Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 2 (dvejiems) metams ir įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2017 m. liepos 3 d.;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 51 MGL (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (2 dienos) ir paskirta 30 MGL (1 500 Eur) (vieno rūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. V. 2024 m. balandžio 17 d. apie 16.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen XSARA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiška registracija), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatyta mažiausia 1,96 promilių alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad automobilį nusipirko iš draugo už 290 Eur, investavo pinigų į jo remontą. Automobilį pirko tam, kad draugai galėtų jį nuvežti į darbą, kadangi paieš 4-5 metus prarado teisę vairuoti transporto priemones ir šios teisės iš naujo neįgijo. Įvykio dieną važiavo iki parduotuvės, nes buvo neblaivus ir norėjo nusipirkti dar išgerti. Pamatė, kad neturi piniginės, susinervino, todėl sėdo su draugu į automobilį ir važiavo pasiimti piniginės. Tada sustabdė policijos pareigūnai. Apie galimas pasekmes tuo metu nepagalvojo, gailisi, kad važiavo girtas. Taip pat paaiškino, kad per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 500 Eur, antstolis vykdo ankstesnės baudos išieškojimą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio 17 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) sustabdyta motorinė transporto priemonė Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo, būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui 16.32 val. alkotesteriu nustatytas 2,00 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. 16.48 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 3,16 vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Atėmus metrologinę ± 1.7 procento paklaidą, vairuotojui nustatytas mažiausias 1,96 neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 6–11).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. 16.32 val. R. V. alkotesteriu nustatytas 2,00 promilių vidutinis neblaivumo girtumo laipsnis. 16.48 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 3,16 vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 64, 65).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje, stovi juodos spalvos Citroen automobilis su pritvirtintais valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiška registracija). Bagažinės dangtis bei užpakalinis bamperis yra apgadinti. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu bei pakabuku nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Kaune, Technikos g. 18A. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos (b. l. 12–14).

Iš 2024 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, pavadinti „PSS-20240417-163028UTC+0300“, „PSS-20240417-163033UTC+0300“, „PSS-20240417-163112UTC+0300“, „20240417-164607UTC+0300“, „PSS-20240417-171154UTC+0300“, „PSS-20240417-171156UTC+0300“. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnės, panaudodamos tarnybinio automobilio garso signalus, stabdo automobilį. Automobiliui sustojus, prie jo prieina pareigūnė, vairuotojo vietoje sėdintis vyras į klausimą, ar vartojo alkoholio, atsako teigiamai, patikslina, kad maždaug prieš valandą laiko. Patikrinus alkotesteriu pirmą kartą nustatomas 2 promilių neblaivumas, antrą kartą – 3,16 promilių neblaivumas. Vairuotojui atliktas neblaivumo nustatymo testas: paprašius asmens pėda už pėdos eiti tiesiai, jis eina, tačiau svyruoja. Taip pat prašoma paliesti pirštu nosį, bet įraše nesimato, ar jam tai pavyksta. Įraše taip pat girdimas vairuotojo paaiškinimas, kad važiavo iš parduotuvės, kad ieškojo piniginės, dokumento, o teisės vairuoti transporto priemones neturi, kadangi teisė vairuoti atimta už vairavimą išgėrus (b. l. 29–31).

Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. V. 2024 m. balandžio 22 d. pateikė automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį ir valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) (b. l. 51–54).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 7 d. automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. nusipirko iš V. S. (b. l. 55, 56).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Citroen Xsara“ 2006 metų gamybos vidutinė kaina su PVM yra 1 750 Eur (b. l. 41).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis R. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje R. V. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2 promilių neblaivumas, antru – 3,16 promilių neblaivumas, įvertinus metrologinę paklaidą – R. V. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš sėsdamas prie vairo įvykio dieną, vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus. Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos automobilio sustabdymo, bendravimo su vairuotoju, jo blaivumo patikrinimo aplinkybės, iš kurių matyti, kad R. V. pripažino, jog yra vartojęs alkoholį, o atlikus jo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas neblaivumas. Nors kaltinamasis iš karto po jo neblaivumo nustatymo nurodė nesutinkantis su tikrinimo rezultatais, vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisiamajame posėdyje nustatyto neblaivumo neginčijo. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Pats kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. R. V. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2024 m. birželio 9 d. (b. l. 64). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 65).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad automobilį neblaivus jis vairavo dėl to, kad norėjo nusipirkti dar išgerti, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, R. V. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad R. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis R. V., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis praeityje buvo teistas du kartus, 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas, o 2019 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė, kurios, kaip teismo posėdyje paaiškino nuteistasis, jis dar nėra sumokėjęs (vykdomas priverstinis išieškojimas). Taigi naują nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Įvertinus tai, R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl prokuroro pareiškime neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte (prokuroro pareiškime). Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant R. V. teistumus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 Eur) baudos bausme, prokuroro pareiškime yra nurodytas, taigi kaltinamajam buvo žinomas.

V.

per vienerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimus, paskiriant įspėjimą (b. l. 100–102). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 104) ir, kaip paaiškino teisiamajame posėdyje, per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 500 Eur. Kaltinamojo požiūris į darbą yra teigiamas. Tokią išvadą leidžia daryti kaltinamojo paaiškinimai, kad jis sutiktų su įpareigojimu gydytis priklausomybės ligas, jeigu tai netrukdytų darbui bei Sodros duomenų bazės išraše pateikta informacija apie kaltinamojo darbinę veiklą, iš kurios matyti, kad R. V. dirba nuo 1995 m. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jo neizoliavus nuo visuomenės.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau, kaip matyti iš paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, nors dirba, gaunamos pajamos nėra didelės (apie 500 Eur), be to antstolis vykdo priverstinį išieškojimą. Teismų informacinėje sistemoje patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrą nustatyta, kad iš tikrųjų iš kaltinamojo yra vykdomas priverstinis išieškojimas pagal teismo ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Pagal bylos duomenis nekilnojamojo ar kitokio turto kaltinamasis neturi, kitų rūšių, išskyrus darbo užmokesti, pajamų negauna. Taigi net ir nustačius mažiausią BK 47 straipsnyje numatytą už nesunkų nusikaltimą galimą baudos dydį (2 500 Eur), spręsti, kad jis turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų paskyrus baudos bausmę, objektyviai nėra pagrindo. Įvertinus kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti ir, kaip pats paaiškino, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų bei kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, taip pat nėra pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai, nusikalstamiems polinkiams pakeisti bei pozityviam užimtumui skatinti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei nustatyti pareigas, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad alkoholį vartoja dažnai ir, nors teigė problemų dėl alkoholio vartojimo neturintis, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui sutiko, kaltinamajam skirtina ir BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta pareiga gydytis priklausomybės ligas.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nusikalstamą veiką R. V. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su neatlikta bausme, kuri šio nuosprendžio priėmimo dieną pagal Antstolių informacinės sistemos registro duomenis yra 1 500 Eur, bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Įvertinus tai, kad R. V. teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, taip pat teistas baudos bausme, kurios nesumokėjo ir dėl to pradėtas priverstinio baudos išieškojimo procesas, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmių bendrinimui taikytinas visiško bausmių sudėjimo būdas (BK 64 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančią aplinkybę bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, kai ši teisė jam buvo atimta taip pat už vairavimą išgėrus, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ilgesniam, nei vidurkis, terminui – 4 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. V. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiška registracija). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad R. V. 2024 m. balandžio 23 d. pateikė automobilio „Citroen Xsara Picasso“ registracijos liudijimą bei automobilio valstybinio numerio ženklus, iš kurių matyti, kad automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas V. S. Nors transporto priemonės registracijos liudijime nurodytas automobilio valstybinis numeris bei kaltinamojo pateikti valstybinio numerio ženklai neatitinka R. V. vairuotos transporto priemonės numerio – (duomenys neskelbtini), teismui nekyla abejonių, kad tai yra ta pati transporto priemonė, kadangi tiek 2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole, tiek 2024 m. balandžio 17 d. transporto priemonės apraše bei perdavimo ir priėmimo akte nurodytas transporto priemonės VIN kodas (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Regitra duomenų bazės išraše apie kelių transporto priemones nurodytą automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodą. Aplinkybę, kad tai yra tas pats automobilis, patvirtino ir kaltinamasis R. V., teisiamajame posėdyje paaiškinęs, kad pirmiau nurodytą automobilį jis nusipirko iš V. S., tik dar neužregistravo savo vardu.

Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (jos kopija), iš kurios matyti, kad 2024 m. balandžio 7 d. V. S. parduoda, o R. V. perka automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis parduodamas su defektu, jo kaina 250 Eur. Šios aplinkybės atitinka kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad faktinis automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiška registracijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad šio automobilio vertė yra 1 750 Eur su PVM, kurios neginčijo ir pats kaltinamasis, todėl ši jam priklausanti transporto priemonė ir jos užvedimo raktelis, konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85, 86). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą pagal BK 72 straipsnį, laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43, 44). Nuosprendžiui įsiteisėjus laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis su pakabuku ir automobilio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), saugomi UAB „Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas, pridėtas voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (kopija), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. balandžio 24 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam R. V., kurias sudaro 95,83 Eur (b. l. 124–127). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 MGL (1 500 Eur) baudos bausme ir skirti subendrintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą su 30 MGL (1 500 Eur) (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Baudos bausmę R. V. toliau vykdyti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2343-408/2019.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: gydytis priklausomybės ligas; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, prokuroro nutarimu paskirtą automobiliui „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku ir automobilio valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), saugomus UAB „Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentą, pridėtą voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- automobilio „Citroen Xsara Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (kopiją), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.