- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-402-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07978-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. J. gynėjai advokatei Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. J., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį J. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 6 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
2025 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
E. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti išdavusiai institucijai AB „Regitra“.
Kompaktinę plokštelę, su Body vaizdo įrašu bei BPC garso įrašu, nuspręsta palikti prie bylos per visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2025 m. kovo 5 d., apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, 2025 m. kovo 5 d., 14.09 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ nustatė 2,23 promilių neblaivumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. J. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti: 1) nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą vieneriems metams; 2) netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto – automobilio konfiskavimo arba priteisti ne didesnę nei 2 500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą; 3) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminą. Apeliantas mano, kad skundžiamame nuosprendyje nepakankamai motyvuota, kodėl nustatytinas dvejų metų, o ne trumpesnis terminas. Apeliantas pažymi, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už nežymius nusižengimus, kurie nesusiję su alkoholinių gėrimų vartojimu, kas patvirtina, jog neturi polinkio veikti nusikalstamai būnant neblaiviam, paskirtas baudas yra sumokėjęs, dirba, prisipažino nusikaltęs, padarė išvadas dėl savo poelgio ir pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, vairavimas neblaiviam buvo atsitiktinis reiškinys jo gyvenime. Iš karto po nusikaltimo padarymo prisipažino, nevengė atsakomybės ir ieškodamas priemonių, kad toks elgesys nebepasikartotų, kreipėsi į psichologą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad jį charakterizuojančių aplinkybių visuma mažina padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę. Apelianto manymu, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, specialios teisės atėmimo vieneriems metams terminas būtų proporcinga priemonė nubaudimui, skatintų laikytis įstatymų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
2.2. Apeliantas, nesutikdamas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimu bei dėstydamas teismų praktikos nuostatas dėl jos skyrimo, nurodo, kad, įvertinus tai, jog jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, galima pagrįstai tikėti, kad automobilis negalės būti dar kartą panaudotas nusikalstamais tikslais. Apeliaciniame skunde pažymima, kad automobilis yra šeimos turtas, naudojamas šeimos reikmėms, todėl ir netaikant turto konfiskavimo, nekeltų pavojaus visuomenei. Automobilio konfiskavimas itin apsunkintų šeimos interesų tenkinimą. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), būtina vežioti du mažamečius vaikus į jų lankomus būrelius, mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste. Be transporto priemonės būtų komplikuota, esant reikalui, su vaikais pasiekti gydymo įstaigas. Žmona dirba (duomenys neskelbtini) mieste, todėl be automobilio būtų apsunkintas jos nuvykimas į darbą. Be to, jis vienas rūpinasi pensinio amžiaus mama, gyvenančia (duomenys neskelbtini), todėl dažnai reikia vykti jai padėti, vežti pas gydytojus. Apelianto manymu, automobilio konfiskavimas nebūtinas ir jo taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, varžytų labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Pripažinus, kad ši priemonė būtina, prašo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 500 Eur, nesivadovaujant VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta per didelė automobilio vertė – 6 748 Eur. Pasak apelianto, pagal skelbimų portalo duomenis, 11 metų senumo automobilio vidutinė rinkos kaina yra 5 000–5 500 Eur. Skundu prašoma įvertinti šeimos turtinę padėtį; jo pajamos priklauso nuo gaunamų užsakymų, kurių šiuo metu neturi nuo gruodžio mėnesio, taigi ir pajamų. Šeima gyvena tik iš žmonos gaunamo darbo užmokesčio apie 2 300 Eur per mėnesį. E. J. pateikė duomenis, patvirtinančius apie mokamus mokesčius, sudarytą būsto paskolos sutartį, mokamas kredito ir draudimo įmokas, kas per mėnesį iš viso sudaro virš 1 200 Eur, o likusios lėšos būtinos šeimos pragyvenimui, santaupų neturi. Nustačius visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos ar didesnės dalies transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, poveikio priemonė turėtų labai didelį neigiamą poveikį šeimos turtinei padėčiai.
3. Teismo posėdžio metu gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Asmens, kuriam byla nutraukta, E. J. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau E. J. prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto – transporto priemonės konfiskavimo arba priteisti iš jo ne didesnę nei 2 500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo
5. Siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones.
6. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
7. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pritaikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui E. J. nėra. Apeliantas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą iki vienerių metų.
8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įtvirtino baudžiamąją atsakomybę.
9. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamus motyvus dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo. Skundžiamame nuosprendyje aptardamas E. J. atsakomybės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas net 2,23 promilės neblaivumas, kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad E. J. elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia ir tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei E. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį po veikos padarymo, teismas sprendė, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui bus proporcinga neblaivumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė.
10. Teisėjų kolegija, nepritardama apeliacinio skundo argumentams, pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad E. J. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi, asmuo laikomas neteistu, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus, laidavimas paskirtas be užstato, taigi iš esmės jis nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų. Nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
11. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad E. J., būdamas neblaivus, už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo. Akivaizdu, kad įvertinus E. J. duotus parodymus apie tai, kad pavartojęs alkoholio namuose, nesijuto išgėręs, todėl sugalvojo nuvykti į automobilių plovyklą, tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu, vairuodamas transporto priemonę užmiesčio (duomenys neskelbtini) gyvenviečių kelio atkarpoje trečiadienio popietę, kai įprastai tokioje vietovėje ir tokiu paros metu vyksta ne tik transporto priemonių, bet ir asmenų judėjimas, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Teigiamai E. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės savaime neleidžia spręsti apie mažesnį E. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog dėl nurodytų aplinkybių E. J. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o nustatytą šios priemonės terminą – dvejus metus, laiko teisingu ir proporcingu.
12. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad neabejotina, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels E. J. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, apsunkintu susisiekimu ir judėjimu gyvenant užmiestyje, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi E. J. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
13. Vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė E. J. 2 metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, nenurodydamas jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas sprendė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, nes E. J. padarė nusikaltimą, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į E. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, ištaiso šį pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalies netikslumą, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad šis ištaisymas nesunkina apelianto teisinės padėties.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
14. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat prašo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo arba priteisti ne didesnę nei 2 500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.
15. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
16. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas –panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. J. yra minėto automobilio savininkas. Taigi transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Byloje nustatyta, kad E. J. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Įvertintina tai, kad E. J. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, E. J. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, kartu buvo abejingas bet kokioms gresiančioms savo elgesio pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kurias įvertinus buvo priimtas sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus kartu su aptartų E. J. veiksmų pavojingumu, nėra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimu buvo pažeistas proporcingumo principas. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Atleidus E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuostatoms. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą, tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir teisės taikymo klaidų nepadarė.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
19. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad iš E. J. valstybės naudai prašoma išieškoti 133,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
21. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir E. J. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija vertina tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, valios, į jo turtinę padėtį, turimus turtinius įsipareigojimus, ir konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš E. J. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio atmesti.
Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą, nustatant, kad E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. J. neišieškoti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.