Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-13 · Administracinė byla Nr. I-4606-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
I-4606-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03839-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4606-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-03839-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašo:

priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 50 000 Lt neturtinės žalos ir turtinę žalą, kurios sumą patikslins;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 20 000 Lt neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, o nuo 2012 m. balandžio mėnesio pradėjo dirbti tvarkiniu kalinčių asmenų būryje. Su keliomis pertraukomis dirbo iki 2012-08-14. Nurodo, kad dirbo be poilsio dienų, atostogų, švenčių dienomis. Nuo 9.00 val. iki 11.00 val., nuo 14.00 val. iki 16.30 val., nuo 19.00 val. iki 20.00 val. buvo oficialus grafikas, tačiau realiai dirbo po 10 valandų per dieną, o nuo 2014-07-01 iki 2014-08-11 dirbo už 2 tvarkinius. Marijampolės PN kėlė pretenzijas, bet buvo pasakyta, kad jeigu jam nepatinka toks darbas, atsiras kitas nuteistasis, kuris dirbs nekeldamas pretenzijų.

Teigia, kad Marijampolės PN, taip organizuodami darbą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 128 str. 1, 3, 5 d., nes už darbą poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti suteiktas poilsis kitomis dienomis. Taip pat buvo pažeistas BVK 130 str., nes nebuvo suteiktos atostogos. Už šias dienas jam buvo apmokėta taikant įprastinį tarifą, todėl atsirado turtinė žala.

Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas tinkamai netikrino pavaldžių įstaigų, tinkamai nereagavo į pareiškėjo rašytus skundus ir tokiu neveikimu skatino Marijampolės PN toliau daryti pažeidimus. Dirbdamas kiekvieną dieną jautė pažeminimą, fizinį viso kūno skausmą, psichologinį nuovargį, sutriko miegas, atsirado depresija.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 13 – 16) nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2012-02-09, buvo įdarbintas tvarkdariu (patalpų tvarkytoju): nuteistasis priimtas etatiniu būrio tvarkdariu 0,25 etatu; 2012-04-15 direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-138 pagal 0,43 koeficientą tvarkė dalį 14 būrio bendrojo naudojimo patalpų; nuo 2012-05-17 padidintas 0,5 etatas pagal direktoriaus įsakymą 7/07-149; atleistas iš darbo nuo 2012-08-09 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-242; priimtas į darbą nuo 2012-09-04 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-268 dirbti 0,25 etatu; atleistas iš darbo nuo 2012-09-05 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-273; priimtas į darbą nuo 2013-01-01 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-01 dirbti 0,25 etatu; atleistas iš darbo nuo 2013-01-10 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-12; priimtas į darbą nuo 2013-04-15 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-138 dirbti 0,25 etatu; nuo 2013-06-03 jam padidintas darbo krūvis iki 0,5 etato direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-191; atleistas iš darbo nuo 2013-08-20 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-294; priimtas į darbą nuo 2013-12-04 pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-436 dirbti 0,5 etatu; nuo 2014-07-10 padidintas darbo krūvis iki 1 etato direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-287; nuo 2014-07-31 sumažintas darbo krūvis iki 0,5 etato direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-264; atleistas iš darbo nuo 2014-08-12 pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. 7/07-282. Šiais laikotarpiais jam buvo mokamas nustatytas atlyginimas nuteistiesiems.

Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos ir raminančiųjų medikamentų skyrimo į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą bausmės metu pareiškėjas nesikreipė. Į Pataisos įstaigos psichologus nuo 2012 balandžio mėn. iki 2014 rugpjūčio mėn. dėl psichologinių ar socialinių problemų taip pat nesikreipė. Pataisos įstaigos psichologų buvo konsultuotas du kartus 2013 m., rugsėjo - gruodžio mėnesiais.

Paaiškino, kad pareiškėjas dirbo tvarkdariu (patalpų valytoju) 13 būryje, kurio negyvenamųjų patalpų, kurias valė pareiškėjas, plotas 99,58 kv. metrų, 14 būrio valytų negyvenamųjų patalpų plotas buvo 64,92 kv. metrų, 15 būrio valytų negyvenamųjų patalpų plotas buvo 92,13 kv. metrų. Kiemelio, 14,15 būrių bendras plotas apie 350 kv. metrų, 13 būrio apie 350 kv. metrų. 13,14,15 būryje numatyta po 0,5 etato tvarkinio pareigų. Jei priimama į būrį tvarkyti du nuteistieji jiems skiriama po 0,25 etato, jei tenka valyti du būrius vienam asmeniui skiriama 1 etatas, tokių periodų pareiškėjo darbe buvo nuo 2014-17-10 iki 2014-07-31 jis tvarkė 14 ir 15 būrių patalpas, todėl jis dirbo 1 etatu. Pagal darbo krūvį pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas už dirbtą laiką. Jam skirtą darbo krūvį privalėjo sutvarkyti darbo dienomis, o jeigu nespėtus laiku atlikti darbus ateidavo sutvarkyti poilsio dienomis, tai negali būti pagrindu reikalauti atlyginimo už visos savaitės metu neatliktas pareigas. Informavo, kad leidimas eiti į 15 būrį užtikrina nuteistajam galimybę patekti iš vieno į kitą izoliuotą sektorių, tačiau tai nėra darbo laiko apskaitos dokumentas, jis skirtas tik tarnybų tarpusavio darbo organizavimo užtikrinimui. Leidime numatytu metu pvz. ketvirtadieniais nuo 9.30 val. iki 11.00 val. numatytas 17 būrio nuteistųjų patekimas į dušinę, pirmadieniais nuo 10.00 val. iki 10.30 val. numatytas 17 būrio nuteistųjų apsipirkimas parduotuvėje bei kitos priemonės, todėl leidime numatytas didesnis nei 4 valandų laikas (5.30 val.) patekti į darbo vietą. Šventinėmis dienomis, išskyrus į būtinus darbus (pvz. dirbantys valgykloje), nuteistieji nėra vedami.

Pareiškėjo bausmės pradžia buvo 2011-08-16, vienuolikos mėnesių laikotarpis, numatytas. BVK 130 straipsnio 2 dalyje, suėjo 2012-08-16, o tuo metu nuteistasis nedirbo, todėl teisės į atostogas neturėjo. Vėliau 2012-09-04, 2012-09-05 dienomis, 2013-01-01- iki 2013-01-10 dėl nemokamų atostogų į pataisos namų direktorių nesikreipė, 2013-01-10 ir 2013-04-09 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimais pareiškėjui buvo skirtos nuobaudos, kurios galiojo iki 2014-04-09, todėl vadovaujantis BVK 130 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka net ir esant nuteistojo prašymui negalėjo būti suteiktos. Nuo 2014-04-09 pareiškėjas dėl nemokamų atostogų suteikimo nėra kreipęsis.

Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo ženklių moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų dirbamas darbas, todėl nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 82 – 85) prašo skundo netenkinti. Paaiškino, kad Kalėjimų departamentas 2014-08-19 gavo pareiškėjo 2013-08-11 skundą, kuriame nurodė, kad Marijampolės PN dirbdamas tvarkiniu negauna poilsio dienų, nemokama papildomai už darbą švenčių dienomis, nesuteikiamos atostogos. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punktu ir 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti Marijampolės PN direktoriui. Pareiškėjas Marijampolės PN priimto sprendimo dėl pareiškėjo 2014-08-11 skundo nagrinėjimo, neskundė. Kalėjimų departamentas su ginču susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Taigi, pareiškėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikia duomenų, kad bandė realizuoti savo teisę į nemokamas atostogas. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teismui pateiktas skundas visiškai abstraktus, neaiškus, jame jis nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis galėtų grįsti savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 107-111).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, kai Marijampolės PN dirbo tvarkdariu.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Marijampolės PN direktorius 2012-05-16 įsakymu Nr. 7/07-149 nuo 2012-05-17 pareiškėją paskyrė į tvarkdario pareigas 0,5 etato (b. l. 29), 2012-08-10 įsakymu Nr. 7/07-242 pareiškėjas nuo 2012-08-09 atleistas iš pareigų (b. l. 28), 2012-08-31 įsakymu Nr. 7/07-268 nuo 2012-09-04 pareiškėjas paskirtas tvarkdariu 0,25 etato (b. l. 27), 2012-09-05 įsakymu Nr. 7/07-273 nuo 2012-09-05 pareiškėjas atleistas iš pareigų (b. l. 26).

Marijampolės PN direktorius 2013-01-02 įsakymu Nr. 7/07-01 pareiškėją nuo 2013-01-01 paskyrė tvarkdariu 0,25 etato (b. l. 25), 2013-01-10 įsakymu Nr. 7/07-12 pareiškėją nuo 2013-01-10 atleido iš pareigų (b. l. 24), 2013-04-15 įsakymu Nr. 7/07-138 nuo 2013-04-15 pareiškėją paskyrė tvarkdariu 0,25 etato (b. l. 23), 2013-05-31 įsakymu Nr. 7/07-191 nuo 2013-06-03 skyrė pareiškėją tvarkdariu 0,5 etato, vietoje turėto 0,25 etato (b. l. 22), 2013-08-20 įsakymu Nr. 7/07-294 pareiškėjas nuo 2013-08-20 atleistas iš pareigų (b. l. 21), 2013-12-04 įsakymu Nr. 7/07-436 nuo 2013-12-04 pareiškėją skyrė tvarkdariu 0,5 etato (b. l. 20).

Marijampolės PN direktorius 2014-07-09 įsakymu Nr. 7/07-287 pareiškėją nuo 2014-07-10 skyrė tvarkdariu 0,5 etato (MMA koef. 0,43) (b. l. 19), 2014-07-31 įsakymu Nr. 7/07-264 nuo 2014-07-31 vietoje turėto 1,0 etato paskyrė 0,5 etato (MMA koef. 0,43) (b. l. 18), 2014-08-12 įsakymu Nr. 7/07-282 pareiškėjas nuo 2014-08-12 atleistas iš tvarkdario pareigų (b. l. 17).

2014-07-31 pareiškėjas pateikė skundą Marijampolės PN direktoriui dėl to, kad dirba poilsio ir švenčių dienomis, tačiau negauna didesnio maisto davinio (b. l. 62). Marijampolės PN 2014-08-28 raštu pareiškėjui atsakė, kad per savaitę dirbo 5 darbo dienas, todėl etatiniams būrio tvarkiniams poilsio dienomis (šeštadieniais ir sekmadieniais) padidinta maisto norma nėra duodama (b .l. 61).

2014-08-11 pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, nurodydamas, kad Marijampolės PN dirba be poilsio dienų, taip pat šventinėmis dienomis, tačiau už papildomą darbą apmokėta nebuvo, atostogos per visą laiką nebuvo suteiktos. Teigė, kad buvo pažeisti BVK 128, 130 str., prašė imtis priemonių, kad būtų atstatytas teisingumas ir sumokėtas visas darbo užmokestis (b. l. 65). Kalėjimų departamentas 2014-08-22 raštu Nr. 2S-4260, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 7 p. ir 23 str. 4 d., persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo skundą Marijampolės PN (b. l. 64). Marijampolės PN 2014-09-05 raštu Nr. 20/07-883 pareiškėjui paaiškino, kad vienuolikos mėnesių laikotarpis, numatytas BVK 130 str. 2 d., suėjo 2012-08-16, kai pareiškėjas nedirbo, todėl teisės į atostogas neturėjo. 2012-09-04 - 2012-09-05, nuo 2013-01-01 iki 2013-01-10 dėl nemokamų atostogų į pataisos namų direktorių nesikreipė. 2013-01-10 ir 2013-04-09 Marijampolės PN direktoriaus nutarimais pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, kurios galiojo iki 2014-04-09, todėl atostogos negalėjo būti suteiktos, o nuo 2014-04-09 dėl nemokamų atostogų suteikimo nesikreipė. Atlyginimas buvo mokamas pagal darbo krūvį už išdirbtą laiką (b. l. 63).

Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su neteisėtais Marijampolės PN administracijos veiksmais, kai, pasak pareiškėjo, jam laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio dirbant tvarkdariu švenčių ir poilsio dienomis nebuvo apmokėta už darbą, nebuvo suteiktos atostogos, taip pat su Kalėjimų departamento neveikimu, paskatinusiu Marijampolės PN toliau tęsti pažeidimus. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų įtraukimą į darbą reglamentuoja BVK 125 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.

Pagal BVK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. <...>. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais, o šio straipsnio 3 dalyje nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.

BVK 130 straipsnyje reglamentuojama nuteistųjų teisė į atostogas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų. Pagal BVK 131 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio atskirais laikotarpiais dirbo tvarkdariu Marijampolės PN. 2013-01-30 Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-10 patvirtintame Nuteistųjų ūkinio aptarnavimo etatų ir jiems taikomų koeficientų sąraše nustatyta, kad tvarkdario (patalpų valytojo) etatų yra 14, patvirtintas 0,43 koeficientas minimalios mėnesinės algos dydžiui. Šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad mėnesinė alga ūkio aptarnavimo darbuose dirbantiems nuteistiesiems apskaičiuojama nustatytą koeficientą dauginant iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Dirbant ne visą nustatytą mėnesinį darbo laiką, apmokama proporcingai dirbtam laikui (b. l. 31-33).

Iš Marijampolės PN pateiktų Ūkinio aptarnavimo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas poilsio ir švenčių dienomis nedirbo (b. l. 36-57), pareiškėjui buvo apmokėta už atliktą darbą (b. l. 4-5). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ar su jais nesutikęs. Pareiškėjas tvarkdariu dirbo nuo 2012 m., tačiau skundą dėl darbo poilsio ir švenčių dienomis Kalėjimų departamentui pateikė tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. tik prieš išeidamas iš įkalinimo įstaigos. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo darbo laiką, atsakovo paaiškinimais, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jam už darbą poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti suteiktas poilsis kitomis dienomis, nes teismas nustatė, kad pareiškėjas poilsio ir švenčių dienomis nedirbo.

Pareiškėjui leidimu Nr. 12-161, galiojusiu iki 2014-12-12, buvo leista eiti į 15 būrį tvarkyti šiomis valandomis: nuo 9.00 val. iki 11.00 val., nuo 14.00 val. iki 16.30 val., nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 2). Atsakovas paaiškino, kad leidimas eiti į 15 būrį užtikrina nuteistajam galimybę patekti iš vieno į kitą izoliuotą sektorių, tačiau tai nėra darbo laiko apskaitos dokumentas, jis skirtas tik tarnybų tarpusavio darbo organizavimo užtikrinimui. Leidime numatytu metu pvz. ketvirtadieniais nuo 9.30 val. iki 11.00 val. numatytas 17 būrio nuteistųjų patekimas į dušinę, pirmadieniais nuo 10.00 val. iki 10.30 val. numatytas 17 būrio nuteistųjų apsipirkimas parduotuvėje bei kitos priemonės, todėl leidime numatytas didesnis nei 4 valandų laikas (5.30 val.) patekti į darbo vietą. Pareiškėjas šiuo leidimu nustatytu laiku ne visada vadovavosi, nes, kaip matyti iš jo pasiaiškinimų Marijampolės PN direktoriui, nespėjo nustatytu laiku atlikti paskirtų darbų (b. l. 73, 74, 75, 76, 77, 79). Pareiškėjas dėl per didelio darbo krūvio darbo dienomis nesiskundė nei Marijampolės PN, nei Kalėjimų departamentui, todėl darytina išvada, kad BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatanti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ne ilgesnę kaip aštuonių valandų darbo dieną, nebuvo pažeista.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo suteiktos atostogos, teismas pažymi, kad keturiolikos kalendorinių dienų nemokamos atostogos per vienerius metus nuteistiesiems suteikiamos esant dviem BVK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms: nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, nuteistajam neturint galiojančių nuobaudų. Tuo tarpu pareiškėjas, atlikdamas bausmę, nuo 2013-01-10 iki 2013-04-09 turėjo galiojančių nuobaudų (Marijampolės PN 2013-01-10 ir 2013-04-09 nutarimai, b. l. 69, 74), todėl neturėjo teisės į nemokamas atostogas. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas apskritai kreipėsi su prašymu dėl nemokamų atostogų suteikimo. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų teisę į atostogas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčą reglamentuojančias teisės normas, nenustatė Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Pareiškėjas, prašydamas neturtinę žalą priteisti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, teigia, kad šis tinkamai nereagavo į jo skundus. Iš bylos medžiagos matyti, kad į Kalėjimų departamentą pareiškėjas kreipėsi vieną kartą – su 2014-08-11 skundu, Kalėjimų departamente gautu 2014-08-19 (b. l. 66). Šis pareiškėjo skundas buvo persiųstas Marijampolės PN nagrinėti pagal kompetenciją (b. l. 64). Pažymėtina, kad pagal BVK 183 straipsnio nuostatas, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (2 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Vadinasi, pareiškėjas dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų galėjo skundą pateikti Marijampolės PN direktoriui. Pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė ir skundą tiesiogiai pateikė Kalėjimų departamentui, todėl pagrįstai jo skundas, nepažeidžiant 5 darbo dienų termino, buvo persiųstas nagrinėti Marijampolės PN. Pareiškėjas Marijampolės PN pateikto atsakymo Kalėjimų departamentui neskundė. Atsižvelgdamas į tai teismas jokių neteisėtų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) ginčo apimtyje nenustatė.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (LVAT administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Teismui nenustačius Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimai dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo atmestini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas