- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-1402-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB “Lietuvos geležinkeliai”
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1402-115/2010
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) AB “Lietuvos geležinkeliai” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašo išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-4008-155/10 pagal pareiškėjo AB „Orlen Lietuva” prašymą suinteresuotam asmeniui AB “Lietuvos geležinkeliai” dėl vykdomojo rašo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB “Orlen Lietuva” pateikė prašymą suinteresuotam asmeniui AB “Lietuvos geležinkeliai” dėl vykdomojo rašo išdavimo.
Pareiškėjas “Orlen Lietuva” prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal 2009-11-10 arbitražo sprendimą priimtą pagal UNCITRAL Arbitražo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi patenkino prašymą (b.l.87), išdavė vykdomąjį raštą pagal 2009-11-10 arbitražo sprendimą priimtą arbitražo byloje pagal Uncitral arbitražo taisykles nagrinėtoje arbitražo byloje tarp ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” ir atsakovo AB “Mažeikių nafta”.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pateiktas teismui Arbitražo sprendimas, priimtas 2009 m. lapkričio 10 d. ginčą kilusį tarp AB “Lietuvos geležinkeliai” ir AB “Mažeikių nafta” (jų teisių perėmėjas AB „Orlen Lietuva” ) šalys buvo susitarę spręsti arbitražiniu ginčo sprendimo būdu. Šio susitarimo būdu yra išspręsta arbitražinė byla, kuri išnagrinėta pagal UNCITRAL taisykles. Teismas sprendė, jog teisiniams santykiams kylantiems dėl šio arbitražinio ginčo sprendimo vykdymo yra taikomos LR Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos. LR Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 3 d. nustato, kad vienai iš šalių atsisakius vykdyti arbitražinį sprendimą kita šalis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas pasinaudojo šia įstatymu suteikta jam teise. LR Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 4 d. nustato, kad atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą galima tik šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokie ( 40 str. įvardyti ) atvejai nenustatyti, todėl teismui nėra pagrindo atsisakyti išduoti prašomą vykdomąjį raštą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo AB “Lietuvos geležinkeliai” pateikė atskirąjį skundą (b.l.97-101), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog iš arbitražo sprendimo kylančios AB “Lietuvos geležinkeliai” ir AB „Orlen Lietuva” prievolės pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.), AB “Lietuvos geležinkeliai” pateikus pranešimus dėl įskaitymo, kuriais, laikiantis CK 6.130-6.140 str. įtvirtintų reikalavimų, buvo įskaityti vienarūšiai priešpriešiniai šalių tarpusavio reikalavimai. Šie įskaitymo aktai nėra nuginčyti, todėl yra teisėti ir galiojantys. Mano, jog šiuo atveju, jog AB „Orlen Lietuva” neturėjo teisės pasinaudoti LR Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 3 d. numatyta teise ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po to, kai Arbitražo sprendimas buvo visiškai įvykdytas. Teigia, jog vykdomojo rašto išdavimas arbitražo sprendimo pagrindu prieštarautų LR Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. Pakartotinis arbitražo sprendimo, kuris yra visiškai įvykdytas, vykdymas būtų akivaizdus viešosios tvarkos pažeidimas. Mano, jog AB „Orlen Lietuva” piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl yra pagrindas skirti baudą pagal CPK 95 str. 2 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB “Orlen Lietuva” atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.130-131) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog AB “Lietuvos geležinkeliai” neturėjo teisės vienašališkai įskaityti tarpusavio reikalavimų, įskaitant pareiškėjo reikalavimų, kylančių iš arbitražo sprendimų. Pareiškėjas 2010-01-29 raštu informavo AB “Lietuvos geležinkeliai”, kad jos įskaitymai yra niekiniai ir negalioja ab initio. Pažymi, kad AB “Lietuvos geležinkeliai” teiginys, kad arbitražo sprendimo vykdymas būtų akivaizdus viešosios tvarkos pažeidimas, atmestinas, nes vykdomojo rašto išdavimas nėra vykdymo procesas. Mano, jog teismas turėtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta tarp šalių vykstanti ad hoc arbitražo byla dėl įskaitymų pagal UNCITRAL taisykles (CPK 164 str. 4 p.), Pareiškėjas taip pat nemano, jog yra CPK 95 str. numatytos sąlygos skirti baudą.
2010-12-03 Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo AB „Orlen Lietuva” prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo (b.l. 169), kuriame pažymėta, kad galutinis ir neskundžiamas sprendimas tarp AB „Orlen Lietuva” ir AB „Lietuvos geležinkeliai” vykstančioje arbitražo byloje turi būti priimtas iki 2010-12-25.
Apelianto (suinteresuoto asmens) AB “Lietuvos geležinkeliai” atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2009-11-10 arbitražo sprendimą priimtą pagal UNCITRAL Arbitražo taisykles. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) AB “Lietuvos geležinkeliai” atskirajame skunde teigia, kad iš arbitražo sprendimo kylančios AB “Lietuvos geležinkeliai” ir AB „Orlen Lietuva” prievolės pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.), todėl AB „Orlen Lietuva” neturėjo teisės pasinaudoti LR Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 3 d. numatyta teise ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po to, kai Arbitražo sprendimas buvo visiškai įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 1–5 dalyse numatyta, kad arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Įsiteisėjus sprendimui, ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Apylinkės teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Arbitražinio teismo sprendimai vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d. numatyta, jog pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, nepaisant to, kurioje valstybėje jis buvo priimtas, Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta Niujorko 1958 m. konvencijos 5 straipsnyje numatytais pagrindais, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad: 1) šio įstatymo 9 straipsnyje (Niujorko konvencijos 2 straipsnyje) nurodyto susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo tam tikru mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal taikomąjį įstatymą, kurį ginčo šalys numatė savo sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra, - pagal tos šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų; arba 3) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirtos nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo arba jei tokio susitarimo nėra, - tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų; arba 5) sprendimas šalims dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
Pirmosios instancijos teismas Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. įvardytų atvejų nenustatė ir kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Kaip jau buvo minėta, tai arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas, o vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą (Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 1 d.). Tuo tarpu apylinkės teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino AB „Orlen Lietuva” prašymą dėl vykdomąjo rašto išdavimo pagal 2009-11-10 arbitražo sprendimą, priimtą arbitražo byloje pagal Uncitral arbitražo taisykles nagrinėtoje arbitražo byloje tarp ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” ir atsakovo AB “Mažeikių nafta”. Kolegija taip pat pažymi, jog net ir pripažinus AB “Lietuvos geležinkeliai“ įskaitymą, ši įmonė lieka skolinga AB“Orlen Lietuva“ virs 24 mln. litų. Iškilus ginčams dėl arbitražo sprendimo vykdymo, jie turi būti sprendžiami CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, nustatyta tvarka (Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 5 d.). Dėl šios priežasties nėra pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjąį raštą ar stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta tarp šalių vykstanti ad hoc arbitražo byla dėl įskaitymų pagal UNCITRAL taisykles.
Apeliantas taip pat mano, jog AB „Orlen Lietuva” piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl yra pagrindas skirti jai baudą pagal CPK 95 str. 2 d.
CPK 95 str. numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).
Kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas AB „Orlen Lietuva” pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą įgyvendindamas Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 3 d. įtvirtintą teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą, vienai iš šalių (šiuo atveju apeliantui) atsisakius vykdyti sprendimą. Kolegija pažymi, jog duomenų, kad AB „Orlen Lietuva” piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra, todėl apelianto prašymas paskirti pareiškėjui AB „Orlen Lietuva” baudą CPK 95 str. pagrindu netenkinamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (suinteresuoto asmens) AB „Lietuvos geležinkeliai” atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (suinteresuoto asmens) AB „Lietuvos geležinkeliai” priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.168).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4008-155/10 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (suinteresuoto asmens) AB „Lietuvos geležinkeliai” valstybei 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.