Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 485 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 485 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 30 d. 19.00 val. būdamas neblaivumas, kai jam nustatytas 1,47 promilių girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai saugu, ko pasekoje atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę – automobilį „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis pavažiavęs į priekį atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sugadintos (apgadintos) trys transporto priemonės. Taip pat G. N. vartojo alkoholinius gėrimus, kai jam nustatytas alkoholio kiekio matuokliu 1,47 promilių girtumas, kai jam nėra suėję 20 metų. Protokole nurodyta, kad G. N. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 226 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N. pripažįsta kaltę dėl padarytų pažeidimų. Papildomai paaiškino, kad 2021 m. gegužės 30 d. 19.00 val. vairuodamas automobilį, buvo neblaivus, todėl nesuprato ką daro. Dėl šios priežasties apgadino kitas transporto priemones. Automobilį davė vairuoti kitas asmuo, kurio nepažįsta. Šis automobilis ir priklauso šiam asmeniui, kurio vardas yra Marius, tiksliai nežino. Taip pat paaiškino, kad eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonėms atlygins, tačiau nežino kokias konkrečiai sumas jis turi atlyginti. Kai tik bus nustatytas žalos dydis, jis yra pasiruošęs atlyginti žalą.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta.

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama, ji turi būti įrodyta.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti G. V. ir T. B. (b. l. 11, 14). G. V. 2021 m. gegužės 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. gegužės 30 d. apie 19.00 val. jai paskambino mama Gražina ir pasakė, kad kažkas važiuodamas atbulas aikštelėje atsitrenkė į jos paliktą stovėti automobilį „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau nuvykus į įvykio vietą, jos mama Gražina nurodė kuris asmuo vairavo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo asmuo vardu Gabrielius. Paaiškinime nukentėjusioji prašo jos automobilį apgadinusį asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 10). T. B. 2021 m. gegužės 31 d. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. apie 19.00 val. jam važiuojant savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į jo automobilį atsitrenkė „Fiat“ automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame automobilyje buvo trys asmenys, kurie pasiūlę susitarti, pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau minėtus asmenis sulaikė kitas asmuo, kurio nepažįsta. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė kuris iš trijų asmenų yra vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. N.. Taip pat paaiškinime nurodo, kad prašo vairavusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir atlyginti padarytą turtinę žalą (b. l. 13). Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusieji G. V. ir T. B. patyrė turtinę žalą, kurią sukėlė G. N. neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad nors 2021 m. birželio 1 d. nutarimais G. V. ir T. B. yra pripažinti nukentėjusiais, tačiau byloje nėra duomenų apie padarytos žalos dydį. Be to, administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek eismo įvykio schemoje nurodė, tik tai, jog buvo apgadinti G. V. ir T. B. automobiliai, tačiau daugiau detalių dėl patirtų nuostolių, nesiaiškino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prie eismo įvykio schemos nėra pridėta ir fotonuotraukų, kuriose atsispindėtų ne tik eismo įvykio detalės, bet ir G. V. ir T. B. automobilių apgadinimai.

Pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžiama, kad nors G. N. savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažįsta visiškai, tačiau administracinis nusižengimas buvo ištirtas neišsamiai, nesurinkus ir neištyrus visų reikšmingų įrodymų. Nors G. V. ir T. B. 2021 m. birželio 1 d. nutarimais ir buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta tiktai, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti G. V. ir T. B. priklausantys automobiliai, nesiaiškinant patirtų nuostolių dydžio. Tuo labiau, kai patys nukentėjusieji savo paaiškinimuose prašo nubausti vairavusį asmenį, kuris atsitrenkė į jų automobilius ir atlyginti padarytą turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Nors žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, tiriant administracinio nusižengimo padarymą buvo apsiribota tik pripažįstant G. V. ir T. B. nukentėjusiaisiais ir paimant iš jų paaiškinimus dėl eismo įvykio, tačiau nebuvo aiškinamosios aplinkybės susijusios su padarytos žalos dydžiu. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat teismas pažymi, kad atliekant tyrimą tikslinga spręsti ar pakanka šioje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuosius pripažinti tik G. V. ir T. B., nes administracinio nusižengimo protokole yra nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, tikslinga grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes buvo atliktas nevisapusiškas administracinio nusižengimo bylos tyrimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-1540-548/2021 grąžintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsniu, 664 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą Nr. AN15.-1540-548/2021 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui – tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.