- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- e2-19609-909/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13926-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. G. 231,64 Eur skolą, 16,91 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2018-06-14 sudarė nuomos sutartį Nr. BK-014003 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o atsakovė įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei nuomos mokestį, tačiau atsakovė prievolės pagal sutartį neįvykdė.
Ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovei buvo siunčiami ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir 2019-05-13 įteikti atsakovei asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2018-06-14 sudarė Sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už šioje Sutartyje nurodytą nuomos mokestį jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – telefoną Samsung, o atsakovė įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei nuomos mokestį. Atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo per 12 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 28,99 Eur nuomos mokestį, iš viso sumokėti 347,88 Eur. Telefono atsakovei perdavimo faktą patvirtina 2018-06-14 turto perdavimo-priėmimo aktas BK-014003, pasirašytas abiejų šalių. Kadangi atsakovė vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pradinei kreditorei sumokėjo dalį įmokų, 2018-11-28 pradinė kreditorė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė ir toliau nemokėjo eilinių įmokų. Atsižvelgdama į tai, pradinė kreditorė vadovaudamasi Sutarties straipsniu „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ 2018-12-05 vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė pradinei kreditorei liko skolinga 231,64 Eur. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2018-05-11 tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės, bei 2018-05-11 reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedu pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovės skolą pagal Sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018-12-20 pranešimu-įspėjimu Nr. 2259830 informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, be to, išsiuntus ir įteikus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
Atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal Sutartį, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 231,64 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 16,91 Eur delspinigių. Sutarties straipsnyje „Šalių atsakomybė“ atsakovė įsipareigojo už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą mokėti pradinei kreditorei 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sutartis nutraukta 2018-12-05, todėl nuo šios datos iki bylos iškėlimo teisme dienos, delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną dieną po 0,05 proc. nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 dienų laikotarpio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiami 16,91 Eur delspinigiai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (248,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 10 dalis) bei 75 Eur išlaidų už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis), iš viso 90,84 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, A. Goštauto g. 8, Vilnius, 231,64 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 64 ct) skolą, 16,91 Eur (šešiolikos eurų 91 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (248,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.