Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1315-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-14
Bylos Nr.
2S-1315-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
Atsakovas
M. N.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1315-378/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorija 110.1, 121.14, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. N. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti atsakovo M. N. bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bei pakeisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.

Ieškovė ieškinyje taip pat prašė iki teismo sprendimo priėmimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiu sūnumi I. N. . Ieškovė nurodė, kad atsakovo elgesys labai agresyvus, neprognozuojamas. 2007-08-21 jis puolė ieškovę sūnaus akivaizdoje, grasino su ja susidoroti. Toks atsakovo elgesys sukėlė sūnui siaubą, jis ėmė bijoti tėvo, nebemiegoti naktimis, nerimauti, kad tėvas gali pasirodyti namuose. Kadangi atsakovo elgesys neprognozuojamas, ieškovės manymu, bandymas ją pulti sūnaus akivaizdoje gali vėl pasikartoti, kas gali dar labiau traumuoti vaiką. Ieškovės nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, vaikas toliau bus psichologiškai traumuojamas, o tai gali sukelti negrįžtamą neigiamą poveikį visam tolimesniam jo gyvenimui bei tinkamam įsitvirtinimui visuomenėje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų išvadas teisme, nustatė, kad atsakovas prieš ieškovę elgdavosi agresyviai, sūnus yra išgąsdintas agresyvaus tėvo elgesio prieš motiną, vaikas nenori, kad tėvas atvažiuotų į namus, kuriuose jis gyvena, kadangi šiuo metu tėvu nepasitiki, jaučiasi nesaugus, bijosi tėvo neprognozuojamo elgesio motinos ar jo atžvilgiu, todėl teismas padarė išvadą, kad tėvo bendravimas su vaiku šiuo metu, esant emocinei įtampai, būtų žalingas vaiko fizinei ir psichinei sveikatai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. N. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Skunde nurodoma, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovo nuomone, teismo motyvas, kad atsakovas elgdavosi su ieškove agresyviai, dėl ko jam iškelta privataus kaltinimo byla, negali būti pagrindu uždrausti jam bendrauti su sūnumi, kadangi objektyvių duomenų apie neva netinkamą atsakovo elgesį nėra: ieškovės pareiškimuose policijos pareigūnams yra išdėstyti tik jos teiginiai, nepatvirtinti jokiais įrodymais, tyrimai pagal šiuos pareiškimus nėra baigti, atsakovo kaltė nenustatyta, jokia nuobauda jam nepaskirta, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais subjektyviais duomenimis. Be to, uždrausdamas atsakovui bendrauti su sūnumi iki sprendimo byloje priėmimo, teismas nukrypo nuo įstatyme laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų. Kadangi ieškovė nereikalauja apriboti atsakovo, kaip vaiko tėvo, valdžios, o siekia tik nustatyti minimalų bendravimo grafiką, laikinosios apsaugos priemonės, kuri yra griežtesnė už patį ieškinio reikalavimą, taikymas akivaizdžiai neatitinka bylos aplinkybių ir prieštarauja galutinio sprendimo esmei.

Atsakovo nuomone, teismo motyvai, kad, būdamas su atsakovu, sūnus jaučiasi nesaugus, išgąsdintas, bendravimas šiuo metu būtų žalingas vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, yra visiškai nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovo elgesys sūnaus atžvilgiu būtų netinkamas, keltų jam grėsmę ar darytų žalą. Kauno r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, jog „negalima vienareikšmiškai teigti, kad I. N. visiškai nenori bendrauti su tėvu". Vadinasi, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į vaiko nuomonę ir pažeidė jo interesus ir teises, o laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitinka ne vaiko, o tik ieškovės, siekiančios apriboti atsakovui sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, interesus. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 3.3 str. l d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei CPK 376 str. 2d. Tai, kad ieškovė nevykdo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, patvirtina antstolio surašyti aktai dėl sprendimo nevykdymo; antstolio R. S. pareiškimu dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, prašoma nubausti ieškovę bauda (b.l.52). Taigi, siekdama apriboti atsakovui sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką ir prašydama visiškai uždrausti bendravimą, ieškovė paiso išimtinai savo interesų. Atsakovas nurodė, kad jo santykiai su ieškove yra komplikuoti. Kadangi šiuo metu sūnus gyvena su motina, neatmestina galimybė, jog vaikas iš jos pusės patiria tam tikrą psichologinę įtaką, kuriai dėl savo amžiaus gali lengvai pasiduoti, todėl, atėmus galimybę atsakovui bendrauti su sūnumi iki teismo sprendimo priėmimo, objektyvus šios bylos nagrinėjimas ir teisingo sprendimo priėmimas gali pasunkėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. N. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą.

Ieškovės nuomone, teismas padarė pagrįstą ir objektyvią išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti I. N. asmeniniai interesai, t.y. esant emocinei įtampai, vaiko bendravimas su tėvu - atsakovu būtų žalingas vaiko fizinei ir psichinei sveikatai. 2007-09-20 Kauno r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte (b.l.40), kuriuo nutartyje vadovavosi ir teismas, nurodyta, kad „vaikas teigė matęs, kad tėvas (atsakovas) išreiškia pyktį ant mamos (ieškovės), todėl jis irgi „savaime baiminasi" tėvo, bijo, kad jeigu su tėvu susitiks, tėvas jį apgaus ir išveš, vaikas nenori, kad tėvas atvažiuotų į namus, kuriuose jis gyvena“. Atsakovas, atskirajame skunde cituodamas 2007-09-20 Kauno r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos raštą, piktybiškai nutyli cituojamo teiginio, jog „negalima vienareikšmiškai teigti, kad I. N. visiškai nenori bendrauti su tėvu", pabaigą – „tačiau šiuo metu jaustųsi nesaugiai“. Ieškovės nuomone, minimoje išvadoje yra aiškiai išsakyta objektyvi Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonė, kad „yra tikslinga atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes ji neprieštarauja vaiko interesams“, jokio pagrindo manyti, kad išvadoje pateikti duomenys yra subjektyvūs, nėra. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į vaiko nuomonę, išreikštą per Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ir šalių sūnaus interesų nepažeidė, o priešingai - juos apsaugojo. Atsakovo minimuose tyrimuose ir privataus kaltinimo byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovės pareiškimai buvo nepagrįsti ar melagingi. Priešingai, privataus kaltinimo byla, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, iš vedamos privataus kaltinimo tvarka yra perduota kaltinimą palaikyti prokurorui.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginys, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra griežtesnės už ieškinio reikalavimą (nustatyti minimalų bendravimo grafiką), todėl jų taikymas akivaizdžiai neatitinka bylos aplinkybių ir prieštarauja galutinio sprendimo esmei, nepagrįstas. Ieškinio dalyje, kurioje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo psichologinės būklės, todėl, jeigu šios abejonės pasitvirtins, ji reikš reikalavimą atsakovui iš viso uždrausti bendrauti su sūnumi. Kadangi ieškinio pateikimo dieną ieškovė neturėjo objektyvių įrodymų dėl nestabilios atsakovo psichologinės būklės, todėl prašė teismo įpareigoti VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikas pateikti atsakovo ligos istoriją, kitus medicininius dokumentus, susijusius su jo sveikatos būkle, bei skirti atsakovo psichologinę ekspertizę, liudytoja į teismo posėdį šaukti psichologę B. B. , pas kurią ieškovė lankėsi kartu su atsakovu.

Skundo motyvai, kad ieškovė aktyviai siekia apriboti atsakovui sprendimu nustatytą bendravimo su sūnum tvarką, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitinka ne vaiko, o ieškovės interesus, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė nurodė, kad į teismą dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos kreipėsi išimtinai dėl vaiko interesų, kadangi atsakovas ėmė piktnaudžiauti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-24 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis (pasitelkdamas vaikus, ėmė psichologiškai terorizuoti ieškovę, darė vaikams žalingą poveikį). Ieškovė taip pat nurodė, kad apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo antstolį R. S. informavo dar 2007-06-27 (b.l.60). Tačiau atsakovas, pasinaudojęs tuo, kad antstolis turi aiškiai apibrėžtas pareigas, iškvietė antstolį būtent tomis dienomis, kuomet tiksliai žinojo (ieškovė buvo atsakovą iš anksto informavusi), kad jos su sūnumi nebus namie (b.l.62-63). Ieškovės nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinė byla, kurioje antstolis R. S. prašo nubausti ieškovę už antstolio reikalavimų nevykdymą, nėra pasibaigusi, be to, antstoliui nuvykus į ieškovės gyvenamąją vietą, 2007-09-12 antstolis pažymėjo, kad vaikas pats nenori važiuoti su tėvu (b.l.66). Atsakovo teiginys, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, objektyvus šios bylos nagrinėjimas ir teisingo sprendimo priėmimas galįs pasunkėti, yra nepagristas jokiais įrodymais. Priešingai, LAT Senatas 2002-06-21 Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalgoje Nr.A2-35 pažymėjo, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. N. , inicijuodama civilinę bylą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos ir išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, ieškinyje nurodė, jog įvykus nelaimei šeimoje – žuvus sūnui K. N. , sūnus I. ėmė bijoti tėvo, nebemiegoti naktimis, nerimauti, kad tėvas vėl gali pasirodyti namuose. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo grasinimai fiziniu susidorojimu su ja, sūnui sukėlė siaubą. Tam, kad mažametis sūnus nebūtų traumuojamas psichologiškai, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (b.l.23-35).

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog iki bylos išnagrinėjimo nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti sūnaus teisės ir interesai, kadangi minėtais rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie neigiamą psichologinį poveikį sūnui I. bendraujant su tėvu šiuo metu susiklosčiusioje situacijoje. Pažymėtina tai, kad byloje yra Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje konstatuota, jog šiuo metu bendraudamas su tėvu I. N. jaustųsi nesaugiai (b.l.40). Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia galutinio ginčo išsprendimo ir visiško uždraudimo atsakovui bendrauti su sūnumi. Šios priemonės yra taikomos laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, be to, pasikeitus situacijai visada gali būti pakeistos kitomis, o išnykus jų taikymo pagrindui apskritai panaikintos.

Teismas, kaip kiekviena valdžia, turi paklusti teisei – Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims; aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). CPK 2 straipsnis, apibrėžiantis civilinio proceso tikslus, akcentuoja asmenų interesų apsaugą ir būtinybę kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tei­sin­gu­mo prin­ci­pas yra uni­ver­sa­lus principas, ku­ris, be ki­ta ko, su­po­nuo­ja ir tai, kad bet ko­kios vals­ty­bės tai­ko­mos po­vei­kio priemonės tu­ri bū­ti pro­por­cin­gos (adek­va­čios) tei­sės pa­žei­di­mui ir tu­ri ati­tik­ti sie­kia­mus tei­sė­tus tiks­lus, ne­tu­ri var­žy­ti as­mens aki­vaiz­džiai la­biau ne­gu rei­kia šiems tiks­lams pa­siek­ti, be to, tei­sin­gu­mas ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­mas tik už­tik­ri­nant in­te­re­sų pu­siau­svy­rą bei iš­ven­giant so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo ne­sta­bi­lu­mo. Tei­sin­gu­mo ne­ga­li­ma pa­siek­ti pri­pa­žįs­tant tik vie­no as­mens in­te­re­sus ir nei­giant ki­to as­mens tei­sė­tus in­te­re­sus. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šiuos nuostatos taikytinos ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šios kategorijos bylose. Tokiu būdu, naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius