Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je J. J., gimusi 1961 m. liepos 31 d., Latvijoje, a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

K. S., gimęs 1971 m. liepos 6 d., Kaišiadorių r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., BK 153 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 23 d., apie 15⁰⁰ val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės m., kaltinamieji J. J. ir K. S. veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, K. S. sugriebus savo mažametę dukrą R. S., gimusią 2002-08-19, už rankos ir įsitempus iš laiptinės į minėtą butą, J. J. koja prispaudė savo dukrą R. S. prie grindų, tuo metu K. S. tyčia lazda vieną kartą sudavė nukentėjusiajai per ranką ir ne mažiau tris smūgius lazda per kojas, J. J. pakėlusi nukentėjusiąją nuo grindų tyčia vieną kartą ranka sudavė R. S. į kaktą, padarydama minkštųjų audinių patinimą kaktoje, taip bendrais veiksmais J. J. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. S. sveikatą, K. S. sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis K. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. gegužės 23 d., apie 15⁰⁰ val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės m., netrukus po fizinio smurto vartojimo prieš savo mažametę dukrą R. S., gimusią 2002-08-19, ranka glostydamas dukters kojas ir per kelnaites liesdamas jos lytinius organus, atliko tvirkinamuosius veiksmus.

Kaltinamoji J. J. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad R. S. yra jos ir K. S. dukra. Gegužės mėnesio 23 dieną abu su K. S. buvo neblaivūs, tą dieną dukra grįžo į namus prieš tai nebuvusi tris paras juose, užsidegė cigaretę ir užsirūkė, todėl ji sudavė dukrai per užpakalį, barė ją, o K. S. porą kartų su lazdele dukrai uždaužė per užpakalį ir barė. Į kaktą dukrai nesudavė, tik pačiupinėjo jos parodytą mokykloje įdaužtą guziuką. Dukra ėmė verkti, ją išleido eiti į lauką, tuo metu atvažiavo vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovas. Prokuroro civilinį ieškinį 1.000 Lt sumai pripažįsta.

Kaltinamasis K. S. teisme kaltę dėl fizinio skausmo dukrai sukėlimo pripažino iš dalies, dėl dukters tvirkinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad dukrą mušė už jos rūkymą. Dukrai gulint lovoje sudavė 3-4 kartus plastikine lentele per užpakalį, tuo metu J. J. šalia nebuvo, pripažįsta tada buvęs neblaivus. Niekada dukters netvirkino ir nesupranta kodėl dukra jį apkalba. Prokuroro civilinį ieškinį 8.000 Lt sumai pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę įrodo kiti surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

ikiteisminis tyrimas kaltinamiesiems inicijuotas tyrėjų R. E. ir E. K. tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje ir mažametės dukters tvirkinimo, pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 153 str. (b.l. 10, 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja J. J. dėl jai pareikšto įtarimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltės nepripažino. (b.l. 116-117, 119-120).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju K. S. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino, pagal įtarimą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 153 str., kaltės nepripažino. (b.l. 145-146, 148-149).

Vadovaujantis BPK 283 str. 3 d. teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tėtis su mama ją mušė trečiadienį per pietus, tėvai dviese girtavo. Ji turbūt ką nors negero pasakė ir pirmiausia mama ją su koja prispaudė per kaklą prie žemės, o tėtis su diržu pradėjo mušti. Mama paėmė ją už rankų ir pečių, parvertė ją ant žemės. Viskas vyko kambaryje. Tėtis sudavė su diržu du kartus, tuomet mama ją pakėlė nuo žemės ir ranka sudavė į kaktą. Ji pradėjo verkti, prašė, kad nemuštų. Tuomet nuėjo atsigulti, tėvai jai liepė gulėti, o patys toliau girtavo. Už ką tėvai ją nuskriaudė, nežino. Kai tėvai mušė jai skaudėjo, ji verkė, buvo išsigandusi. Mamai sudavus į kaktą liko gumbas. Po mušimo, kai ji norėjo išeiti pas kaimynę, tėtis ją sustabdė ir pradėjo grabalioti prie „klyno“. Ji prašė tėčio paleisti, suprato, kad tėtis nori ją „ištvirkinti“, išprievartauti. Tėtis drabužių nebandė nurengti, jis tik glostė jos kojas ir tą vietą, kur daro „sisiuką“. Anksčiau tėtis irgi yra taip daręs, tai buvo praėjusią vasarą. Kai jie visi trys - ji, mama, tėtis gulėjo vienoje lovoje, tėtis grabaliojosi, jis glostė koją per kelią į užpakalį. Apie tai ji pasakė mamai, o ši tėčiui pasakė baigti. Mamai paklausus tėčio, kodėl jis taip daro, šis pasakė, kad susimaišė, galvojo, kad tai mama. Tėtis iš viso du kartus glostė kojas, grabaliojosi. Tiek tėtis, tiek mama ir anksčiau yra ją ne kartą mušę. (b.l. 42-44).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad tėtis ją mušė ne diržu, o su mediniu pagaliu. Anksčiau ją tėtis yra mušęs diržu ir rykšte, todėl susimaišė. (b.l. 47-48).

Specialisto išvadoje Nr. G 196/12(07) konstatuotas R. S. padarytas minkštųjų audinių patinimas kaktoje, padarytas kietu buku daiktu, ne mažiau vieno smūginio kontakto pasėkoje, kuris galėjo gautis 2012 m. gegužės 23 d., ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju patinimas kaktoje galėjo būti ir senos poodinės kraujosruvos srityje. Poodinės kraujosruvos veido kairėje ir dešinėje šlaunyje padaryti analoginiais daiktais viso ne mažiau keturių smūginių kontaktų pasėkoje galėjo gautis 4-6 d. ir anksčiau iki apžiūros. Šie sužalojimai atitinka taip pat nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 20-21).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-167/2012 konstatuota, kad R. S., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, apytikslį jo laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. Jos parodymai realistiški, jie atitinka jos amžių, žodyną, gyvenimišką patirtį. R. S. ekspertizės metu iš esmės pakartojo anksčiau duotus savo parodymus. R. S., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų tvirkinamųjų veiksmų esmės, todėl negalėjo šiems veiksmams adekvačiai pasipriešinti. Mergaitė, atsižvelgiant į amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti su ja atliktų fizinio smurto veiksmų esmę, tačiau dėl jos būsenos įvykio metu (baimės) bei situacinių aplinkybių (veiksmus prieš ją atliko jai artimi, suaugę žmonės) ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau pasipriešinti. R. S. ekspertizės metu nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą bei polinkis fantazuoti. (b.l. 68-71).

Liudytojas Artūras Ambutas teisme parodė, kad dirba Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistu, prisimena, kaip gegužės 23 d. po pietų buvo gautas pranešimas telefonu, kad viename bute, A.Vaišvilos g. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, tėvų yra mušama mažametė mergaitė. Nuvykus į įvykio vietą, penkto aukšto koridoriuje buvo būrys moterų ir išsigandusi bei nusiverkusi R. S.. Mergaitė pasakė, kad ją mušė tėtis ir mama, tėtis grabaliojosi. Su mergaitės tėvais susikalbėti nebuvo galimybės dėl jų girtumo, todėl buvo iškviesta policija. Kaltinamųjų šeima jau anksčiau yra įtraukta į rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros.

Liudytoja E. U. (P.) teisme parodė, kad būdama savo gyvenamojo namo penkto aukšto koridoriuje matė, kaip kitos jos kaimynės ėjo prie kaltinamųjų buto durų ir teiravosi kur jų vaikas, vėliau parvedė jų dukrą R., kurią K. S. pagriebė už rankos ir įtempė į butą. Netrukus ji išgirdo mergaitės cypimą ir žodžius „tėti baik“. Kai J. Z. pradėjo spardyti kaltinamųjų buto duris, netrukus iš buto išbėgo R., kuri drebėjo ir labai verkė, jos veidas buvo raudonas, plaukai suvelti, sakė, kad tėtis graibėsi, pakėlusi sijoną rodė į savo lytinius organus.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad kaltinamieji yra kaimynai, mėgėjai išgerti, skriaudžia savo dukrą. Gegužės mėnesio 23 dieną būdama prie kaltinamųjų buto durų girdėjo bute šaukiančią mergaitę „tėti baik“, jos cypimą. Kai mergaitė išėjo iš buto matė, kad ji buvo sumušta, verkė, kojos buvo raudonos.

Liudytoja L. G. teisme parodė, kad dirba socialine pedagoge vaikų šeimynoje vaikų globos namuose. R. S. į vaikų globos namus atvyko dėl smurtavimo šeimoje, sakė, kad ją mušė tėtis.

Liudytoja D. A. teisme parodė, kad dirba pavaduotoja mokykloje. Kai Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo prašymu tikrino R. S. mokyklos lankymą, pati mergaitė parodė sumušimus ant rankų ir kaktos, pasisakė, kad ją mušė.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. teisme buvo pagarsinti liudytojos G. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gegužės mėnesio pabaigoje pas ją namuose keturias paras gyveno dukters N. klasiokė R., nes jos į namus neįsileido tėvai. Per tas keturias paras ji ne kartą pati ėjo į R. namus, tačiau durų niekas neatidarė, nors kaimynai sakė matę tėvus grįžusius į namus. Vieną dieną ji kartu su J. Z. nuėjo pas R. tėvus. Po ilgo beldimo į buto duris jas atidarė K., į paklausimą kur yra jo dura atsakė, kad miega Stoties gatvėje, todėl jam atvedė R., kuris, ją pamatęs, čiupo už rankos ir įsitempė į kambarį. Kai ji nuėjo į savo kambarį, po kelių minučių pas ją atbėgo kaimynė A. šaukdama, kad tėvai muša R.. Nubėgusios į penktą aukštą girdėjo kaip mergaitė šaukia „baik“. Tada ji su J. pradėjo belsti į buto duris, durys prasidarė ir iš buto išbėgo R., kuri buvo nusiverkusi, jos veidukas buvo visas raudonas, plaukai suvelti, mergaitė drebėjo. R. verkdama pasakojo, kad ją mušė, kad tėtis pakėlęs sijoną kišo rankas prie lytinių organų. R. minėjo, kad tėtis taip daro ne pirmą kartą. Tuomet J. paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams bei policijai. (b.l. 82-84).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. teisme buvo pagarsinti liudytojos I. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad būdama koridoriuje matė kaip pažįstamos G. ir J. vedėsi mergaitę R., kurią kažkoks vyras, pasakęs „dabar tau bus“, įsitempė į butą. Po to girdėjo R. šauksmą „baik“, verksmą, todėl kartu su G. ir J. visos trys nuėjo prie to buto durų. Stipriai pabeldus į duris, vyras R. išstūmė lauk, mergaitė verkė, drebėjo, buvo išsigandusi, suvelti plaukai, veidas paraudęs, ji ranka rodė į savo lytinius organus ir sakė, kad tėtis ten kišo savo rankas. (b.l. 97-98).

Nuosprendyje aptarti įrodymai įrodo abiejų kaltinamųjų kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei nukentėjusiajai R. S., jų veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-02 įst. Nr. XII-501), kaltinamojo K. S. kaltę dėl mažametės nukentėjusiosios R. S. tvirkinimo, jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 str.

Bausmių skyrimas. Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. J. teisiama už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą, K. S. teisiamas už padarytus tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. J. J. nusikalto būdama anksčiau neteista, K. S. – turėdamas išnykusį teistumą, J. J. anksčiau nebausta administracine tvarka, K. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, abiejų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio (b.l. 109, 138), nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., padarė veikdami bendrininkų grupe.

BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 55 str. numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-02 įst. Nr. XII-501) sankcijoje laisvės atėmimo bausmei alternatyvių bausmių nenumatyta, teismas už šį nusikaltimą abiems kaltinamiesiems skiria laisvės atėmimo bausmes, atidedant bausmių vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, tokiu būdu apribojant kaltinamiesiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o tai skatins laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, priešingu atveju bus galima spręsti klausimą dėl atidėtos bausmės vykdymo (BK 75 str. 5 d.).

Pagal BK 153 str. K. S. skiriama su laisvės atėmimu nenusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Civilinis ieškinys. Atsakovai J. J. ir K. S. ieškinį pripažino. Mažametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė E. Š. prašo ieškinį tenkinti, priteistų pinigų tvarkytoju paskirti Plungės vaikų globos namus.

Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai R. S. klausimą, teismas turi įvertinti nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų mastą. Tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padaryta žala mažametei (gimusi 2002-08-19), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados Nr. G 196/12(07) ir kitų nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios sužalojimas nežymus, nesukėlęs neigiamų pasekmių, daugiau patirta išgąsčio ir moralinių išgyvenimų. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka patirtiems fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliams. Kaltinamieji yra sveiki bei darbingi, žalos atlyginimo galimybės realios.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-02 įst. Nr. XII-501) ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 4 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti nuteistąją 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-05-23 iki 2013-05-25 imtinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

K. S. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-02 įst. Nr. XII-501), BK 153 str. ir nuteisti:

pagal BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-02 įst. Nr. XII-501) terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius);

pagal BK 153 str. laisvės apribojimo bausme 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. pagrindu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 4 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-05-23 iki 2013-05-25 imtinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. J. 1.000 Lt (tūkstantį litų 00 ct), iš K. S. 8.000 Lt (aštuonis tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti R. S., a/k (duomenys neskelbtini) Lėšų tvarkytoju paskirti Plungės vaikų globos namus (įmonės kodas 190989084).

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.