Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

dalyvaujant ieškovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovui Laimučiui Vaškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. A. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams S. A. A., Vilkaviškio rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims A. A., Valstybinės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui dėl dalies pradėtos įrengti tvoros nugriovimo ir pagal atsakovo S. A. A. priešieškinį ieškovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui A. A. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas Marijampolės apskrities viršininko administracija Vilkaviškio rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį (b.l.1-2, patikslintas ieškinys – b.l.125-126) atsakovams S. A. A. , Vilkaviškio rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims A. A. , Valstybinės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, prašydamas įpareigoti atsakovą S. A. A. nugriauti savavališkai pastatyto statinio – (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., esančios tvoros pamato dalį, išsikišančią į valstybei priklausančią žemę už nustatyta tvarka įregistruoto asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, per 30 kalendorinių dienų nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos.

Atsakovas S. A. A. pateikė priešieškinį (b.l.60-61, patikslintas priešieškinis b.l.67-68) ieškovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui A. A., prašydamas panaikinti detaliojo (duomenys neskelbtini) gatvės Vilkaviškyje ir joje esančių žemės sklypų namų valdoms plano 1,09 kv.m dalį, pagal paruoštą UAB Vilkaviškio architektūros biuro 2006-08-25 Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini) tvoros pamato dalies kontrolinę geodezinę nuotrauką, ir įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybę detaliajame (duomenys neskelbtini) gatvės Vilkaviškyje ir joje esančių žemės sklypų namų valdoms plane atsakovui priklausančio namų valdos žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini) kampą, tarp taškų 50-51 suprojektuoti lenkta linija 6,0 m spinduliu, kaip buvo suformuotos ir suderintos žemės sklypo ribos raudonųjų linijų plane 1999-10-24 ir kaip tai numatyta detaliojo (duomenys neskelbtini) gatvės Vilkaviškyje ir joje esančių žemės sklypų namų valdoms plano, patvirtinto 2004-05-23 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Sprendimu Nr.B-TS-291, Aiškinamajame rašte, ir atnaujinti įstatymu nustatytą terminą.

Atsakovų nuomone, teismo sprendimas nekonkretus, todėl visiškai neaišku, kaip jį reikėtų įvykdyti, nes tvoros pamatas niekur neišsikiša į valstybinę žemę, o yra ant nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (1994-09-24 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkis, Raudonųjų linijų planas ir kt.) patvirtina, kad teismo išvada, jog tvoros dalies pamatas sumontuotas valstybei priklausančioje žemėje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, nebuvo nustatytos ir aplinkybės, kad, vadovaujantis LR Statybos įstatymu, tvoros statybą galima būtų pripažinti savavališka, kadangi tvoros pamatas pastatytas esant projektui ir su Vilkaviškio r. Savivaldybės vyr. architektu A.S. suderintoje vietoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė. Ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovas Marijampolės apskrities viršininko administracija pateikė ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovą S. A. A. nugriauti savavališkai pastatyto statinio – tvoros pamato dalį, pastatytą ant valstybei priklausančios žemės. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti galiojančio detaliojo (duomenys neskelbtini) gatvės Vilkaviškyje ir joje esančių žemės sklypų namų valdoms plano dalį ir įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybę detaliajame ginčo plane jam priklausančio namų valdos žemės sklypo kampą suprojektuoti lenkta linija. Tokiu būdu, šios bylos nagrinėjimo ir joje nustatinėtinų aplinkybių ribas apsprendė byloje pareikštų reikalavimų apimtis.

Nagrinėjamos bylos ginčo santykius reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės ir Nuostatai. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Straipsnio 2 dalimi teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) pavesta atlikti planavimo organizatoriui. Įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas Vyriausybė 1996m. rugsėjo 18d. nutarimu Nr. 1079 patvirtino Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, reglamentuojančius visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendrąją ir supaprastintą tvarką, taip pat teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Todėl darytina išvada, kad žemės naudojimo paskirtis ir būdas nustatomas bendrajame plane, detaliajame plane tik detalizuojama ir negali prieštarauti bendrajam planui.

Pirmosios instancijos teismas šių norminių aktų požiūriu priešieškinio reikalavimų netyrė ir jokių išvadų tuo klausimu nepadarė.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenys, kurie mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms arba teismui.

Kolegija konstatuoja, jog spręsdamas dėl šalių reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo nustatyti ir analizuoti aplinkybes, susijusias su atsakovo priešieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kadangi tik konstatavus faktą, kad nėra pagrindo keisti detalųjį planą, svarstytinas klausimas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį, nurodė, jog rengiant detaliojo plano grafinę dalį nebuvo tinkamai atlikta esamos būklės analizė – nebuvo tinkamai vertintos atsakovui nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirto individualiems namams, statiniams statyti ir eksploatuoti ribos ir dalis šios paskirties žemės prijungta į visuomeninės paskirties žemę. Tokį argumentą atsakovas grindė LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.2 punkto nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu priešieškinio pagrįstumo visiškai netyrė ir jokių išvadų šiuo klausimu nepadarė.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas susideda iš šalių procesinių dokumentų turinio bei byloje esančių įrodymų turinio perrašymo, tačiau sprendimas visiškai neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalyje bei 270 straipsnio 4 dalyje keliamų reikalavimų, kadangi teismo sprendime nėra pateiktas joks įrodymų vertinimas, nėra jų pagrindu padarytos išvados. Nėra suprantama, apie kokį 2003-11-18 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr.TPS 16-99/04-03-19 kalbama teismo sprendime, kai tokio akto byloje apskritai nėra.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad atsakovai valdo 7 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą be pagrindo. Kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas padarė šią išvadą, sprendime nėra nurodyta. Kolegija sprendžia, jog vien tik tvoros pamato dalies kontrolinė geodezinė nuotrauka (b.l.6) šiai išvadai padaryti nėra pakankamas įrodymas.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, taikė savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes bei CK 4.103 straipsnį. Pažymėtina, kad ginčo statinys – tvora, buvo pastatytas turint norminiuose aktuose nustatyta tvarka paruoštą projektą (b.l.20-26). Savavališkos statinio statybos sąvoka yra pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyrė ar prašoma nugriauti tvoros dalis tikrai atitinka minėtoje teisės normoje nurodytus požymius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovų ginčijamas detalusis planas yra patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr.B-TS-291 (b.l.54,55). Atsakovai reikalavimo dėl savivaldybės sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nuginčijimo nepareiškė, vienok, teismas, matydamas kokie yra tikrieji atsakovų ketinimai, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str.). Šiam principui įgyvendinti teismas turėjo galimybę pasinaudoti CPK 159 str. jam suteiktomis galiomis ir, pateikdamas klausimus patikslinti ir išsiaiškinti tikruosius ieškovų reikalavimus. Kolegija sprendžia, jog proceso koncentracijos principas negali nusverti teisingumo įgyvendinimo principo (CPK 6,7 str.), abu šie principai tarpusavyje turi sąveikauti ir tarnauti civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje, įgyvendinimui.

Siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžina nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004) yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos esmė suprantama kaip svarbiausios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės; neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Ar tai galima padaryti apeliacinės instancijos teisme, priklauso nuo konkrečių aplinkybių - atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų galima išvada, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas kartu reikštų, jog iš esmės tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, tai būtų pagrindas taikyti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą perduoti nagrinėti bylą pirmojoje instancijoje.

Išdėstytų argumentų pagrindu apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, ir pagal pateiktus įrodymus, ir pareikštus priešieškinio reikalavimus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t.y. nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, CPK 327 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinės instancijos teisme, Sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtasis punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti tikrąją bylos esmę – ar tikrai atsakovų tvoros dalis patenka į valstybinės žemės teritoriją ir kokia apimtimi, o nustačius šias aplinkybes išsiaiškinti tikruosius atsakovų ketinimus dėl jų teisių pažeidimo bei gynimo būdo, tame tarpe ir dėl sprendimo ginčijimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai nepakankamai aiškūs ar nebaigti, ar reiškiamas tik išvestinis reikalavimas, galintis būti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu, tai pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iš ieškovo tikslinti ieškinio dalyką, jį aiškiai suformuluojant, taip sukonkretinant ieškinio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.