Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Butovič, trečiajam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui B. B., trečiajam asmeniui V. P. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (buvusi pavardė – L.) yra nepilnamečio D. L., gim. 2004-09-21, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 8, 9). Nepilnamečio D. L. motina A. P. ir trečiasis asmuo V. P. 2015-09-19 susituokė (b. l. 27); vaiko motina mirė 2016-06-28 (b. l. 14).

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-29 įsakymu Nr. A27(1)-1929 likusiam be tėvų globos D. L. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas V. P., vaiko globos vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje (b. l. 5).

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1130-577/210 atsakovas B. B. pripažintas vaiko D. L., gim. 2004-09-21, tėvu, o D. L., gim. 2004-09-21, pripažintas atsakovo B. B. vaiku; nepilnamečio vaiko D. L., gim. 2004-09-21, gyvenamoji vieta nustatyta kartu su A. L.; iš atsakovo B. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. L. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-02-10 iki vaiko pilnametystės.

8. Bylos medžiaga bei ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko tėvas – atsakovas B. B., neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena Švenčionėlių socialinių paslaugų centro Savarankiško gyvenimo namuose, kur jam nuo 2015-09-28 skirtos apgyvendinimo paslaugos, kadangi 2015 m. rugsėjo mėnesį sudegė jo tėvų namai, kuriuose jis gyveno (b. l. 15, 41); jis yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, ką patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0823134 (b. l. 19), bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 17); atsakovui B. B. diagnozuota raumenų atrofija, jis serga cukriniu diabetu, padidėjusi širdis, tirpsta kojos, vaikšto su lazdele, greitai pavargsta, nuolat vartoja vaistus; jis negali savarankiškai pasirūpinti savimi, jam reikalinga nuolatinė pagalba (b. l. 15, 18, 20, 21-23).

9. Byloje esantis atsakovo B. B. paaiškinimas patvirtina, kad jis supranta savo kaip tėvo pareigą, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ir sveikatos būklės negali pasirūpinti sūnumi, neturi sudaręs tinkamų gyvenimo sąlygų sūnui, todėl sutinka, kad sūnų globotų V. P. (b. l. 20).

10. Kaip minėta, nepilnamečio D. L. motina A. P. mirė 2016-06-28 (b. l. 14).

11. Nepilnametis D. L. (12 m. 6 mėn.), jau sugebantis išreikšti savo nuomonę, yra raštu išdėstęs savo norą gyventi su mamos A. P. vyru V. P. (b. l. 30).

12. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.179 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą atskirti vaikus nuo tėvų, gali būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi; dėl susiklosčiusių, nuo tėvų nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai ir pan.).

13. Įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės – negali tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, t.y. jog atsakovo sveikatos būklė ateityje pasikeistų ir jis pradėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, priešingai, atsakovas yra išreiškęs sutikimą, kad jo sūnų globotų trečiasis asmuo V. P..

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas B. B. negyvena su savo nepilnamečiu sūnumi D. L., nevykdo ir dėl savo sveikatos būklės realiai negali vykdyti savo pareigų vaikui, į pačio atsakovo paaiškinimą ir sutikimą su tuo, jog jis negali šiuo metu pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, į nepilnamečio D. L. išdėstytą nuomonę, siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, tikslinga atskirti nepilnametį D. L. nuo tėvo B. B.. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo tenkintinas (CK 3.179 str. 1 d.).

15. Teismas pažymi, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės tėvų teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2, 3 d.).

16. Atsakovui išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 1 dalimi vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Dėl nepilnamečiam vaikui nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. CK 3.257 straipsnio 3 punktas nustatyto, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba - vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 str.). Vaiko globa (rūpyba) gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.).

18. Kadangi nepilnametis D. L. atskirtas nuo tėvo B. B., vaiko motina yra mirusi, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, tad D. L. (12 m. 6 mėn. amžiaus, gim. 2004-09-21, a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d., 3.252 str. 1 d. 2 p.).

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-29 įsakymu Nr. A27(1)-1929 likusiam be tėvų globos D. L. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas V. P. (b. l. 5). 2016-06-29 V. P. pateikė prašymą skirti jį D. L. globėju (b. l. 28-29). Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko krizių centro 2016-11-28 išvadoje dėl V. P. pasirengimo globoti D. L., gim. 2004-09-21, nurodyta, kad įvertinus V. P. pasirengimą ir motyvaciją, teikiama išvada, kad jis gali globoti D. L. (b. l. 37-39).

20. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos 2016-09-02 ir 2016-12-16 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai (b. l. 43, 47), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2016-09-02 ir 2016-12-16 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai (b. l. 45-46, 48-49), V. P. medicininis pažymėjimas (2016-09-21 medicininis pažymėjimas, patvirtinantis, kad V. P. gali būti globėju (b. l. 36)), patvirtina, kad V. P. atitinka globėjui keliamus reikalavimus, nepilnamečiam vaikui yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, tenkinami būtiniausi poreikiai. V. P. neteistas (b. l. 35), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra (b. l. 31). Jis dirba AB „Vilniaus paukštynas“ (b. l. 34), turi nekilnojamojo turto (b. l. 33).

21. Byloje taip pat nustatyta, kad nepilnametis D. L. turi nekilnojamojo turto (b. l. 66-70), kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, į trečiojo asmens išreikštą pageidavimą ir sutikimą būti vaiko globėju, į nepilnamečio vaiko išreikštą nuomonę, darytina išvada, kad nepilnamečio D. L. globėju paskyrus V. P., nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, nes vaikas nori gyventi su patėviu, į tai, kad nepilnametis vaikas turi turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl D. L. globėju ir turto administratoriumi paskirtinas V. P.. Jam išaiškintinos globėjo, turto administratoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė, numatyta CK 3.271 – 3.273 straipsniuose. Vaiko globos vieta nustatytina su globėju jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str. 1 p.).

Dėl išlaikymo priteisimo

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.).

24. Minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1130-577/210 be kita ko iš atsakovo B. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. L. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-02-10 iki vaiko pilnametystės.

25. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu turi 35 proc. darbingumą, nedirba ir negali savarankiškai savimi pasirūpinti, siekiant išsaugoti pusiausvyrą tarp tėvo galimybių ir vaiko interesų, prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 50 Eur į mėnesį.

26. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

27. Lietuvos A. T. suformuotoje CK 3.201 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvų turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas, gavo palikimą ar laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiu pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008-05-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2010-03-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 ir kt.).

28. Vertinant atsakovo B. B. turtinę padėtį: tai, kad jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 19) bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 17), jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi (b. l. 14), jo galimybės dirbti iš dalies apribotos dėl jo sveikatos būklės, bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko D. L. poreikius ir ieškovo poziciją dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas mano, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-17 sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo po 50,00 Eur kas mėnesį sūnaus D. L. išlaikymui, kuris šiuo atveju laikytinas optimaliu ir protingu, lėšas išieškant vaiko globėjui V. P., pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą (CK 3.192 str., 3.195 str., 3.201 str. 1 d., 3.202 str. 1 d.)

29. V. P. skirtinas nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoju (CK 3.275 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

32. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytas aplinkybes dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, į tai, kad jis privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir šiai jo pareigai teiktinas prioritetas prieš turtines pareigas valstybei, į prioritetinės vaikų teisių gynybos principą, teisingumo, sąžiningumo imperatyvus, teismas sprendžia, jog atsakovas turėtų būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio bei pašto išlaidų) valstybei atlyginimo, jas kompensuojant valstybės lėšomis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 400 - 407 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką D. L. (gim. 2004-09-21, a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiam D. L. (gim. 2004-09-21, a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio D. L. (gim. 2004-09-21, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti globėjo V. P. gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1130-577/2010 iš atsakovo B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečiam vaikui D. L. (gim. 2004-09-21, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį ir priteisti iš atsakovo B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. L. (gim. 2004-09-21, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, pradedant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas išieškant vaiko globėjui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą, paskiriant globėją nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoju.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.