- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-910-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Kreditorius
- Vilniaus miesto savivaldybės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-910-755/2017
Teisėja Rasita Kurakienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14037-2017-4
2017 m. lapkričio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-20504-862/2017 pagal kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Emilė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė Vilniaus miesto savivaldybė prašė priteisti iš skolininkės UAB „Emilė“ 10 885,27 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2015 – 2016 m. laikotarpį, 351,55 Eur dydžio delspinigius bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo ribose areštuoti skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad skola yra didelė, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad yra areštuota skolininkės disponavimo teisė visų ginčo sklypų atžvilgiu, o tai leidžia daryti išvadą, jog skolininkės finansinė būklė yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismas konstatavo, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie skolininkės mokumą, be to, byloje nėra duomenų apie pastarosios veiksmus, liudijančius ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, dėl ko teismui nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu kreditorė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką sąlygoja ne tik didelė reikalavimo suma (11 236, 82 Eur), bet ir skolininkės sunki finansinė padėtis, kurią įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodyta, jog yra areštuota UAB „Emilė“ disponavimo teisė visų ginčo sklypų atžvilgiu. Kreditorės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo skolininkės teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui (kreditorės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į kreditorės atskirąjį skundą skolininkė UAB „Emilė“ prašo atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, kad kreditorė nepateikė jokių pagrįstų duomenų apie tai, jog minima suma skolininkei iš tiesų gali būti laikoma didele.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato atvejus, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o minėto straipsnio 5 dalis nustato, jog, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. išdavė teismo įsakymą. Teisme gavus skolininkės prieštaravimus, kreditorei buvo išsiųstas pranešimas apie teisę pareikšti ieškinį. Gavęs ieškinį, teismas jį priėmė, o 2017 m. liepos 12 d. teismo įsakymą panaikino. Atsakovei UAB „Emilė“ per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Kaip matyti, teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, 2017 m. rugpjūčio 24 d. išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybei išduotas vykdomasis raštas.
9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo atmestas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta aukščiau (8 punktas), civilinė byla jau yra išnagrinėta, sprendimas už akių yra įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis), todėl dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo netikslingas.
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties.