustatė, kad P. V. ir A. P., nepažinodami vienas kito ir nesant byloje jokių duomenų apie jų bendravimo aplinkybes iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos metu, veikė bendrininkų grupe su kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Teigia, jog nurodytos aplinkybės dėl veikimo bendrininkų grupe A. P. inkriminuotos nepagrįstai. A. P. neigė bendravimą ir bet kokį kontaktą su P. V. ir kitais asmenimis gabenusiais cigaretes, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą nurodė, kad nesiremia A. P. parodymais ir pripažino tai jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kaip pagrįstais ir įtikinamais parodymais iš esmės vadovavosi tik pareigūno K. T. parodymais, kurie neva neginčijamai paneigia P. V. ir A. P. parodymus. Apeliantai teigia, kad tokia teismo pozicija pažeidžia ne tik kaltinamojo teisę į gynybą bei jo nekaltumo prezumpciją, bet ir bylų nagrinėjimo teisme rungimosi principą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnyje, taip pat BPK 10 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.
2.2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesant įtikinamų duomenų patvirtinančių A. P. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, teismas remiasi vien prielaida, kad A. P. neva bandė įtikinti teismą, kad jis nusikalstamos veikos aprašyme nurodytoje vietoje lankėsi kitais tikslais, o ne dėl cigarečių gabenimo. Ši teismo išvada neva patvirtinama tuo, kad A. P. negalėjo nurodyti teismui jokių konkrečių detalių (vardų, pavardžių) nei su kokiais žmonėmis jis tą vakarą buvo susitikęs, nei kokioje sodyboje lankėsi ir niekaip logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl nakties metu susiruošė eiti pėsčiomis į namus, kurie yra už 30 km., nors su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Apeliantų teigimu, tokie teisiniai argumentai ir prielaidos neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, kadangi reikalauti teismo nurodytų atsakymų iš buvusio girto A. P., atrodo nelogiška, tokiu būdu siekiant paneigti jo viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus. A. P. negali nurodyti priežasčių, kodėl jis turėdamas mobiliojo ryšio telefoną niekam neskambino, kad jį parvežtų namo, o ėjo pėsčiomis. Nors į nurodytą klausimą nėra atsakyta, tačiau A. P. teismui paaiškino, kad girto asmens logika ir veiksmai sunkiai paaiškinami, todėl kurti dėl to kažkokias prielaidas ir versijas atgaline data, jam nesuprantama.
2.2.3. Apeliantai aptardami skundžiamame nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl įrodymų pakankamumo pagrindžiant nuteistųjų P. V. ir A. P. kaltę nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog byloje pakanka duomenų pagrįsti P. V. kaltę, tačiau nesant jokių įtikinamų įrodymų dėl A. P. kaltės, teismas jo kaltę grindė iš esmės K. T. painiais ir neįtikinamais parodymais ir ekspertizės išvada dėl vietovės grunto mėginių ir mėginių paimtų nuo jo batų sutapimo, kuriuos teismas įvardijo kaip įrodymų visumą, pakankamą pripažinti A. P. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir jį nuteisti.
2.2.4. A. P. teiginys, kad būdamas neblaivus, tamsiu paros metu pasiklydo, įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai ir todėl nepagrįstai buvo sulaikytas pareigūnų, bylos duomenimis nepaneigtas. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir P. V., kuris nurodė, kad jis sulaikyto A. P. nepažįsta, jokių asmeninių ar telefoninių kontaktų su juo neturėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į A. P. ir P. V. parodymus, vis tik padarė išvadą, kad netikėti ir abejoti K. T. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, teismas neturi pagrindo. O vertindamas kaltinamojo parodymus, teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad priešingai kaltinamojo teiginiams, jis buvo pastebėtas nešantis ryšulį ir sulaikytas pakankamai arti (10 m. atstumu) nuo numestų nešulių. Be to, rasti prie A. P. nešuliai buvo vienodai supakuoti, o ant vieno iš jų buvo rasti P. V. striukės mikropluoštai. Apeliantų teigimu, iš nurodytų aplinkybių neaišku kokį ryšį tai turi su A. P., jei ant jo drabužių ir petnešų nerasta jokių jo striukės mikropluoštų ar mikrodalelių. Pasak apeliantų iš aptartų aplinkybių neaišku, ar vieną iš ryšulių nešė A. P., ar tai darė kitas asmuo. Ši abejonė teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalinta. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką A. P. nebūtina pateikti neginčijamų jo nekaltumo įrodymų, jam pakanka įrodyti, kad duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas jam, yra abejotini, nepakankamai išsamūs, prieštaringi ir todėl neleidžia daryti teismui patikimų, neginčijamų išvadų apie jo kaltumą. Tokių abejonių byloje yra, kurios buvo aptartos gynėjo baigiamosios kalbos metu, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį į gynėjo nurodytas abejones bei argumentus neatsižvelgė ir jų neaptarė, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tik abejonių keliančiais K. T. parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais nereikšmingais rašytiniais duomenimis, kurie nėra pakankami įrodyti, kad A. P. gabeno cigarečių nešulį.
2.2.5. Apeliantai atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu atliktą atpažinimo procedūrą, kurios metu K. T. atpažino A. P. iš jo drabužių, tačiau ji procesiškai niekaip nebuvo įforminta. Pirmosios instancijos teismui K. T. parodymai buvo priimtini, nepaisant to ar asmuo buvo apsivilkęs tamsiai ruda, ar pilka stiuke, tas asmuo vis tiek buvo įvardintas kaip A. P.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. T. kalbėdamas galimai apie A. P. apibūdino jį kaip apsirengusį tamsiai rudos - pilkos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnėmis ir juodais kareiviškais batais, nors neaišku kaip liudytojas nustatė, kad tai buvo kareiviški batai. Nepaisydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimo, teismas rėmėsi K. T. painiu asmens atpažinimu iš drabužių, kuriame jis neva atpažino A. P. kaip tą patį asmenį, kuris gabeno su kitais asmenimis nešulį, o pareigūnų automobilio žibintų apšviestas iš 30 metrų atstumo, metė jį ir pasislėpė čia pat 10 m. atstumu nuo numestų nešulių, po medžio išvarta.
2.2.6. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į labai svarbią, A. P. teisinančią aplinkybę. Liudytojas K. T. parodė, kad jis grįždamas nuo Kamajos upės kranto, 10 metrų nuo numestų 2 ryšulių ir 20 metrų atstumu nuo trečiojo ryšulio, po nuvirtusio medžio šaknimis pastebėjo pasislėpusį asmenį, tačiau liudytojas nenurodė jo kaip asmens, kurį jis įsidėmėjo iš 30 metrų atstumo, bėgantį link upės. Jo apibūdinimą K. T. davė jau po A. P. ir P. V. sulaikymo, teigdamas, kad du asmenis kaip nešusius ryšulius jis atpažino pagal drabužius: vienas jų buvo apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos striukę su gobtuvu ant galvos, tai yra P. V., o kitas asmuo, kurį atpažino, kaip nešusį nešulį, buvo apsirengęs jau pilkos spalvos striuke ir pilkomis kelnėmis, bei kareiviškais batais, tai yra A. P.. Pirmosios instancijos teisme K. T. paaiškino, kad asmuo kurį jis apibūdino kaip apsirengusį tamsiai rudos spalvos stiuke ir pilkomis kelnėmis, arba pilka striuke ir pilkomis kelnėmis, galėjo būti tas pats asmuo, nors jo veido nematė, nes jie bėgo nuo jo atsukę nugarą. Kitų žmonių nebuvo, buvo tik tie, kurie nubėgo ir perbrido per Kamajos upę. Pasak apeliantų šiuo atveju neaišku, kaip ketvirtas žmogus, tai yra A. P. atsidūrė 10 metrų atstumu nuo numestų 2 ryšulių po medžio išvarta, jei ir K. T. ir R. B., tris asmenis numetusius nešulius ir bėgančius link upės stebėjo iš 30 metrų atstumo ir juos besivejant jie visi buvo jų akiratyje, kol neperbrido upę ir dingo krūmynuose. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes galima daryti išvadą, jog neperbėgęs į kitą upės pusę ketvirtas asmuo ir buvo nuo pasieniečių automobilio šviesų anksčiau pasislėpęs-pasiklydęs A. P., įvykio vietoje atsiradęs atsitiktinai, sutapus aplinkybėms. Apeliantų manymu, nepagrįstai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, be visapusiško ir objektyvaus K. T. parodymų ištyrimo, teismas nuosprendyje aptartus liudytojo K. T. parodymus pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį A. P..
2.2.7. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nesurinkus byloje neginčijamų, nekeliančių abejonių įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kad visi neaiškumai ir netikslumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. O tai reiškia, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau pirmos instancijos teismas šiais principais nesivadovavo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinis skundas atmetamas.
4. Skundžiamu nuosprendžiu P. V. ir A. P. nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimo. Apeliacinių skundų dėl P. V. nuteisimo nėra gauta. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
5. Apeliaciniame skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas A. P. nuteisė nepagrįstai, kadangi byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, A. P. kaltę grindė vien liudytojo K. T. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais.
5.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė neišanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumos, remdamasis prielaidomis, išskirtinai vertindamas liudytojo K. T. parodymus. Taip pat negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme vyko tendencingai, tik siekiant pagrįsti A. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir nurodė, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, o kuriuos atmeta. Tai, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo ir jo gynėjo siūlytą tam tikrų atskirų įrodymų vertinimo būdą, savaime negali būti laikoma teisės į gynybą, rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ar esminiu BPK 20 straipsnio pažeidimu.
Dėl BK 199² straipsnio 1 dalies taikymo
6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. gegužės 25 d. apie 1.23 val., apie pusę kilometro nuo Švenčionių rajone, Adutiškio seniūnijoje, esančio Adutiškio kaimo nutolusioje vietovėje buvo rasti trys ryšuliai, kurie buvo suvynioti į juodo polietileno plėveles, sutvirtinti su lipnia juostele ir pritvirtintomis petnešomis (t. 1, b.l. 14, 15, 17-22). Minėtuose ryšuliuose buvo akcizais apmokestinamos prekės – 1 000 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, 500 pakelių cigarečių „Queen Mentol“, 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 1 500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 17 766 Eur, ši suma viršija 250 MGL dydžio sumą (t. 1, b.l. 52, 56-64). Viso proceso metu nuteistasis A. P. neigė padaręs BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad įvykio vietoje, šalia surastų ryšulių, atsidūrė atsitiktinai, kadangi po vakaro išgertuvių Adutiškio miestelyje, eidamas namo pasiklydo, o pamatęs mašinos šviesas išsigando, todėl pasislėpė pievoje. Nuteistasis A. P. taip pat teigė, kad kito nuteistojo P. V. jis nepažįsta (t. 2, b.l. 23-24, 36-37, 180-181). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas skundžiamą nuosprendį nesirėmė tokiais nuteistojo A. P. parodymais, kadangi juos paneigia nuoseklūs liudytojo K. T. parodymai. Pirmos apklausos metu, kuri vyko 2016 m. birželio 7 d. liudytojas K. T. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 25 d. apie 1.23 val. dirbdamas Ignalinos rinktinės Sargybos skyriuje vyresniuoju pasieniečiu gavo pranešimą, kad Adutiškio užkardos veikimo teritorijoje suveikė davikliai. Jis kartu su kolega R. B., įjungę automobilio šviesas, dideliu greičiu važiavo link daviklių buvimo vietos. Pravažiavęs už daviklių apie 100 m. link Adutiškio kaimo, pamatė, kad trys asmenys metė ryšulius ir nubėgo skardžiu link Kamajos upės. Minėti asmenys nuo jų buvo apie 30 metrų atstumu. Vienas iš pasišalinusių asmenų buvo apsirengęs tamsiai mėlyna striuke ir ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, kitas vilkėjo kamufliažinę aprangą ir juodus guminius batus, trečias buvo apsirengęs tamsiai rudos pilkos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnėmis ir apsiavęs juodais kareiviškais batais. Nusileidęs skardžiu prie upės, kitoje upės pusėje matė už krūmų bėgančius asmenis, tačiau dėl krūmingos vietos, tikslaus pabėgusių asmenų skaičiaus nematė. Nuvežęs kolegą į kitą upės krantą, jis grįžo atgal ir ėjo pagal asmenų paliktus pėdsakus. Apie 10 metrų nuo numestų dviejų ryšulių, po nuvirtusio medžio šaknimis, pastebėjo pasislėpusį asmenį ir apie tai pranešė užkardos budėtojui ir gretimai sargybai. Buvo nustatyta, kad sulaikytas asmuo yra A. P., kuris sulaikomas priešinosi (t. 1, b.l. 27-28). Antrosios apklausos, kuri vyko 2017 m. sausio 9 d. metu, liudytojas K. T. davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir pirmosios apklausos metu. Liudytojas parodė, kad jis atpažino du asmenis, kurie nešė ryšulius. Vienas iš jų buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striuke ir užsidėjęs gobtuvą ant galvos, kaip vėliau sužinojo tai buvo P. V.. Kitas buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke ir pilkos spalvos kelnėmis, apsiavęs kareiviškais batais. Vėliau sužinojo, kad tai buvo A. P. (t. 1, b.l. 36-37). Pirmosios instancijos teisme liudytojas K. T. davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, jog jis matė tris asmenis, kurie nešė ryšulius. Juos matė apie 30 metrų atstumu. Trečias asmuo buvo su kareiviškais batais ir sukištomis į batus kelnėmis. Asmuo kurį apibūdino kaip apsirengusį tamsiai rudos spalvos striuke ir pilkomis kelnėmis arba pilka striuke ir pilkomis kelnėmis, galėjo būti tas pats asmuo. Grįžęs prie numestų ryšulių, sekė pagal paliktus asmenų pėdsakus ir netoli nuo numestų ryšulių sulaikė vieną iš asmenų, kuris sulaikomas priešinosi. Nuo jo alkoholio kvapas kažkiek sklido (t. 2, b.l. 182). Iš pirmiau aptartų liudytojo K. T. parodymų nustatyta, kad jis betarpiškai matė įvykio aplinkybes, tai yra matė tris asmenis, kurie neteisėtai gabeno ryšulius su akcizais apmokestinamomis prekėmis bei jam su kolega atvykus metę ryšulius pabėgo į skirtingas puses. Liudytojas nurodė, kad įsidėmėjo kaip atrodė ir kokius rūbus vilkėjo asmenys gabenę ryšulius ir nuosekliai juos apibūdino apklausų metu. Kaip matyti liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, išsamūs ir dėl esminių aplinkybių nesiskyrė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo K. T. duotais parodymais, o tai, kad jie nežymiai skyrėsi dėl trečio asmens striukės spalvos apibūdinimo, neturi jokios įtakos jų patikimumui. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog iš A. P. paimta striukė buvo juodos ir rudos spalvos (t. 2, b.l. 14-18). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas K. T. apibūdindamas trečiojo asmens striukės spalvą pirmoje apklausoje nurodė, kad ji buvo tamsiai rudos pilkos spalvos, antroje apklausoje nurodė, kad ji buvo pilkos spalvos, o iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad striukė buvo juodos - rudos spalvos. Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo netikėti liudytojo parodymais bei neduoda pagrindo pripažinti, kad liudytojas skirtingai ar nenuosekliai apibūdino vieno iš ryšulius nešusių asmenų aprangą, kadangi juodos spalvos ir tamsiai pilkos ar pilkos spalvos atspalvių tonai yra labai panašūs, jų atspalviai iš esmės nesiskiria. Juo labiau, kad liudytojas K. T. sulaikęs asmenį netoli tiriamo įvykio vietos, jį, tai yra A. P. pagal aprangą atpažino būtent kaip anksčiau matytą asmenį, kuris nešė vieną iš ryšulių. Nepatįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles jokie atpažinimo veiksmai nebuvo atliekami, nes nuteistąjį A. P. tiriamo įvykio vietoje sulaikė pats liudytojas K. T. bei nurodė, kad jis atpažino sulaikytą asmenį, tai yra A. P. pagal aprangą, kaip asmenį, kuris neteisėtai gabeno vieną iš ryšulių su akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taip pat minėtas liudytojas pagal aprangą atpažino ir vėliau sulaikytą P. V., kuris prisipažino, kad jis gabeno vieną ryšulį su cigaretėmis. Be to, iš liudytojo K. T. parodymų matyti, kad jis A. P. netoli įvykio vietos surado pasislėpusį ne atsitiktinai vaikščiodamas netoli tiriamos įvykio vietos, o kaip nurodė liudytojas sekdamas pagal asmenų paliktus pėdsakus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. T. yra suinteresuotas bylos baigtimi ar, kad jis duodamas pirmiau aptartus parodymus galėtų meluoti. Kadangi liudytojas parodymus apygardos teisme davė prisiekęs sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais pirmiau nurodytais liudytojo K. T. duotais parodymais. Be to, liudytojas apie asmenis nešusius ryšulius, jų sekimo ir sulaikymo aplinkybes patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 29-35). Taip pat tokias pačias aplinkybes liudytojas K. T. nurodė ir 2016 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l. 14). Be to, tokius liudytojo K. T. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų D. D. ir V. J. parodymai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti rašytiniai įrodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. D. parodė, jog atvykus į tiriamo įvykio vietą, vienas asmuo buvo sulaikytas. Sulaikytas asmuo buvo A. P.. Ryšulius nešusius ir po to pabėgusius asmenis matė pareigūnas K. T.. Gal sulaikytasis A. P. ir buvo kažkiek išgėręs, tačiau negalėjo pasakyti ar jis atrodė apsvaigęs (t. 2, b.l. 181). Taip pat tokias pačias aplinkybes liudytojas D. D. nurodė ir 2016 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l. 16). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. J. parodė, jog užkardos pareigūnai papasakojo, kaip atrodė pabėgę asmenys. Kai jie atvyko į tiriamo įvykio vietą, vienas asmuo jau buvo sulaikytas. Jis buvo surakintas, nes sulaikomas bandė pabėgti. Liudytojas negalėjo pasakyti ar sulaikytasis asmuo buvo neblaivus (t. 2, b.l. 181-182). Taip pat iš dalies pirmiau aptartus liudytojo K. T. parodymus patvirtina ir 2016-07-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11-1364 (16), 11-1554 (16) kurioje nurodyta, kad dirvožemis nuimtas nuo A. P. batų, kelnių, striukės yra vienodas su dirvožemiu, paimtu įvykio vietoje, ryšulių radimo vietoje ir nusileidus nuo skardžio link upės. Dirvožemyje, paimtame įvykio vietoje: ryšulių radimo vietoje ir nusileidus nuo skardžio link upės ir dirvožemyje, nuimtame nuo A. P. batų, yra vienodų augalinių komponentų – tokių pačių dviejų rūšių samanų – žaliosios trumpės (Brachythecium rutabulum(Hedw.)) ir šiurkščialapės ežerės (Rhynchostegium riparioides Hedw.)). Didelė tikimybė, kad dirvožemis, nuimtas nuo A. P. batų, kelnių, striukės, yra iš tos pačios vietos, kaip ir tirti pateikti dirvožemio pavyzdžiai, paimti įvykio vietoje: ryšulių radimo vietoje ir nusileidus nuo skardžio link upės (t. 1, b.l. 92-98).
6.1. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o tiriamo įvykio vietoje jis atsidūrė atsitiktinai, kadangi po išgertuvių Adutiškio miestelyje su jam nepažįstamu asmeniu, eidamas namo pasiklydo, o pamatęs atvažiuojančio automobilio šviesas išsigando, todėl pasislėpė pievoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas liudytojas, kuris bendravo iš karto po tiriamo įvykio su sulaikytu A. P. nenurodė, kad jis buvo pastebimai neblaivus, kad nesiorientavo aplinkoje, o nurodė, kad tik gal būt jautėsi nuo sulaikyto asmens alkoholio kvapas. Be to, nelogiška ir nesuprantama, jog nuteistasis pamatęs atvažiuojančio automobilio šviesas, kaip jis teigia būdamas pasiklydęs, ne prašė pagalbos, o pasislėpė pievoje. Taip pat nesuvokiama, kodėl jis, būdamas, kaip jis pats teigia, niekuo dėtas dėl nelegalaus cigarečių krovinio gabenimo, sulaikomas bandė pabėgti ir priešinosi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistasis teigė, kad jis gyvena Švenčionėliuose ir tiriamo įvykio naktį po išgertuvių ėjo namo iš Adutiškio miestelio. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis A. P. buvo sulaikytas priešingoje pusėje nei yra jo namai žiūrint nuo Adutiškio miestelio. Šiuo atveju neįtikėtina, jog nuteistasis pėsčiomis ėjo visiškai į priešingą pusę nei yra jo namai. Atsižvelgiant į nelogiškus, neįtikėtinus ir nepaaiškinamus nuteistojo A. P. parodymus dėl jo buvimo tiriamo įvykio vietoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nuosprendį. Be to, tokius nuteistojo parodymus paneigia pirmiau aptarti kiti byloje ištirti įrodymai.
6.2. Taigi išdėstytais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Esant šioms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. P. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Tai, kad ant nuteistojo A. P. drabužių ir ryšulių petnešų nerasta jokių sutampančių mikropluoštų ar mikrodalelių, nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistojo A. P. kaltumo nelegaliai gabenus akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kadangi jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti kiti byloje ištirti įrodymai.
Dėl bendrininkavimo institutą reglamentuojančių nuostatų taikymo
7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pripažinta, kad A. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su P. V., kadangi A. P. iki tiriamo įvykio minėto asmens net nepažinojo ir nesitarė kartu daryti jokios nusikalstamos veikos. Be to, tai, kad jie vienas kito nepažinojo patvirtino ir P. V.. Šis apeliantų argumentas nepagrįstas.
7.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nurodyta, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo matu ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos bendravykdytojais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. ir P. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2016 m. gegužės 25 d. apie 1.20 val. nešė - neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos banderolėmis.
7.2. Įvykio vietoje buvo surasti trys ryšuliai su akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, liudytojas K. T. matė, jog minėtus ryšulius nešė trys asmenys. Liudytojas K. T. įsidėmėjo ir apibūdino ryšulius nešusių asmenų aprangą. Taip pat atpažino A. P. ir P. V. pagal jų aprangą, kaip asmenis nešusius ryšulius. Nors P. V. teigė, kad jis nešė ir matė tik vieną ryšulį, tačiau tokius jo parodymus paneigia 2016 m. liepos 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1363 (16), 11-1532 (16), 11-1544 (16) pateiktos išvados apie tai, kad ant tirti pateiktų tekstilinių diržų – juostų ir plastikinių maišų likučių (paketas Nr. 1), plastikinių maišų likučių (paketas Nr. 2), geltonos spalvos tekstilinio diržo – juostos (paketas Nr. 3), rasta mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu poliesterinių pluoštų, vienodų su P. V. striukės audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų tekstilinių diržų – juostų (paketai Nr. 1, Nr. 2), geltonos spalvos tekstilinio diržo – juostos (paketas Nr. 3) rastas mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu (netolygiai dažytų) medvilnės pluoštų, vienodų su P. V. striukės audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų tekstilinių diržų – juostų ir plastikinių maišų likučių (paketas Nr. 1) rasta pilkšvai violetinės spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su P. V. kelnių audeklo pluoštais. Ant tirti pateiktų plastikinių maišų likučių (paketas Nr. 1) ir ant P. V. bliuzono rasta vienodų pašalinių dalelių – tokio paties gyvūno – katės geltonai rudų/baltų ir tamsiai rudų akuotinių plaukų. Labai didelė tikimybė, kad P. V. drabužiai kontaktavo su tekstiliniais diržais – juostomis ir plastikiniais maišų likučiais (paketas Nr. 1). Tikėtina, kad P. V. drabužiai (striukė, kelnės) kontaktavo su tekstiliniais diržais – juostomis ir plastikinių maišų likučiais (paketai Nr. 2, Nr. 3) (t. 1, b.l. 76-85). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. V. kontaktavo ne tik su vienu ryšuliu, kurio nešimą jis pats pripažino, tačiau nuteistasis P. V. kontaktavo ir su kitais dviem likusiais ryšuliais, iš kurių vieną kaip pirmiau aptartais duomenimis buvo nustatyta nešė A. P.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir ryšulių radimo vietos (t. 1, b.l. 17-22) akivaizdu, kad tiek P. V., tiek A. P. nešdami ryšulius, matė vienas kitą. Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistieji neabejotinai suvokė, kad veikia kartu, kadangi visus tris ryšulius su akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis nešė – neteisėtai gabeno eidami šalia vienas kito, matė vienas kito neteisėtus ir neleistinus veiksmus, žinojo ir suprato, kad nelegaliai gabena akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, padeda realizuoti sumanymą iki bus pasiektas norimas nusikalstamas rezultatas, ir norėjo taip veikti. Taigi, byloje įrodyta, kad nuteistieji A. P. ir P. V., nusikalstamą veiką numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje padarė veikdami bendrininkų grupe.
8. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. P. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 47 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumas, nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. A. P. paskirta bausmė - bauda, nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundą atmesti.