Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., institucijos, surašiusios protokolą atstovui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 3 d., 62² str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. Sausinės ir Žemaitkiemio kaime, Užliedžių sen., Kauno r., R. L. netinkamai organizavo žemės sklypų, kuriuos jis valdo kaip bendrasavininkas, sutvarkymą (krūmų ir medžių iškirtimą) ir šių darbų priežiūrą, ko pasekoje savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo nukirto ir išvežė iš miško 701 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 105.89 m³ (tame tarpe plynais kirtimais 0.5 ha plote 544 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 58.31 m³, o neplynais kirtimais -157 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 47.58 m³. Visa savavališkai iškirsta mediena be nustatyta tvarka išduoto leidimo buvo išvežta iš miško kirtimo metu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. Šiais neteisėtais veiksmais R. L. padarė 28713.55 Eur žalą aplinkai bei pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str., 1 d., 2 d., 5 d. ir 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 19 p., 20 p., 31.1 p., ir 31.5 p., Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 p., 11 p., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 p. ir 8 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. kaltę dėl pažeidimų pripažino, gailisi ir paaiškino, kad šalia jo žemės sklypo yra miško plotas, kuris taip pat priklauso R. L.. Kadangi ten buvo apleista, tai tas plotas kartu su kitu sklypu buvo išvalytas. Kadangi kadastro duomenyse yra nurodyta, jog tai žemės ūkio paskirties žemė, todėl nepagalvojo, kad valant reikalingas leidimas.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė D. B. paaiškino, kad R. L. neneigia padaręs pažeidimą. R. L. toje pačioje vietoje turi 17 ha miško šalia žemės paskirties sklypo ir jame buvo atliktas savavališkas kirtimas. Jis privalėjo prieš atliekant valymą pasidomėti ar ten nėra registruotas miškas, tačiau to nepadarė. Paskutinė miškų inventorizacija atlikta 2013 m. 2014 m. lapkričio 26d. pareigūnai dar kartą patikrino ir įsitikino, kad yra iškirsta miško, tačiau tokiems kirtimams leidimas nebuvo išduotas. Mano, kad R. L. už padarytus pažeidimus protokolas surašytas pagrįstai.

Liudytojas V. L. parodė, kad pagal gautą pranešimą 2014 m. lapkričio 26d. buvo nuvykta į Sitkūnų girininkiją, kur buvo nustatytas miško kirtimo faktas. Susisiekus su sklypo savininku R. L., buvo nustatyta, kad jam tvarkant žemės sklypus, buvo iškirsta ir dalis miško žemėje augančių medžių, kurių kirtimui jis leidimo neturėjo. Buvo atliktas tyrimas, surinkti įrodymai ir R. L. surašytas protokolas dėl savavališko kirtimo. Buvo iškirsta 105 m³ medienos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad žemės sklypų kadastro numeriai: (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-15), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pavedimas atlikti patikrinimą dėl žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) vykdytų miško kirtimų teisėtumo (b. l. 16), 2014 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktas Nr. 28V, iš kurio matyti, kad buvo patikrinti R. L. ir A. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantys žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) Duomenys apie tikrinamą objektą – Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 ir 95 kvartalo privatūs miškai. Nurodytame žemės sklype nėra išduotų ir galiojančių leidimų kirsti mišką ar suderintų pranešimų apie ketinimus kirsti mišką. Žemės sklypuose, Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita arba žemės ūkio, pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra nurodyta miško žemė. Tačiau informacijos apie miško žemę minėtų sklypų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nenurodyta. Šiuose žemės sklypuose Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 kvartalo 4 ir 6 sklypuose bei 7 sklypo dalyje, 95 kvartalo 1, 2 ir 3 sklypų dalys iškirsti medžiai. Žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirti miškų ūkio iškirsti medžiai augę prie melioracijos griovio. Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 kvartalo 7 sklypo dalis yra valstybinės reikšmės žemė. Pirminiai duomenimis medžių pjovimo darbus užsakė žemės savininkas R. L.. Darbus pagal susitarimą su žemės savininku vykdė UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), žemės sklypų planų kopijos (b. l. 18; 19), žabų pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 20), Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. įsakymas dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (b. l. 21-23) žemės sklypo planų kopijos (b. l. 24-32), laikinojo žemės sklypo plano kopija (b. l. 33), detaliojo plano ištraukos kopija (b. l. 35), kadastro žemėlapio ištrauką (b. l. 36), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentai (b. l. 37-38), taksoraštis (b. l. 39-40), savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų kopijos (b. l. 41-48), Biržės taksavimo lapų kopijos (b. l. 49-52), plynai iškirsto miško ploto apskaičiavimas (b. l. 53), 2014 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktas Nr. 29V, iš kurio matyti, kad medžių kirtimai vykdyti žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini). Kituose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) buvo kertami krūmai. Nors išvardintų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita arba žemės ūkio (suformuoti Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra nurodyta miško žemė: Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 kvartalo 4 ir 6 sklypai, 95 kvartalo 1, 5, 6 sklypai. Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 kvartalo 4 sklype, (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame IV miškų grupės miške plynais kirtimais 0.19 ha plote nukirsti ir išvežti 97 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 11.34 m³. Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 kvartalo 6 sklype (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame II miškų grupės miške plynais kirtimais 0.36 ha plote nukirsti ir išvežti 465 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 48.63 m³. Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 95 kvartalo 1 sklype, (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame IV miškų grupės miške plynais kirtimais 0.14 ha plote nukirsti ir išvežti 79 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 9.68 m³. Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 95 kvartalo 1 ir 5 sklypuose, (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame IV miškų grupės miške neplynais kirtimais nukirsti ir išvežti 104 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 12.55 m³. Iš viso be nustatyta tvarka išduoto leidimo plynais kirtimais nukirsti ir išvežti 735 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 83.05 m³, o neplynais kirtimais 157 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 47.58 m³ (b. l. 54-55), foto lentelė (b. l. 56), A. L. apklausos protokolas, kuriame ji nurodo, kad žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su vyru R. L. įsigijo 2003 metais. Nuo tada šioje vietoje nesilankė ir situacijos nežino. Visus žemės sklypų tvarkymo reikalus tvarko R. L.. Dėl savavališkų medžių kirtimo žino tik tiek, kiek pasakojo vyras R. L., kad Valstybinė miškų tarnyba fiksavo savavališką kirtimą (b. l. 59), R. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)kartu su žmona A. L. įsigijo 2003 metais. Tuo metu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo žemės ūkio. 2008 metais R. L. parengė detalų planą, kuriuo sklypas buvo suskirstytas į mažesnius kitos paskirties sklypus. Trys sklypai liko žemės ūkio paskirties. Juose miško nebuvo nurodyta. Kadangi dėl neprižiūrimo žemės pradėjo gauti didesnius mokesčius, organizavo apleistų teritorijų valymą. Pagal skelbimą susirado žmones, kurie tvarko tokias apleistas teritorijas. Sutarė, kad jie išvalys R. L. žemės sklypą nuo krūmų ir menkaverčių medelių. Baigiant tvarkyti žemės sklypus su R. L. susiekė Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas, kuris informavo apie tai, kad R. L. nukirto miško žemėje augančius medžius. 2014 m. lapkričio 26 d. kartu su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnu nuvažiavo į vietą apžiūrėti situacijos. R. L. buvo parodyta, kad miškų kadastro dokumentuose jo žemės sklypuose yra miškų, nors VĮ Registro centro pažymose ir detaliajame plane nieko apie mišką nepažymėta. R. L. pripažįsta, kad apleisto žemės teritorijoje organizavo krūmų ir menkaverčių medelių kirtimą, tačiau nepripažįsta, kad jie augo miško žemėje, nes jo nuosavybės dokumentuose nėra nurodyta miško (b. l. 60), M. J. apklausos protokolas, kuriame jis nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) miškininkystės techniku nuo 2012 m. pabaigos. Jo pagrindinės pareigos organizuoti medžių ir krūmų kirtimus privačiose valdose. Taip pat organizuoja ir kirtimus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose žemės sklypuose. Buvo vykdomi medžių ir krūmų kirtimai (duomenys neskelbtini) esančiuose žemės sklypuose, kurie priklauso R. L., A. L., E. R. ir P. R.. Su jais UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarė žabų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo numatyta iškirsti, išvežti ir sunaudoti savo nuožiūra ten augantį sodą, krūmus, medžius, paliekant kelmus žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). Darbai pradėti 2014 m. spalio pradžioje. Darbai baigti 2014 m. lapkričio pabaigoje. Pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. žabų pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas sąlygas organizavo darbus. Prieš kirtimą nuvyko į darbo vietą, su kirtėjais ir žemės savininku R. L. apžiūrėjo sklypų ribas, kurias nurodė pats žemės savininkas R. L.. Savininkas nurodė, kuriuose krūmus ir medžius reikia iškirsti. Kirtimo metu daugiau medžių ar krūmų nei savininkas R. L. nurodė nekirto. Visus vykdomus darbus pastoviai kontroliavo R. L.. Jis dažnai atvažiuodavo į šią vietą ir kontroliuodavo kirtimo eigą ir vietą. Pabaigus nurodytus ir su savininku suderintus darbus informavo R. L.. Jis apžiūrėjo atliktų darbų kokybę ir iki šiol jokių pretenzijų nėra pateikęs. M. J. žiniomis UAB (duomenys neskelbtini) apie medžių kirtimą miške jokios informacijos neturėjo, sužinojo tik iš Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų jau po visų darbų. M. J. nurodo, kad visus atliktus darbus vykdė savininko R. L. nurodymu ir jo pastovioje priežiūroje (b. l. 61), dokumentų kopijos (b. l. 62), nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 65-71), P. R. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis su seserimi E. R. ir A. bei R. L. yra bendrasavininkai žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario pabaigoje P. R. paskambino R. L. ir paaiškino, kad minėtuose sklypuose yra apleista žemė, todėl gaunami didesni žemės mokesčiais. Pasiūlė susitvarkyti šiuos žemės sklypus. Iniciatyvai su seserimi P. R. pritarė. Po to, R. L. ieškojo ūkininkų, kurie galėtų dirbti ir prižiūrėti žemes. Tačiau jie paaiškino, kad dirbs šias žemes, kai jos bus tinkamai paruoštos ir sutvarkytos, kad būtų galima juos naudoti pagal paskirtį. Tada R. L. surado firmą – AUB (duomenys neskelbtini), kuri apsiėmė pagal sutartį iškirsti, išvežti ir sunaudoti savo nuožiūra ten augantį sodą, krūmus, medžius, paliekant kelmus žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). P. R. su seserimi E. R. su tos sutarties sąlygomis sutiko ir ją pasirašė. Vėliau jokių darbų neorganizavo. Viską tvarkė R. L.. Kelis kartus su juo kalbėjo telefonu, P. R. klausė, ar darbai vyksta tinkamai, ar nieko netrūksta. Apie kitokius darbus gretimuose sklypuose nei P. R., nei sesuo nėra girdėję ar susipažinę (b. l. 72), 2015 m. kovo 5 d. Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo aktas (b. l. 73-74), žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad neteisėta veika miškuose padaryta 28713.55 Eur žala aplinkai (b. l. 75).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 26 d. buvo atliktas R. L. ir A. L., priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimas. Tikrinimo metu nustatyta, kad tikrinimo objektas priklauso Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 ir 95 kvartalo privatiems miškams. Tikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d., 10 str. 2 d., ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. reikalavimus, tai yra savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo R. L. organizavo nukirtimą ir išvežimą iš miško 701 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 105.89 m³ (tame tarpe plynais kirtimais 0.5 ha plote 544 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 58.31 m³, o neplynais kirtimais -157 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 47.58 m³). Visa savavališkai iškirsta mediena be nustatyta tvarka išduoto leidimo buvo išvežta iš miško kirtimo metu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. Teismo ištirti byloje surinkti duomenys patvirtina, jog R. L. laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) Kauno miškų urėdijos Sitkūnų girininkijos 429 kvartalo 4 ir 6 sklypuose bei 7 sklypo dalyje 95 kvartalo 1, 2 ir 3 sklypų dalyse esančiame privačiame miške, kurio kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurie bendrosios nuosavybės teise priklauso R. L. ir A. L., savavališkai organizavo medžių kirtimą. Šiais neteisėtais veiksmais R. L. padarė 28713.55 Eur žalą aplinkai bei pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str., 1 d., 2 d., 5 d. ir 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 19 p., 20 p., 31.1 p., ir 31.5 p., Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 p., 11 p., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 p. ir 8 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais R. L. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 3 d., 62² str. 3 d., todėl jis baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. L. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis gailisi dėl padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 3 d., 62² str. 3 d. Kadangi iškirsta mediena nebuvo išimta bei byloje nėra duomenų, kad R. L. iš šios veiklos gavo pajamas, jų konfiskavimo taikyti nėra pagrindo.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 3 d., 62² str. 3 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 3 d., skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62² str. 3 d., skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimą pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.