Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-1065-190/2014

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.19.; 3.12.

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Audriaus Cinino, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. O. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 59-265 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. O., panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2007-01-24 nuosprendžiu V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės vykdymo pradžia 2006-08-29, bausmės vykdymo pabaiga 2017-08-29, 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2013-12-29, neatliktos bausmės dalis 2014-10-09 – 2 (dveji) metai 10 mėnesių 20 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-10-13 priimtu nutarimu Nr. 59-265 nutarta taikyti nuteistajam V. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, motyvuodama tuo, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 59-265 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. O..

Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo V. O. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į tai, jog jis šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, į siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį V. O. taisyti laikant neizoliuotą nuo visuomenės.

Iš V. O. skundo turinio matyti, jog jis prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nuteistojo teigimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė jau padarė teigiamą įtaką, jis suprato savo netinkamą elgesį. Jis 3 kartus laisvės atėmimo vietoje gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, byloje yra duomenų, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos vyks į reabilitacijos centrą „Vilties švyturys“, kur tęs gydymą. Pažymi, jog reabilitacijos centre bus prižiūrimas, nes ten galioja griežtos vidaus taisyklės, už kurių pažeidimą gali būti pašalintas. Šiuo metu, anot V. O., bausmės atlikimas jam daro žalingą poveikį, nes jis yra tarp tokių, kokiu kažkada buvo ir pats.

Skunde V. O. įsipareigoja savo elgesiu ir darbu įrodyti, kad gali būti laisvėje nenusikaltęs bei prašo jam nustatyti lygtinio paleidimo metu veiksmingas socialinės reabilitacijos priemones bei suteikti galimybę vykti į reabilitacijos centrą „Vilties švyturys“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. O. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, nors V. O. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – atliko privalomą bausmės dalį – 2/3, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

V. O. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra įgijęs vidutinį išsilavinimą, elektromonterio specialybę, tačiau pataisos įstaigoje nedirba. Bausmės atlikimo metu V. O. 3 kartus skatintas, Komisijos nutarime charakterizuojamas teigiamai, paliko socialinius ryšius su motina, broliu, pusbroliu, dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, po paleidimo planuoja apsistoti gyventi Labdaros ir paramos fonde „Vilties švyturys“ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje.

Tačiau nuteistasis V. O. šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, pirmą kartą nusikalto būdamas jauno amžiaus - 19 metų, anksčiau teistas 9 kartus už chuliganizmą, nusikaltimus nuosavybei ir turtiniams interesams, nusikaltimai sunkėja, būdingas nusikaltimų modelis. Be to, jam vieną kartą buvo pritaikytas 2000 m. balandžio 11 d. įstatymas Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ taip pat du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, taigi, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, jokių išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad V. O. bausmės atlikimo metu net 40 kartų pažeidė režimo reikalavimus, 36 karus baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu 2 nuobaudos galioja ir tai rodo, kad nuteistasis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 62 balai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. O. kriminaliniai kompanionai įtakos nedaro, nors nusikaltimus ir darydavo su bendrininkais, praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, kuriose nusikalsdavo. Diskriminacinių bei neigiamų nuostatų į priežiūrą nepastebima. Iki suėmimo vartojo heroiną, pagrindinius narkotikus vartojo kiekvieną dieną ar savaitę, šiuo metu yra nutraukęs gydymą, tačiau laikosi nustatyto kurso, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną kartą panaudojo smurtą, siekdamas kitų paklusimo, pokalbio metu paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, kuomet neišlaiko savitvardos, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikaltimui, teisės pažeidėjas savo elgesį pateisina lygindamas su kitų nusižengimais.

Atsižvelgtina ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomas vienas iš kriminologinių veiksnių – ankstesnės piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos. V. O. nurodė, jog laisvės atėmimo vietoje 3 kartus gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, paleistas iš pataisos įstaigos įsipareigoja gydytis reabilitacijos centre „Vilties švyturys“, ir ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistasis iki šiol turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Be to, V. O. šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – daugiau nei dvejų su puse metų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisija nebuvo vieningos nuomonės, priimant nutarimą taikyti nuteistajam V. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir net keturi iš aštuonių komisijos narių išsakė atskirąją nuomonę ir siūlė jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Apygardos teismo teisėjų nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino V. O. charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, apygardos teismui nėra pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. O. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. O. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.