Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo L. L. (toliau – L. L.) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimo M. R. (toliau – M. R.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. liepos 27 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, darydamas savo automobilio duris, jomis trenkė į šalia stovėjusį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino šonines dureles, padarydamas 65 (šešiasdešimt penkių) eurų žalą, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str.. Tačiau, 2015 m. rugsėjo 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla M. R. atžvilgiu buvo nutraukta, jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (nenustačius tyčios).

Nukentėjusiojo L. L. skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, akcentuotina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).

Esant aptartam teisiniam reguliavimui, jo plotmėje vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės M. R. veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant, kad M. R. veiksmuose nagrinėjamu atveju nebuvo vieno esminių jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 50³ str. nuostatose, sudėties požymio – tyčios. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais nukentėjusio asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad ATPK 50³ str. numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Todėl, net ir pripažįstant, kad M. R. atidarinėjant automobilio dureles jomis buvo apgadintos šalia stovėjusio nukentėjusiojo automobilio durelės ir taip buvo sužalotas svetimas, t. y. nukentėjusiajam L. L. priklausantis, turtas, būtina konstatuoti, kad tai buvo padaryta tyčia. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ATPK 10 str. nuostatas, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Vertinant šią aplinkybę analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, pastebėtina, kad, sutinkamai su M. R. 2015 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniu paaiškinimu, jis, lipdamas iš automobilio Audi 100, galinėmis durelėmis stuktelėjo į Opel Vectra automobilį, tačiau jokių didelių apgadinimų nepadarė. Atėjus automobilio Opel Vectra savininkui, šis paprašė atlyginti jo automobiliui padarytą turtinę žalą, tačiau, jis (M. R.) nedirba, todėl iš karto sumokėti prašomos pinigų sumos neturėjo galimybės, pažada ją atlyginti (b. l. 4). Analogiškas aplinkybes M. R. išdėstė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Aplinkybę, jog M. R. nukentėjusiojo automobilį apgadino lipdamas iš automobilio, patvirtino ir pats nukentėjusysis L. L., 2015 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime nurodydamas, kad M. R., išlipdamas iš automobilio Audi 100, nagrinėjamo įvykio metu stuktelėjo durelėmis į jo automobilio dureles, tokiu būdu nesmarkiai jas apgadindamas (b. l. 2). Šios aplinkybės jis neneigia ir savo apeliaciniu skundu.

Esant išdėstytiems duomenims, akivaizdu, kad M. R., išlipdamas iš savo automobilio, nukentėjusiajam priklausantį automobilį apgadino netyčia, elgdamasis neatsargiai. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustačius jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog M. R. nukentėjusiojo automobilį apgadino tyčia, t. y. suprasdamas priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatydamas žalingas jo pasekmes ir jų norėdamas arba nors ir nenorėdamas šių pasekmių, bet sąmoningai leisdamas joms kilti, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl tyčios nebuvimo M. R. veiksmuose. Nagrinėjamu atveju M. R. veiksmuose nenustačius šio būtinojo ATPK 50³ str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, jo administracinė atsakomybė pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, yra negalima. Akivaizdu, kad nurodoma 65 eurų žala, vertinant ją baudžiamojo kodekso 187 str., 188 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių kontekste bei turto vertės išaiškinimu, nurodytu BK 190 str., nėra žymi.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą, ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad dėl patirtos žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu, apginti savo, kaip nukentėjusio asmens teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.