Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, išvadą duodanti institucija – Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo Nr. (33.200)2-6796 „Dėl įpareigojimo imtis priemonių pažeidimams pašalinti“ panaikinimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“ dėl įpareigojimo vykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Nemuno būstas“ ieškinyje teismo prašė panaikinti kaip neteisėtą 2014 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimą Nr. (33.200)2-6796 „Dėl įpareigojimo imtis priemonių pažeidimams pašalinti“. Nurodė, kad ji teikia Kauno mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. 2013 m. balandžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-255 buvo patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta visiems privaloma administravimo tarifų apskaičiavimo tvarka, įpareigojanti konkretaus namo tarifą diferencijuoti pagal namo eksploatavimo laiką, name esančių patogumų lygį bei namo plotą. 2013 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-1945 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. A-1195 „Dėl Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų namų administravimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas šio įsakymo 1 punktas ir išdėstyta nauja jo redakcija, nurodant, kad UAB „Nemuno būstas“ skiriama Kauno miesto bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų (pagal priedą) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Tame pačiame punkte taip pat įtvirtinta, kad mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą – 0,096 Lt už 1 kv. m. (be PVM). Priimtame įsakyme Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė konkrečius ieškovei taikytinus administravimo tarifus, nors įsakyme nurodyti tarifai ir jų dydžiai neatitiko įsakymo priėmimo metu jau galiojusių aukštesnės galios teisės aktų – Tarybos sprendimo ir kt. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimas laikytinas neteisėtu. Be to, atsakovė nesilaikė teisės aktui keliamų reikalavimų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Įpareigojimą priėmė savivaldybės administracijos direktorius, kuris viešojo administravimo santykiuose gali priimti įsakymą, t. y. griežtai reglamentuotos formos dokumentą (o ne raštą ar kt.). Įpareigojimas nėra patvirtintas institucijos antspaudu. Įpareigojimu nustatytas reglamentavimas taip pat pažeidžia ieškovės administruojamų daugiabučių namų bendraturčių interesus, kadangi juo sukurtas toks teisinis reguliavimas, kuris daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiams sukėlė teisinį netikrumą, panaikino galimybes atsakingai bei realiai planuotis savo finansines galimybes bei skiriamas išlaidas jų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui.Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „Nemuno būstas“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą ir atlikti administravimo mokesčio, taikyto butų ir kitų patalpų savininkams už laikotarpį nuo 2013-06-28 iki 2013-10-03, perskaičiavimus, taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-1945 galiojimo laikotarpiu jame nurodytus tarifus bei apie atliktus perskaičiavimus informuoti daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovė UAB „Nemuno būstas“, butų ir kitų patalpų savininkus bei atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 7 d. ir 2014 m. sausio 14 d. raštais įpareigojo ieškovę UAB „Nemuno būstas“ patikslinti taikytus administravimo mokesčio tarifo dydžius ir esant neatitikimams galiojusiems administraciniams aktams, atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus ir apie tai informuoti savivaldybę, tačiau ieškovė to nepadarė. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 3T-2348 konstatavo, kad administratoriai, tame tarpe ir ieškovė, laikotarpiu nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų įsigaliojimo 2013 m. birželio 28 d. iki Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė šiuos įsakymus ir priėmė naujus, leisdamas bendrojo naudojimo objektų administratoriams taikyti naujus, didesnius tarifus, jie turėjo taikyti 2013 m. birželio 28 d. priimtuose įsakymuose nurodytus tarifus, o jeigu taikė didesnius tarifus, turėtų juos perskaičiuoti ir grąžinti gyventojams permokėtą sumą. Šiuo nutarimu atsakovė buvo įpareigota ginti viešąjį interesą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 2 d. raštu pakartotinai įpareigojo ieškovę pašalinti pažeidimus, tačiau ieškovė įpareigojimo nevykdė ir kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo pripažinimo neteisėtu.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo ieškovę UAB „Nemuno būstas“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą Nr. (33.200)R-6796 ir atlikti administravimo mokesčio, taikyto butų ir kitų patalpų savininkams už laikotarpį nuo 2013-06-28 iki 2013-10-03 perskaičiavimus, taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-1945 galiojimo laikotarpiu jame nurodytus tarifus bei apie atliktus perskaičiavimus informuoti daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovė UAB „Nemuno būstas“, butų ir kitų patalpų savininkus bei atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją, priteisė iš ieškovės UAB „Nemuno būstas“ valstybei 41 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 buvo patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašas bei Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų skaičiuojamasis administravimo mokesčio tarifas – 0,117 Lt už 1 kv. m be PVM ir nustatyta, kad asmens, pretenduojančio teikti administravimo paslaugas, siūlomas administravimo mokesčio tarifas ar administratoriaus apskaičiuotas konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio tarifas, jei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme skirti administratorių yra nustatyta jo indeksavimo tvarka, negali viršyti pagal 1 punkte nurodytame apraše nustatytą tvarką apskaičiuoto namo maksimalaus administravimo mokesčio tarifo dydžio. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 28 d. įsakymu pakeitė ankstesnius administracijos direktoriaus įsakymus dėl ieškovės UAB „Nemuno būstas“ paskyrimo bendrosios nuosavybės administratoriumi, kuriais taip pat nustatė mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimo tarifą 0,096 Lt už 1 kv. m (be PVM). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-10-07 ir 2014-01-14 raštais kreipėsi į ieškovę UAB „Nemuno būstas“, prašydamas patikslinti butų ir kitų patalpų savininkams taikytus administravimo mokesčio tarifo dydžius ir esant neatitikimams galiojusiems administraciniams aktams atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus bei apie atliktus mokesčių perskaičiavimus informuoti Kauno miesto savivaldybę. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2014-11-20 priėmė nutarimą Nr. 3T-2348, kuriame nurodė, kad administratoriai laikotarpyje nuo įsakymų įsigaliojimo 2013 m. birželio 28 d. iki jų pakeitimo įsakymais Nr. A-2708 (iki 2013-10-03), A-3411 (iki 2013-12-16), A-3427 (iki 2013-12-16), A-3475 (iki 2013-12-18) privalėjo taikyti ginčo įsakymuose nurodytus tarifus. Esant kitokiems mokesčių paskaičiavimams, administratoriai ginčo įsakymų galiojimo laikotarpiu turėtų juos perskaičiuoti ir grąžinti gyventojams permokėtą sumą. Susidariusi situacija vertinama kaip viešojo intereso pažeidimas, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota imtis priemonių pažeidimui pašalinti. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimu įpareigojo UAB „Nemuno būstas“ atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus taikant administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-1945 galiojimo laikotarpiu nurodytus tarifus. Teismas sprendė, kad tiek CK 4.84 str. 9 d. norma, tiek šią normą sukonkretinantis ir aiškinantis Kauno miesto savivaldybės priimtas poįstatyminis teisės aktas – Tarybos sprendimas ir juo patvirtintas Aprašas, nustato maksimalius administravimo mokesčio tarifus ir jų apskaičiavimo tvarką Kauno mieste, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1945 nustatyti tarifai neviršija Tarybos sprendime ir juo patvirtintame Apraše numatytų dydžių, be to, atitinka viešojo konkurso metu pačios ieškovės pasiūlytus administravimo mokesčio tarifus. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, tiek Tarybos sprendimas bei juo patvirtintas Aprašas yra poįstatyminiai teisės aktai, priimti remiantis CK nuostatomis, yra vienodos teisinės galios aktai, realizuojantys CK normas, kurios skirtos skirtingoms teisinio santykio sritims reglamentuoti, ir yra vienas kitą papildantys, o ne vienas kitam prieštaraujantys. Teismas vertino, kad 2013 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. A-1945 yra galiojantis, teisme nenuginčytas ir privalomas vykdyti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „Nemuno būstas“ administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013-06-28 iki 2013-10-03 teikė pagal galiojančius administracinius aktus ir pagal konkurso metu pasiūlytus administravimo tarifus, kurie taip pat buvo nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. A-1945, ieškovė, teikdama administravimo paslaugas, privalėjo vadovautis atsakovės 2013 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. A-1945 nurodytais administravimo tarifais, o ne, kaip nurodo ieškovė, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255. Teismas sprendė, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius vienasmeniškai negali priimti sprendimo pakeisti bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio, o administravimo mokesčio tarifo nustatymas ir įtvirtinimas sprendime skirti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra išimtinai Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija, todėl atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimu Nr. (33.200)R-6796 įpareigojo UAB „Nemuno būstas“ atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1945 galiojimo laikotarpiu nurodytus tarifus.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nemuno būstas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai pritaikė teisės aktų hierarchijos principus. 2013 m. balandžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-255, kuriuo buvo patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašas, pagal teisės aktų hierarchijos principą turi aukštesnę juridinę galią už 2013 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1945 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. A-1195 „Dėl Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų namų administravimo“ pakeitimo“ ir yra tiesiogiai taikytinas teisės aktas. Pagal Tarybos patvirtiną aprašą mokestis turi būti individualizuotas kiekvienam daugiabučiam namui jo dydį diferencijuojant pagal namo technines charakteristikas – bendrąjį plotą, bendrąjį naudingąjį plotą, pastato amžių, eksploatavimo laiką, buitinių patogumų lygį. Toks apskaičiavimas atitinka daugiabučio namo bendrasavininkių lūkesčius ir interesus, kadangi vartotojas apmoka tik už tos apimties administravimo paslaugą, kurią gauna. Tačiau teismas ignoravo šį faktą, jog mokesčių apskaičiavimas iš esmės nukreiptas maksimaliai užtikrinti vartotojų interesus, t. y. kai tarifo dydis yra individualizuotas konkrečiam daugiabučiam namui, atsižvelgiant į darbo apimtį, reikalingą jo priežiūrai vykdyti. Sprendime teismas nepasisakė apie vartotojų interesų apsaugą, kas sąlygojo nevisapusišką ginčo aplinkybių įvertinimą.Teismas neįvertino LR Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos 2016-02-12 išvados Nr. 10-29 ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal galiojančius teisės aktus atsakovė buvo įpareigota skubos tvarka nurodyti administravimą nustatančiame akte mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kadangi toks reikalavimas atsirado nuo 2010-03-19, kai įsigaliojo LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ nauja redakcija. Be to, atsakovė vien dėl šio Vyriausybės nutarimo priėmimo neturėjo keisti įsakymo dėl UAB „Nemuno būstas“ skyrimo administruoti bendrabučio tipo gyvenamuosius namus ir neprivalėjo įrašyti administravimo mokesčio.Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2014-11-20 priėmė nutarimą Nr. 3T-2348, kuriame nustatė viešojo intereso pažeidimą, todėl įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją imtis priemonių pažeidimams pašalinti, tačiau šiame nutarime nėra konstatuota, jog pažeidimą padarė būtent UAB „Nemuno būstas“, o nurodyta pareiga atsakovei atlikti vidinį tyrimą dėl susiklosčiusios situacijos. Atsakovė, neįsigilinusi į situaciją, priėmė įpareigojimą, net nuturėdama vidinio teisės aktų audito išvados ar kitą atliktą tyrimą įrodančio dokumento. Iš ieškovės buvo atimta teisė ginčyti išvados pagrįstumą, todėl laikytina, kad byloje nėra medžiagos, kuri įrodytų, jog UAB „Nemuno būstas“ padarė pažeidimą dėl teisės aktų taikymo. Teismas netyrė byloje esančio rašytinio įrodymo – įpareigojimo, kadangi jis neatitinka teisės aktų reikalavimų – priimtas nesilaikant tokio pobūdžio teisės aktui keliamų turinio ir formos reikalavimų, jo turinys prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojimas nesuformuluoja konkrečių elgesio taisyklių adresatui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nenurodė teisinio pagrindo, kodėl ieškovė turi ignoruoti 2013-04-18 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-255 patvirtintą Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą, kuriam prieštarauja įsakymas.Teismas neįvertino aplinkybės, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-10-03 įsakymu Nr. A-2708 patvirtino UAB „Nemuno būstas“ administruojamų bendrabučio tipo gyvenamųjų namų tarifą, apskaičiuotą pagal apraše nurodytą tvarką, kas suponuoja, jog vėlesniais savo veiksmais atsakovė pripažino Tarybos sprendimo viršenybės galią virš įsakymo. Laikotarpiu nuo 2013-06-28 iki 2013-10-03 jokios šią sritį reguliuojančios teisės aktų normos nesikeitė, kas reiškia, jog atsakovė 2013-06-28 savavališkai priėmė įsakymą, nesiremiant teisės aktų reikalavimais, o 2013-10-03 įsakymą pakeitė. Sprendime teismas nepadarė esminės išvados, jog Tarybos sprendimas taikytinas ir esamiems administratoriams, tame tarpe ir UAB „Nemuno būstas“. Teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Nemuno būstas“ teikia paslaugas pagal viešojo konkurso metu pasiūlytą tarifą ir atsakovė įsakymu tokį tarifą patvirtino. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 7 d. pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato LR Vyriausybė. Taigi sprendimo išvados nėra paremtos teisės aktų nuostatomis ir netgi joms prieštarauja. Atsakovė neturėjo teisės priimti 2013-06-28 įsakymo su jame numatytu tarifo dydžiu, nes jis ne tik, kad neatitiko apraše nustatyto tarifo apskaičiavimo formulės, bet ir prieštaravo LR Viešųjų pirkimų įstatymui.?Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė UAB „Nemuno būstas“ paslaugas laikotarpiu nuo 2013-06-28 iki 2013-10-03 teikė pagal galiojantį administracinį aktą ir pagal konkurso metu pasiūlytą administravimo tarifą, kuris toks pats buvo nurodytas ginčijamame įsakyme, todėl ji ir toliau teikdama administravimo paslaugas privalėjo vadovautis būtent konkurso metu pasiūlytu administravimo tarifu, kuris lėmė konkurso rezultatus, bei vykdomosios institucijos įsakymu, o ne Tarybos 2013-04-18 sprendimu. Analogišką išvadą padarė ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 204-11-20 nutarime Nr. 3T-2348, kuriame konstatavo, jog aprašo nuostatos turi būti taikomos tuomet, kai bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas įsigaliojus naujoms CK nuostatoms po 2014-07-01, o ieškovė UAB „Nemuno būstas“ laikotarpiu nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų įsigaliojimo 2013-06-28 iki kol Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė šį įsakymą ir priėmė naują, leisdamas bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikyti naują, didesnį tarifą, ji turėjo taikyti 2013-06-28 priimtame įsakyme nurodytą tarifą, o jeigu taikė didesnį tarifą, turėtų jį perskaičiuoti ir grąžinti gyventojams permokėtą sumą. Kadangi teisės aktai numatė galimą vieną administravimo tarifą, konkurso metu ieškovė UAB „Nemuno būstas“ jį pasiūlė, todėl toks tarifas ir buvo perkeltas į įsakymą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog administravimo tarifo nediferencijavimas įsakyme pažeidžia vartotojų teises. Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje galėjo įstoti į bylą kaip išvadą duodanti institucija teismo arba Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje iniciatyva, tačiau tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtas teisės aktas arba sandoris neatitinka Konstitucijos ir įstatymų bei pažeidžia viešąjį interesą. Kadangi Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje nėra priėmęs jokių sprendimų ar įpareigojimų dėl byloje nagrinėjamų Kauno miesto savivaldybės teisės aktų teisėtumo, o bylos dalykas nėra teisės akto ar sandorio, kuris galimai neatitinka Konstitucijos ir įstatymų bei pažeidžia viešąjį interesą, teisėtumo tyrimas ir pripažinimas negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ieškovės UAB „Nemuno būstas“ prašymu įtraukė Vyriausybės atstovą Kauno apskrityje išvadą teikiančios institucijos statusu, tačiau pagrįstai nesirėmė jo išvada. Įsakyme ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-03 įsakyme Nr. A-2708 buvo aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo priimti aukščiau nurodyti įsakymai, jų aiškinamuose raštuose yra aiškiai ir išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, sąlygojusios įsakymų priėmimą, tiek 2013 metais, tiek 2014 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytuose įpareigojimuose buvo aiškiai išdėstytos nuostatos, kokius teisės aktus pažeidžia ieškovė ir kokių priemonių, vadovaujantis konkrečiais teisės aktais, gali imtis Kauno miesto savivaldybės administracija tuo atveju, jeigu pažeidimai nebus pašalinti. Kadangi aukščiau nurodyti administracijos direktoriaus įsakymai, galioję atitinkamais laikotarpiais, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti, buvo atitinkamais laikotarpiais privalomi vykdyti, tačiau ieškovė pažeisdama teisės aktus jų nevykdė, todėl ir buvo priimtas įpareigojimas, kuris buvo įformintas raštu, o ne įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad nei viename teisės akte nėra nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius vienasmeniškai gali priimti sprendimą pakeisti (sumažinti ar padidinti) administravimo mokesčio tarifą, o Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 punkte buvo imperatyviai nurodyta, jog privalo būti taikomas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių nurodytas administravimo mokestis, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teisės aktai nenumato atsakovei teisės nustatyti administravimo tarifo dydį.?

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Nemuno būstas“ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. A-1195 buvo paskirta administruoti Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektus pagal įsakyme nurodytą priedą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1945, ieškovę skiriant Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, buvo nustatytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą – 0,096 Lt už 1 kv. m (be PVM). Kitu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. A-2708 buvo nustatyti kiti mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą dydžiai, nustatyti naujame 2 priede. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai CK 4.84 straipsnio redakcijai, kurio 9 dalyje buvo numatyta, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 (toliau – Tarybos sprendimas) patvirtino Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) bei nustatė, kad Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų skaičiuojamasis administravimo mokesčio tarifas – 0,117 Lt už 1 kv. m be PVM. Tarp šalių kilo ginčas dėl administravimo mokesčio tarifo laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. (kai buvo priimtas 2013-06-28 įsakymas Nr. A-1945) iki 2013 m. spalio 3 d. (kai buvo priimtas 2013-10-03 įsakymas Nr. A-2708, pakeitęs administravimo mokesčio tarifus), ieškovei teigiant, kad 2013-06-28 įsakymu nustatyti tarifai ir jų dydis neatitiko įsakymo priėmimo metu jau galiojusio aukštesnę juridinę galią turinčio Tarybos sprendimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškovės ieškinį, kuriame buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą Nr. (33.200)2-6796 „Dėl įpareigojimo imtis priemonių pažeidimams pašalinti“ (toliau įpareigojimas), atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino ir įpareigojo ieškovę įvykdyti šį įpareigojimą bei atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimą ginčo laikotarpiu, taikant Kauno administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. A-1945 nustatytus tarifus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, teikdama administravimo paslaugas, nurodytu laikotarpiu privalėjo vadovautis Kauno administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. A-1945 nurodytais tarifais, o ne Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255, kadangi teismas nenustatė įsakymo prieštaravimo Tarybos sprendimui. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė teisės aktų hierarchijos principus, kadangi nesuteikė prioriteto aukštesnės juridinės galios Tarybos sprendimui, neįvertino LR Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje išvados, be to, atsakovės įpareigojimas neatitinka tokio pobūdžio teisės aktui keliamų reikalavimų, nepagrįstai pripažino, kad ieškovė teikia administravimo paslaugas pagal viešojo konkurso metu pasiūlytą tarifą, nes tai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui.

Dėl administravimo mokesčio tarifo nustatymo

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios normos 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Taigi savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje, sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis.Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Įsakymo priėmimo metu administravimo santykius be CK įtvirtintų bendrųjų normų reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau –Nutarimas) ir juo patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai). Tuo metu galiojusioje Nutarimo redakcijoje nebuvo numatyta, kad skiriant administratorių turėtų būti nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą. Tokia nuostata atsirado tik nuo 2010-03-19 įsigaliojusioje Nutarimo redakcijoje, kurio 2.2 p. nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Administravimo nuostatų, galiojusių įsakymo paskirti administratoriumi metu, 8.1 punkte buvo nustatyta, kad administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesines įmokas ir paskirsto proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) pagal šias išlaidas, tarp jų bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Nuo 2011-10-19 galiojusioje redakcijoje ši nuostata 8.1. punkte buvo patikslinta, nurodant, kad administratorius įmokas apskaičiuoja pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių.Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nuo 2010-03-19 atsirado administracijos direktoriaus pareiga, skiriant administratorių, nurodyti administravimo mokestį, remiantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 667 buvo patvirtinta „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių skyrimo tvarka“, kurioje buvo nustatyta, kad administratoriumi skiriama įmonė, laimėjusi Kauno miesto teritorijos daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus konkursą (3 punktas). Būtent tai, paskiriant ieškovę administratoriumi, ir įtakojo administravimo mokesčio tarifo nustatymą. Be to, Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 667 patvirtintų „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 9.1. punkte buvo nustatyta, kad bendrosios nuosavybės administravimo išlaidos apskaičiuojamos pagal savivaldybės su administratoriumi sudarytoje sutartyje nustatytą bendrosios nuosavybės administravimo įkainį. Šalių pasirašyta 2003 m. rugpjūčio 20 d. sutartis Nr. 37 patvirtina, kad ieškovei buvo pavesta administruoti Kauno miesto bendrabučių tipo gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektus, jai laimėjus administravimo įmonės atrankos konkursą. Sutartyje buvo numatyta administratoriaus pareiga teikti paslaugą už konkurso būdu pasiūlytą 1 kv. m sutartinį tarifą – 0,098 Lt, taip pat administratorius įsipareigojo nekeisti šio tarifo be savivaldybės sutikimo (sutarties 2.1.3., 2.1.4. punktai), sutartis buvo numatyta neterminuota (sutarties 4.1. punktas). Ši sutartis vėliau buvo pakeista, šalims pasirašant 2008 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą, kuriuo nustatytas administravimo paslaugų tarifas – 0,096 Lt (be PVM) už 1 kv. m (susitarimo 2.2. punktas).Nustatytas teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju Kauno savivaldybės administracijos teisė ir pareiga nustatyti administravimo mokesčio tarifą buvo realizuota tinkamai, laikantis tik Vyriausybės Nutarimo, tiek Administravimo nuostatų ir Kauno savivaldybės nustatytos tvarkos, o būtent sutartyje.

Kauno administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. A-1945 nurodžius konkurso būdu nustatytą ir sutartyje nurodytą administravimo mokesčio tarifą buvo tik teisiškai įtvirtinta faktiškai egzistavusi padėtis, o savivaldybės administracijos direktorius šiuo įsakymu tik realizavo teisės aktuose nustatytą savo pareigą nurodyti mokestį už administravimą.Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas be pagrindo atsižvelgė ir rėmėsi ieškovės konkurso metu pasiūlytu tarifu.

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. T-255 juridinės galios ir jo įtakos sprendžiamam ginčui

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 buvo įgyvendintas CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatytas reikalavimas, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Šiuo Tarybos sprendimu buvo patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašas (Aprašas) bei Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų skaičiuojamasis administravimo mokesčio tarifas – 0,117 Lt už 1 kv. m be PVM ir nustatyta, kad asmens, pretenduojančio teikti administravimo paslaugas, siūlomas administravimo mokesčio tarifas ar administratoriaus apskaičiuotas konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio tarifas, jei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme skirti administratorių yra nustatyta jo indeksavimo tvarka, negali viršyti pagal 1 punkte nurodytame apraše nustatytą tvarką apskaičiuoto namo maksimalaus administravimo mokesčio tarifo dydžio. Taigi Kauno miesto savivaldybės taryba šiuo sprendimu nustatė maksimalaus administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarką ir nustatė, kad Kauno miesto administracijos direktoriaus įsakyme skirti administratorių šis mokestis negali viršyti pagal apraše nustatytą tvarką apskaičiuoto maksimalaus administravimo mokesčio tarifo dydžio. Apraše numatytas administravimo mokesčio apskaičiavimas individualiai kiekvienam namui pagal Apraše nustatytą formulę. Taigi Tarybos sprendimas ir juo patvirtintas Aprašas tik nustatė principines gaires, kuriomis vadovaujantis nustatomas maksimalus administravimo mokesčio tarifas, t. y. jo ribinis dydis ir todėl faktiškai negalėjo nustatyti visiems administratoriams taikytino konkretaus administravimo mokesčio tarifo, kadangi kiekvienam namui jis apskaičiuojamas pagal Tarybos sprendimu nustatytą formulę.Tokį tarifą pagal teisės aktų reikalavimus turi nustatyti Kauno savivaldybės administracijos direktorius skirdamas administratorių (tai numatė Vyriausybės nutarimas Nr. 603)Todėl administratoriui jau esant paskirtam, tai galėjo būti padaryta tik priėmus naują įsakymą, kas ir buvo padaryta 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1945, kuris tiesiogiai neprieštarauja Tarybos sprendimui, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakyme nustatyti tarifai neviršija Tarybos sprendime ir juo patvirtintame Apraše numatytų dydžių, o įsakymas nustatyta tvarka nėra panaikintas, todėl turi būti taikomas tuo laikotarpiu, kol jis galiojo.Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos sprendimu buvo patvirtintas tik Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų skaičiuojamasis mokesčio tarifas (0,117 Lt už 1 kv. m), tačiau šis tarifas, nustatant maksimalų administravimo mokesčio tarifą, yra tik viena iš nustatytos formulės apskaičiuoti šį tarifą sudedamųjų dalių, todėl jis negali būti pripažintas nustatytu administravimo mokesčio tarifu ir taikytinas tiesiogiai administratoriams. Taigi, apeliantės teiginiai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. A-1945 neatitinka aukštesnės galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 patvirtinto skaičiuojamojo administravimo mokesčio tarifo bei tuo pačiu sprendimu patvirtintu Aprašu nustatytos mokesčių už administravimą apskaičiavimo tvarkos, niekuo nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiami teisės aktų hierarchijos principai, kadangi nurodytų poįstatyminių teisės aktų paskirtis nėra ta pati, nes jie yra skirti reglamentuoti skirtingas teisinio santykio sritis skirtinguose šio santykio etapuose. Tarybos sprendimu yra patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų skaičiuojamojo administravimo mokesčio tarifo dydis bei Aprašu nustatyta maksimalaus mokesčio už administravimą apskaičiavimo tvarka. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra įgyvendintos teisės aktų dėl administravimo mokesčio tarifo nustatymo nuostatos, tame tarpe ir Tarybos sprendimo nuostatos. Tai reiškia, kad nurodyti teisės aktai, neprieštarauja vieni kitiems, yra vienodos teisinės galios ir jais yra realizuojamos CK įtvirtintos bendrosios normos. Šie teisės aktai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir skirtingas reglamentavimo sritis, papildo vienas kitą, o ne prieštarauja vienas kitam. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Ši įstatyme įtvirtinta kompetencija patvirtina, kad atsakovė išleisdama nurodytus įsakymus dėl administravimo mokesčio tarifo nustatymo neviršijo savo įgaliojimų.Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog tai, kad atsakovė pati savo iniciatyva pakeitė 2013 m. birželio 28 d. įsakymą, priimdama 2013 m. spalio 3 d. įsakymą, ir tai neva patvirtina, kad ginčo įsakymas yra neteisėtas ir juo administratorius (apeliantė) neprivalėjo vadovautis, taip pat atmestina. Teisę pakeisti priimtą teisės aktą, turi jį priėmęs subjektas (Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Atsakovė 2013 m. spalio 3 d. priėmusi naują įsakymą, kuriame patvirtino administravimo mokesčio tarifus pagal Apraše nustatytą skaičiuojamąjį tarifą ir taikydama Apraše numatytus koeficientus, tik pakeitė prieš tai galiojusį ginčo įsakymą, tačiau negalima sutikti, kad ginčo įsakymas minėtu laikotarpiu apeliantei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgus į šias aplinkybes, administratorius (apeliantė), laikotarpiu nuo ginčo įsakymo įsigaliojimo 2013 m. birželio 28 d. iki jo pakeitimo 2013 m. spalio 3 d. įsakymu, privalėjo taikyti ginčo įsakyme nustatytą administravimo mokesčio tarifą.

Dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus neatitikimo teisės aktų reikalavimams

Apeliantė teigia, kad ginčo įpareigojimas neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, jame nesuformuluota konkrečių elgesio taisyklių adresatui. 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo nustatymo metu galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o 2 dalyje – kad, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, taip pat nurodyta apskundimo tvarka.Kolegijos nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimas Nr. (33.200)2-6796 šiuos reikalavimus atitinka, kadangi jame aiškiai nurodyta, kad administratorius turi atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus, taikant administracijos direktoriaus 2013-06-28 įsakymo Nr. A-1945 galiojimo laikotarpiu jame nurodytus tarifus ir apie tai informuoti savivaldybę. Tai reiškia, kad ieškovės pareigos šiame įpareigojime yra aiškiai suformuluotos, taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Įpareigojime taip pat nurodyti teisiniai pagrindai, pagrindžiantys šį įpareigojimą (nurodyti įsakymai dėl administravimo ir administravimo mokesčio tarifo nustatymo). Įpareigojime nurodžius vykdytiną 2013-06-28 įsakymą Nr. A-1945, kuriame taip pat nurodyti teisės aktai ir nustatytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, šis suteikia adresatui papildomos įpareigojimui vykdyti reikalingos informacijos. Tai, kad įpareigojime nėra nurodytas Tarybos sprendimas, nereiškia, kad įpareigojimu ieškovei nustatytos būtinos tam tikro elgesio taisyklės jai yra neaiškios. Kaip nurodyta, Tarybos sprendimu buvo nustatytos tam tikros maksimalaus administravimo mokesčio tarifo nustatymo taisyklės, tačiau tai nepaneigia savivaldybės administracijos direktoriaus teisės ir pareigos nustatyti administravimo mokesčio tarifą, neviršijant Tarybos sprendimu nustatytų maksimalių jo dydžių.

Dėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje išvados reikšmės

Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2016 m. vasario 12 d. duota išvada byloje pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, tačiau teismas ja nesivadovavo, kadangi joje duotas vertinimas ir teisės aiškinimas nėra privalomas. Pirmosios instancijos teismas sprendime atliko kitokį nurodytų teisės aktų vertinimą, kurį kolegija, atmesdama apeliacinio skundo motyvus, pripažįsta tinkamu, todėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje duota išvada pagrįstai nebuvo vadovaujamasi. Būtent teismo prerogatyva, tinkamai nustačius bylos aplinkybes, ginčo santykiui taikyti tinkamas teisės normas. Vien tai, kad sprendimas grįstas kitokiu teisinių santykių vertinimu ir kitokiu teisės normų aiškinimu bei taikymu, nereiškia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Vyriausybės atstovo išvada. Pažymėtina, kad ir Vyriausybės atstovo išvadoje daugiau akcentuotas nesavalaikis po Aprašo patvirtinimo įsakymo dėl administravimo mokesčio tarifo nustatymo priėmimas, tačiau nevertintas įsakymu nustatyto tarifo pagrįstumas. Beje ir Vyriausybės atstovas išvadoje nurodė, kad teismo turėtų būti įvertinta ir nustatyta aplinkybė, ar nebuvo peržengti maksimalūs administravimo mokesčio tarifai, o jie nagrinėjamu atveju neviršijo maksimalių dydžių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.