Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Justinai Kazakevičienei, Dovilei Vėgnerei

Dalyvaujant suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini).“ atstovui advokatui EligijuiVinckui (toliau-Pareiškėjas),

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu D. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 141 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 3 dalį paskyrė 1200 Eur baudą bei daikto (18834,86 kg svorio vamzdžių sekcijos) konfiskavimą už tai, kad jis 2022 m. kovo 17 d. apie 23.30 val. į (duomenys neskelbtini) kelio posto eksporto terminalą atvykęs automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) forminimui pateikė eksporto manifestą (duomenys neskelbtini) suformintą eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) pagrindu. Deklaruojamos prekės „Vamzdžių sekcijos“ (Įvairios konfigūracijos vamzdžiai) 18834,86 kg. Vertė 175916,85 euro. Prekės kodai pagal CMR (duomenys neskelbtini). Šiai transporto priemonei Krovinių poste (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Pranešimas apie rizikingą krovinį Nr. (duomenys neskelbtini). Jame buvo nurodyta jog vairuotojui buvo anuliuotas TIR (duomenys neskelbtini) dėl EB reglamento 2022/328 pažeidžiamo kai gabenamos dvejopos paskirties prekės. Tada jam buvo padaryti kiti dokumentai (šiuo atveju manifestas) tos pačios eksporto deklaracijos pagrindu. Buvo išrašyti kiti CMR dokumentai kur prekės kodai buvo nurodyti visai kiti nei nurodyti eksporto deklaracijoje. Atlikus su gabenamomis prekėmis pateiktų dokumentų rizikos analizę, nustatyta, kad gabenamos prekės pagal prekės kodą (duomenys neskelbtini) yra dvejopos paskirties ir joms taikomi apribojimai, draudimai arba specialus rėžimas. Tokiu būdu D. I. būdamas atsakingas už prekių gabenimą į Rusiją, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, specialus režimas pažeidė patvirtintą reglamentą Nr. 2022/328, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas(ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje,2 str..

Suinteresuoto asmens, Amsterdame registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – krovinio konfiskacijos – taikymo ir konfiskuotas prekes grąžinti krovinio savininkui. Skundas motyvuojamas tuo, kad suinteresuotas asmuo yra konfiskuoto Krovinio savininkas, kuris Prekes įgijo tiesiogiai iš gamintojo - (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės (duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu Krovinio pirkėjas (gavėjas) ir galutinis naudotojas - R. F. registruota įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau - Gavėjas). Krovinys Gavėjui buvo vežamas vykdant tarp Trečiojo suinteresuoto asmens ir Gavėjo 2018-12-19 sudarytą sutartį Nr (duomenys neskelbtini) „Dėl trijų gravitacinių bazinių konstrukcijų projektavimo ir statybos“. Pareiškėjas vadovaujasi Reglamento Nr. 833/2014 2 straipsniu, kur nurodyta, kad draudimas parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti II priede išvardytas Europos Sąjungos kilmės prekes netaikomas, jeigu atitinkamus veiksmus ketinantis atlikti ūkio subjektas turi jam valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį leidimą. Šiuo atveju, Pareiškėjas teigia, kad Nyderlandų kompetentinga institucija - (duomenys neskelbtini), veikdami (duomenys neskelbtini) reikalų ministro vardu - yra išdavusi jam 2021-05-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/821, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusiu tarpininkavimo paslaugu, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą nuostatas atitinkanti išankstini eksporto leidimą (licencijai Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad licencijoje konkrečiai nurodyta, kad ji taikoma prekėms, patenkančioms tarp tų, kurios nurodytos Reglamento Nr. 833/2014 II priede. Atsižvelgiant į nurodytą, Pareiškėjo manymu, Trečiasis suinteresuotas asmuo, turėdamas jam išduotą Licenciją, skirtą dvigubos paskirties prekių pagal Reglamentą Nr. 833/2014 eksportui, galėjo vykdyti Krovinio eksportą R. F. veikiančiam subjektui (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju Trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo visus būtinus Krovinį lydinčius dokumentus, įskaitant specialią Licenciją, kurie reikalingi Prekių eksportui galutiniam gavėjui (duomenys neskelbtini). Todėl, Pareiškėjo manymu, Prekių gabenimo tvarkos pažeidimo, kiek tai susiję su Trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais, padaryta nebuvo.

Institucija savo prašyme dėl suinteresuoto asmens skundo nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ būtų iš (duomenys neskelbtini) Respublikos eksportuotų prekių ir skundžiamų nutarimu konfiskuotų prekių savininkė. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas (duomenys neskelbtini)., atstovavęs vežėją - R. F. įmonę (duomenys neskelbtini) į R. F. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) ir gabenęs strategines prekes, nutarimo neginčijo. O (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini) paskirtą baudą sumokėjo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prekės buvo siunčiamos prekių savininko dukterinei įmonei, kuri vysto sutartyje nurodytą projektą. Pareiškėjo nuomone, prekių savininkas negali būti atsakingas už Rusijos vežėjo veiksmus. Trečiasis asmuo, kurio prekes muitinė konfiskuoja, inkriminuodama neteisėtus vežėjo veiksmus, elgiasi nepagrįstai. Tiek nutarime, tiek protokole nurodyti reikalingi leidimai ir prekių kodai yra leidžiami pagal eksporto licenciją. Konfiskuoto krovinio savininkas, teisėtai įsigijęs prekes iš gamintojo, nepagrįstai nukentėjo dėl vežėjo veiksmų. Pareiškėjo manymu Institucija nepagrindžia prekių konfiskavimo. Pateikti dokumentai, kad suinteresuotas asmuo yra prekių savininkas, yra sumokėjęs gamintojui, turi visas reikiamas licencijas ir gali eksportuoti importuoti prekes į R. F.. Prekės buvo gabenamos prekių savininkui turint leidimą. Vežėjas buvo informuotas, kad tas leidimas egzistuoja.

Suinteresuotas asmuo „(duomenys neskelbtini)“ siuntė prekes savo dukterinei įmonei - filialui. Tikėtina, kad gamintojas užsakė vežėją. Pareiškėjo manymu, galimai gamintojas vieną kodą nurodė, neišskirdamas detaliai kodų taip, kaip tai padarė prekių savininkas. Gamintojas pasitelkė vežėją, kad nuvežtų prekes. Suinteresuotam asmeniui leidimas seniai išduotas, tai nebuvo pirmas gabenimas. Vežėjui apie turimą leidimą nurodoma CMR važtaraštyje. Kodėl vežėjas nepateikė muitinei forminimui, Pareiškėjas negali paaiškinti. Klausimą dėl bylinėjimo išlaidų palieka spręsti teismui.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sulaikytos ir konfiskuotos prekės buvo muitinės prižiūrimos pagal eksporto deklaraciją. Prekės yra tiltų ir pastatų konstrukcijos, jokie vamzdžiai deklaracijoje nurodyti nebuvo. Krovinys atvyko į vidinį postą, buvo pastebėta, kad yra deklaruojamas ne tas krovinys. Tas pats vežėjas po kurio laiko atvykęs į (duomenys neskelbtini) patikros postą pateikia kitą CMR, kur jau nurodyti vamzdžiai. Atsižvelgiant į tai, krovinys sulaikomas, vairuotojui surašomas protokolas, transporto priemonė sulaikoma. (duomenys neskelbtini) įmonė, kuri yra gamintojas, vykdė eksporto procedūrą be licencijos. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad suinteresuotas asmuo „(duomenys neskelbtini)“ yra vamzdžių savininkai. (duomenys neskelbtini) įmonė negalėjo eksportuoti, gabenti ir parduoti krovinio be leidimo. (duomenys neskelbtini) įmonė sumokėjo badą, kadangi Institucijos manymu, ji kalta, kad be leidimo išgabeno tą krovinį. Kadangi prekės yra draudžiamos eksportuoti be leidimo, įstatymas leidžia jas konfiskuoti, todėl jos buvo konfiskuotos. Prekių savininkas yra pardavėjas, nes prekės sulaikytos. Siuntėjas neturėjo teisės parduoti prekių Rusijai. Matosi, kad gavėjas yra R. F. įmonė. Prekių savininkas nebuvo informuotas apie sulaikytas prekes, kadangi jos priklauso gamintojui, nes dar nepristatytos į vietą. Institucijos manymu prekių savininkė yra eksportuotojas, t.y. (duomenys neskelbtini) įmonė. CMR nesietinas su eksporto deklaracija, nes ten nurodytos tiltų konstrukcijos, o iš tikrųjų vamzdžiai. Nuotraukose užfiksuoti vamzdžiai yra besiūliai. Buvo deklaruotos tilto konstrukcijos, o pakrauti vamzdžiai. Vamzdžiai draudžiami, nes jie dvejopos paskirties ir jiems reikia licencijos. Remiantis eksporto deklaracija, prekės deklaruotos neteisingai. Siekė išvengti muitinės kontrolės, bet muitinė pamatė ir surašė pranešimą apie rizikingą krovinį.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone - daikto konfiskavimu. Prašo konfiskuotas prekes grąžinti prekių savininkui, bei nurodo, kad suinteresuotas asmuo „(duomenys neskelbtini)“ yra konfiskuoto krovinio savininkas, kuris Prekes įgijo tiesiogiai iš gamintojo - (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės (duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu krovinio pirkėjas ir galutinis naudotojas - R. F. registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Krovinys gavėjui buvo vežamas vykdant tarp Trečiojo suinteresuoto asmens ir Gavėjo sudarytą sutartį.

Byloje kilęs ginčas dėl konfiskuotų prekių savininko. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra konfiskuotų prekių savininkė, tačiau Institucijos atstovės teigimu, duomenų, kad minėta įmonė būtų konfiskuotų prekių savininke, byloje nėra. Iš Pareiškėjo skundo matyti, kad jis neginčija, kad gabenamos prekės buvo dvejopo naudojimo paskirties, tačiau nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo reikiamą (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos išduotą licenciją, t.y. išankstinę eksporto leidimą.

Iš byloje esančios eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 65) matyti, kad prekių eksportuotojas yra „(duomenys neskelbtini)“, prekių gavėjas (duomenys neskelbtini). Gabenami daiktai - konstrukcijos ir konstrukcijų dalys (tiltai, tiltų elementai, krovimo vartai, bokštai, pilonai, stulpai, kolonos).

Iš byloje esančio CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 77) matyti, kad siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ siunčia vamzdžių sekcijas (prekių kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Vežimą vykdo įmonė (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio 2022-04-14 tarnybinio pranešimo (b.l. 57) matyti, kad 2022-03-22 apie 23.30 val. į (duomenys neskelbtini) kelio postą atvykęs (duomenys neskelbtini) forminimui pateikė eksporto manifestą (duomenys neskelbtini) suformintą eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) pagrindu. Prekė - „Vamzdžių sekcijos“ (Įvairios konfigūracijos vamzdžiai) 18834,86 kg.. Vertė 175916,85 eurai. Eksporto deklaracijoje prekės pagal KN kodas buvo (duomenys neskelbtini). O išvežant CMR važtaraščiuose buvo nurodyti kitokie kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio pranešimo apie rizikingą krovinį (b.l. 56) matyti, kad 2022-03-14 dėl to, kad galimai pažeidžiamas EB reglamentas 2022/328 kai gabenamos dvejopos paskirties prekės, surašytas pranešimas apie rizikingą krovinį. Krovinys – vamzdžių sekcijos, KN kodas (duomenys neskelbtini). Minėtame pranešime nurodyta siuntimo priežastis – „pateiktas TIR (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Į bylą suinteresuoto asmens iniciatyva pateiktos šešios (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys nurodymai (3 vnt.). Iš minėtų dokumentų matyti, kad sąskaitos išrašytos už vamzdynų surinkimų darbus. (b.l. 138-158).

ANK 213 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių gabenimo tvarkos pažeidimus. ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, (nagrinėjamu atveju – prekių eksportui yra taikomas draudimas) gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekių, kurių gabenimui reikalingi atitinkami dokumentai (leidimai, licencijos ar kt.) arba taikomi apribojimai, draudimai ar specialusis režimas, gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką. Už minėto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas (ANK 29 straipsnio 4 dalis).

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP) dėl ribojamų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnis nustato, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuoti Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės dvejopo naudojimo prekes ir technologijas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai R. F. arba naudojimui R. F., jeigu tie objektai yra arba gali būti visiškai arba iš dalies skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam naudotojui. Priimdamos sprendimą dėl prašymų gauti leidimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, kompetentingos valdžios institucijos neišduoda eksporto leidimo jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, jeigu jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad galutinis naudotojas gali būti karinis galutinis naudotojas arba kad prekės gali būti skirtos galutiniam naudojimui kariniais tikslais. Tačiau kompetentingos valdžios institucijos gali išduoti leidimą, kai eksportas susijęs su įsipareigojimo, nustatyto sutartyje ar susitarime, sudarytame iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., vykdymu. Eksportuotojai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia visą atitinkamą informaciją, reikalingą jų paraiškoms dėl eksporto leidimo.

Vadovaujantis 2015 m. liepos 28 d. Reglamentu (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (su 2022 m. sausio 1 d. pakeitimais), eksportuotoju laikomas Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo, turintis teisę nuspręsti ir nusprendęs, kad prekės turi būti išgabentos iš tos muitų teritorijos (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)); taip pat eksportuotoju laikomas Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo, kuris yra sutarties, pagal kurią prekės turi būti išgabentos iš tos muitų teritorijos, šalis. Šiuo atveju iš bylos dokumentų matyti, kad eksportuotojas yra (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta, eksporto deklaracijoje NR. (duomenys neskelbtini), pateiktoje 2022-03-14. Iš bylos duomenų, nuotraukų matyti, kad buvo gabenami vamzdžiai. Vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (su 2022 m. vasario 25 d. pakeitimais Tarybos Reglamentas (ES) 2022/328) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje nuostatomis, II priedu, šiems daiktams gabenti reikėjo specialaus leidimo, kurio (duomenys neskelbtini) įmonė, kaip prekių eksportuotojas, neturėjo. Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog ginčo prekių eksportavimas yra draudžiamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. I. 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste ta pačia transporto priemone jau minėtą krovinį (vamzdžių sekcijos) pateikė forminimui pagal eksporto manifestą Nr. (duomenys neskelbtini) suformintą tos pačios eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taip pat pateikė CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau buvo nurodyti visai kiti antrą kartą gabenamų prekių (vamzdžių) kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. KN pozicija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurioje jau klasifikuojami vamzdžiai. Šiuo atveju teismas vadovaujasi pirminiais D. I. pateiktais krovinio dokumentais, kadangi vėliau pateikti dokumentai nurodyti su tam tikrais neatitikimais, nes naujai pateiktuose dokumentuose (CMR ir eksporto manifestas) nurodyti gabenamų prekių kodai skiriasi nuo nurodytų eksporto deklaracijoje.

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (su 2022 m. vasario 25 d. pakeitimais Tarybos Reglamentas (ES) 2022/328) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje nuostatos, 3 str. 1 d. reglamentuota, jog reikalaujama išankstinio leidimo tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti arba eksportuoti II priede išvardintas Sąjungos arba kitokios kilmės technologijas bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai Rusijoje arba bet kurioje kitoje šalyje, jeigu tokia įranga ar technologijos skirtos naudoti Rusijoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gabenami daiktai neabejotinai priskiriami minėto Reglamento II priede išvardintiems daiktams, kuriems privalėjo būti pateiktas eksporto leidimas, kurio vežėjas nepateikė. Be to, minėti daiktai pagal KN kodus CMR nebuvo nurodyti.

Vadovaujantis 2021 m. gegužės 20 d. Reglamento (ES) 2021/821 2 straipsnio 1 dalimi dvejopo naudojimo prekės tai prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat prekės, kurios gali būti naudojamos branduoliniams, cheminiams ar biologiniams ginklams ar jų siuntimo į taikinį sistemoms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti, įskaitant visas prekes, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba.

Vertinant daikto konfiskavimo teisėtumą, teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu jai buvo žinoma, jog prekių gavėjas/pirkėjas yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Institucija bylos nagrinėjimo metu vertino rašytinius įrodymus – CMR važtaraštį, eksporto deklaracija, eksporto manifestu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu Institucijai buvo žinoma, jog krovinys nuosavybės teise nepriklauso nei administracinėn atsakomybėn patrauktam D. I., nei vežėjui R. F. įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Institucija, sprendimą konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, motyvavo tuo, kad ginčo prekių eksportavimas yra draudžiamas ir todėl, siekiant užtikrinti 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (su 2022 m. vasario 25 d. pakeitimais Tarybos Reglamentas (ES) 2022/328) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, taikymą, sulaikytas draudžiamas eksportuoti prekės konfiskavo.

Pažymėtina, kad ANK nereikalauja išimtinių aplinkybių, kito asmens turto konfiskavimui, nustatymo. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog konfiskuotų daiktų savininku laikomas trečiasis asmuo. Tačiau bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įmonė yra eksportuotojas, kuri neturėjo eksporto leidimo, o suinteresuoto asmens atstovo iniciatyva pateiktos sąskaitos ir apmokėjimas už paslaugas nekaip neįrodo, kad atsiskaityta buvo būtent už konfiskuotas prekes. Be to, pažymėtina, kad administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo paties administracinio nusižengimo fakto neginčijo, o jam paskirtą baudą, Institucijos teigimu, sumokėjo (duomenys neskelbtini) įmonė.

Atkreiptinas dėmesys, jog 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) yra specialusis tarptautinės teisės aktas vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės klausimams (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis), šios konvencijos taikymas, numatant galimus šalių susitarimus dėl krovinio gabenimo susitarimo sąlygų galimo keitimo, nesudaro pagrindo šias aplinkybes laikyti paneigiančiomis pagrindą skirti prekių konfiskavimą. Byloje nagrinėjamos susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir aplinkybės, jog krovinio apyvarta Europos Sąjungos šalyse neuždrausta, bei krovinio vertė, tai neturi esminės reikšmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, sprendžiant administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimo klausimą nagrinėjamu atveju.

Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka abejonių, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. (duomenys neskelbtini) įmonės eksportuojamų daiktų - 18834,86 kg svorio vamzdžių sekcijos, konfiskavimas taikytas pagrįstai ir teisėtai. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas prašė iš Valstybės priteisti patirtas 4381 Eur proceso išlaidas ir pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (b.l. 126-127). Prašyme nurodė, kad patirtas išlaidas sudaro 4014 išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 367 Eur dokumentų vertimo kaštai. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Be to, vadovaujantis Teismų praktika, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (2022 m. balandžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-41-976/2022). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo nekeistinas, pagrindo tenkinti Pareiškėjo prašymą dėl proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundo netenkinti ir Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.