- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-333-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32316-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- S. G., L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) L. K. ir S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. G. ir L. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės ar jos įgaliotai institucijai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. S. G. ir L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamai priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto L. K. 41544,72 Lt (12 032,18 Eur) turtinės žalos atlyginimą ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, o S. G. – 37771,84 Lt (10 939,50 Eur) turtinės žalos atlyginimą ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-22 nutartimi ieškovams nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos teismas 2015-11-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį paliko nepakeistą, nustatė ieškovams S. G. ir L. K. terminą iki 2015-11-24 pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartyje.
Šalies argumentai
Ieškovai 2015-11-23 teisme pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 nutartimi ieškovų S. G. ir L. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovams išaiškino, kad jie turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu iš naujo bendra tvarka, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, 2015-11-23 pateikė procesinį dokumentą įvardintą “Trūkumų šalinimas prie ieškinio pareiškimas”, tačiau šiuo procesiniu dokumentu visų teismo nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino ir žyminio mokesčio nesumokėjo. Nei ieškinyje, nei procesiniame dokumente įvardintame “Trūkumų šalinimas prie ieškinio pareiškimas” konkrečiai ir tiksliai nesuformuluoja dėl kokių konkrečių valstybės institucijų, dėl kokių konkrečių jų neteisėtų veiksmų ar neveikimo ieškovams atsirado jų nurodoma žala. Taip pat ieškovai pateikdami 2015-11-23 procesinį dokumentą įvardintą “Trūkumų šalinimas prie ieškinio pareiškimas” per apeliacinės instancijos teismo nurodytą terminą nesumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį. Kadangi ieškovai nepašalino apeliacinės instancijos teismo 2015-11-10 nutartimi nurodytu terminu visų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai (ieškovai) S. G. ir L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-11-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog teismas nepagrįstai reikalauja iš ieškovų sumokėti žyminį mokestį, nes jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Civilinėje byloje susijusioje su darbo santykiais bei baudžiamojoje byloje apeliantai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantų teigimu ieškinys atitinka ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Apeliantai cituoja ir palaiko procesiniame dokumente dėl trūkumo šalinimo išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.). Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. ar ieškinys atitinka minimalius CPK jam keliamus reikalavimus. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-22 nutartimi ieškovams nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį paliko nepakeistą, nustatė ieškovams terminą pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartyje. Ieškovai 2015-11-23 pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-11-25 nutartimi sprendė, jog visų teismo 2015-09-22 nutartimi nustatytų trūkumų ieškovai nepašalino ir žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir garąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantai su 2015-11-25 teismo nutartimi nesutinka.
Taigi nagrinėjamu atvėju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys pripažintas nepaduotu dėl to, kad nebuvo ištaisyti teismo nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar teismas pagrįstai nutarė, jog ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu neištaisyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-22 nutartimi nustatė ir pareikalavo ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus: sukonkretinti faktinį ieškinį pagrindą t.y. 1) nurodyti, kokios konkrečios valstybės institucijos, 2) kokiais konkrečiais valstybės institucijos ar pareigūnų veiksmais ar neveikimu ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, 3) kuo ši žala pasireiškė, 4) nurodyti priežastinį ryšį, t.y. nurodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovų patirta žala atsirado atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, nurodytų neteisėtų veiksmų pasėkoje, kartu pateikiant nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus Taip pat patikslinti ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, kad iš ieškinio turinio būtų aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama. Teismas nurodė, jog CPK 83 str. 1 d. 4 p. netaikomas, įpareigojo ieškovus apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį paliko nepakeistą, nustatė ieškovams terminą pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovus tinkamai nurodyti atsakovo atstovus ir jų rekvizitus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovai prašo priteisti žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, dėl jos institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovai nepateikia įrodymų, kad šis atsakovas yra nuteistas dėl nusikalstamos veikos, todėl CPK 83 str. 1 d. 4 p. šiuo atveju netaikytinas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju ieškovus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Įstatymai nereikalauja iš ieškovų jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko bei pagrindo nurodymo netikslumus bei trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose. Tačiau esminiai trūkumai, jeigu jie dėl savo pobūdžio neleidžia pradėti proceso, turi būti pašalinti jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantai pateiktame teismui dokumente „Trūkumų šalinimas prie ieškinio pareiškimas“ visų teismo 2015-09-22 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Apeliantai minėtame dokumente iš esmės pacitavo teismui pateikto ieškinio turinį (t.y. nurodydami nuorodas į atitinkamas ieškinio dalis ir puslapius). Kaip matyti iš ieškovų pateikto procesinio dokumento „Trūkumų šalinimas prie ieškinio pareiškimas“, nors aprašomoje dalyje yra nurodomi atsakovo galimi atstovai, tačiau teismui teikiamo minėto ieškinio pareiškimo įžanginėje dalyje ieškovai nėra tinkamai nurodę atsakovo atstovų ir jų rekvizitų.
Pažymėtina, kad ieškovai apskritai net nebandė šalinti teismo nurodyto trūkumo t.y. nemokėjo žyminio mokesčio už ieškinį, teigdami, jog jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 str. 1 d. 4 p. ir 1 p. Akcentuotina, jog apeliacinės instancijos teismas 2015-11-10 nutartimi įvertino ar ieškovų nurodyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai šiuo atveju taikytini, teismas konstatavo, jog nei CPK 83 str. 1 d. 4 p., nei CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 p. šiuo nagrinėjamu atveju netaikytinas ir šiais pagrindais ateisti ieškovus nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo. Kadangi savo procesiniame dokumente apeliantai ir toliau teigia, jog jie atleisti minėtų straipsnių pagrindu, o ieškinio žyminio mokesčiu nėra apmokėję, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visi teismo nustatyti trūkumai nepašalinti, žyminis mokestis nesumokėtas, todėl ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams. Pažymėtina, kad ieškovams tinkamai nesuformulavus faktinio ieškinio pagrindo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti ir dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo ieškovų atžvilgiu.
CPK numato teisę teismui asmens prašymu, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti taip pat esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams. Šioje byloje ieškovai neteikė nei motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nei jo sumokėjimą atidėti.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą apeliacinis teismas pažymi, kad asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, gali būti sunku tinkamai paruošti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, suprasti teismo įpareigojimų esmę. Esant reikalui ieškovai galėtų kreiptis įstatymų nustatyta tvarka teisinės pagalbos. Prireikus ir jeigu ieškovų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – VGTPĮ), ieškovams galės būti suteikta ir valstybės garantuojama (nemokama) antrinė teisinė pagalba (pavyzdžiui, ieškinio parengimas, VGTPĮ 2 str. 1 d.).
Ieškovai gali vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.