Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis J. B. g. 81, Jonava, teistas:

1. 2014 m. rugsėjo 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 285 straipsnio 1 dalį - 14 parų arešto;

2. 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. kovo 1 d. apie 21.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - motina A. G. Rimkevičiūte metu, tyčia sudavė jai kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, o nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai nukritus ant grindų, kojomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, kumščiu sudavė smūgius į veido sritį, sukinėjo rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. G. R. poodines kraujosrūvas viso kūno srityse bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku - 2020 m. kovo 1 d., valandos tiksliai nepamena, buvo vakaras. Jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo mamą, A. G. R.. 2020 m. kovo 23 d. mama mirė. Jis vykdavo pas mamą padėti jai paruošti maisto, atnešti vandens. Tą dieną jis su mama išgėrė degtinės. Kai mama gaudavo pensiją, išgerdavo. Jis irgi išgerdavo, kai turėdavo pinigų. Tą kartą alkoholį pirko už savo pinigus. Jis gauna 125 Eur socialinę pašalpą, dar uždarbiauja. Tą kartą išgėrė du butelius degtinės. Prie jų buvo prisijungęs ir P. S.. Jis mamai padavė cigaretes, kad ji palaikytų ir nereiktų dalintis, nes P. S. vis prašydavo cigarečių. Išėjus P. S., mama atsigulė vienoje sofoje, o jis užmigo kitoje. Kai prabudo, mama miegojo. Jis pažadino mamą ir paprašė cigarečių. Mama pasakė, kad neturi, ji daug ką pamiršdavo. Pažadinta mama atsisėdo, jis patraukė užklotą, mama nukrito ant žemės ir liko ant žemės sėdėti. Jis paėmė mamą už rankos ir alkūnės, paspyrė koja į užpakalį, kad keltųsi, gal per veidą sudavė, liepė keltis. Kaimynės, ėmus mamai rėkti, atbėgo pas mamą į namus. Dėl sudavimo mamai tyčia kumščiu į galvos sritį – gal ir buvo taip, buvo jis girtas. Jei mama taip sakė, vadinasi taip ir buvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 47-49), jog sūnus tyčia smogė ne mažiau dviejų kartų kumščiu į galvos sritį. Nuo smūgių nukrito ant grindų, o sūnus tyčia kojomis gulinčią spardė į įvairias kūno vietas, pataikė ir į rankas. Kaltinamasis A. D. nurodė, kad ne viską pamena, bet galėjo taip būti. Nedažnai vartodavo smurtą prieš motiną. Jis vieną kartą yra vartojęs mamos atžvilgiu smurtą, šis kartas tik antras per gyvenimą. Labai blogai vertina savo elgesį, gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins. Konfliktai su mama vykdavo išgėrus, mama labai rėkdavo, labai nervinga būdavo. Mama jam padėdavo, duodavo pinigų iš savo pensijos. Jis sumokėdavo už elektrą, nusipirkdavo cigarečių, maisto gaudavo iš labdaringų organizacijų. Nedarbingumas jam nenustatytas, yra turėjęs daug operacijų. Supranta, kad ne mama jam, o jis mamai turėjo padėti. Supranta, kad tokiais savo veiksmais mamai sukėlė fizinį skausmą. Pamena, kai paėmė mamai už rankos, kad ją pakelti, pamena kad spyrė, kai sudavė per veidą. Ir mama buvo išgėrusi, ir jis buvo girtas. Iki sužalojimo ant mamos rankos riešo buvo mėlynė nuo lašelinės, buvo sutrūkinėję kapiliarai. Veido srityje sužalojimų nebuvo. Nežino, iš kur mamos kūne atsirado mėlynės, kurias nustatė ekspertas. Keldamas nuo grindų mamą, klausė, kur yra cigaretės. Bekeldamas mamą jis netyčia koja paspyrė, specialiai juk nespardys mamos, už tai jau buvo nuteistas. Nepilnai viską pamena, kaltę pripažįsta. Pripažįsta, kad tyčia sudavė jai į galvos sritį. Dėl kaltinime nurodytų smūgių sudavimo, po ko nukentėjusioji nukrito ant grindų, daugybinių smūgių sudavimo kojomis, rankų sukinėjimo, pripažįsta aplinkybes nurodytas kaltinime. Policininkai viską meluoja, jie jam sakė, kad jis bus laisvas, jei pasakys, kad mušė motiną. Galvoja, kad tikrai mamos jis nemušė, to nedarė kuo yra kaltinamas. Jam buvo nustatytas 4 promilių girtumas, gali kai kurių detalių neprisiminti. Liudytoja meluoja, sakydama, kad mama buvo blaivi. Mano, kad liudytoja A. K. meluoja todėl, kad jis liudytojai pamaišė, nes ji negalėjo ateiti pas mamą pinigų pasiimti, savo buvimu galėjo liudytojai sutrukdyti. Liudytojas A. K. irgi neteisingus parodymus duoda, apkalba jį, jie susitarę Šiuo metu alkoholiu nepiktnaudžiauja, nevartoja nuo balandžio mėnesio. Jis liudytoją A. K. mato antrą kartą, kiek žino, neseniai gyvena tame name. Tą vakarą mama gėrė kartu su juo ir P. S.. Mamai dėl alkoholio vartojimo buvo nuimta socialinė priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent: liudytoja I. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra policijos pareigūnė, įvykio 2020 m. kovo 1 d. adresu (duomenys neskelbtini) nepamena. Adresas girdėtas, tuo adresu yra vykusi kelis kartus. Nuvykusi rado močiutę namie gulinčią lovoje. Ar kaltinamasis tada buvo namuose, nepamena. Ta močiutė skundėsi, kad ją sūnus muša, skriaudžia, kad jai skauda. Ar kovo 1 d. ji dėl to skundėsi nepamena, kelis kartus ten teko vykti, konkrečios dienos įvykių nepamena.

Liudytojas A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis vakare, apie 20 val. ar 21 val. nešė šiukšles ir išgirdo šaukiant “kur cigaretės, kur paslėpei cigaretes”. Šaukė A. D.. Langas buvo atidarytas ir girdėjosi. Priėjęs arčiau lango pamatė ant grindų gulinčią močiutę, o A. D. vis klausė, kur ji paslėpė cigaretes. Matė, kaip A. vieną kartą rankomis sudavė močiutei į veidą. Jis greitai nuėjo pas kaimynę, A. K., ir viską pasakė. Kaimynė irgi pamatė ir paskambino pareigūnams. Kaimynė jam liepė eiti saugoti laiptinės, kad kaltinamasis neišbėgtų. Jis gyvena antrame aukšte, nedažnai girdėdavo triukšmą. Jis matė A. D. geriantį su kaimynu. Močiutės butas pirmame aukšte, stovint lauke pro langą viskas matosi. Močiutė gulėjo ant žemės, ant nugaros, jos kojos buvo į langą. Kaltinamasis stovėjo šalia. Į veidą jai sudavė pasilenkęs. Smūgį matė, močiutė tikrai gulėjo šalia lovos. A. D. mėgino kelti močiutę į lovą.

Liudytoja A. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją A. G. R. pažinojo nuo vaikystės, yra kaimynės. Ji gyvena antrame aukšte, močiutė pirmame. 2020 m. kovo 1 d. buvo namuose. Atbėgęs A. K. pasakė, kad kaltinamasis tranko mamą. Nuėjusi pažiūrėti į lauką per langą pamatė, kaip A. suko mamai ranką. Po to norėjo įsitikinti, nubėgo prie buto durų, duris atidarė A. D.. Močiutė jai pasakė, kad A. D. jai suko ranką, spardė. Ji iškvietė medikus ir policiją. Kai buvo lauke prie lango, girdėjo, kad A. kažką rėkė, ką tiksliai, negali pasakyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 112-114), jog girdėjo sakant “dar nori, dar nori, kur cigarečių pakelis”....>, ji matė nukentėjusiosios paraudusius abiejų rankų riešus >...po suduotų smūgių jis močiutę pakėlė...>. Liudytoja A. K. patvirtino, kad perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Įėjusi į nukentėjusiosios butą matė 0,7 litro butelį alkoholio. Klausė močiutės, ar jos negirdė per prievartą, močiutė sakė, kad ji negėrė. A. D. buvo girtas. Tą dieną A. D. dar pas kaimyną antrame aukšte vartojo alkoholį. Ne pirmą kartą taip vyksta. A. D. matė girtą ne kartą. Kai močiutė dar vaikščiodavo sakė, kad ją A. skriaudžia. Kai močiutė gaudavo pinigus, atvažiuodavo A. D.. Kai ji atėjo pas nukentėjusiąją į vidų, kaltinamasis sėdėjo ant lovos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojos A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 112-114), jog ji matė, kaip dešinės rankos kumščiu A. D. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairę veido pusę, kaimynės paklausus kas nutiko, ji pasakė, kad sūnus neradęs cigarečių jai sudavė kumščiais ir kojomis, matė paraudusius abiejų rankų riešus, po suduotų smūgių A. D. močiutę pakėlė, liudytoja patvirtino, kad perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Ji matė, kaip prieš močiutei sukant ranką, A. D. sudavė jai į veidą. Kai užėjo į namus, nukentėjusioji gulėjo lovoje, jai padavė ranką, ranka per riešą buvo mėlyna. Nukentėjusioji skundėsi, sakė, kad atvykęs A. rėkė, po to grįžo girtas. Kai ji bendravo su močiute, A. D. sėdėjo, skambino telefonu lyg draugei, sakė atvyksta policija, prašė padėti jį ištraukti. Vasario mėnesio viduryje močiutė dar vaikščiojo, paskutiniu metu nematydavo jos vaikštant. Nukentėjusioji išgerdavo, išgėrę jie abu pykdavosi, močiutė yra sūnų išvarinėjusi. Įvykio metu nukentėjusioji buvo blaivi, ji paprašė nukentėjusiosios papūsti, ji papūtė, nesijautė jokio alkoholio kvapo.

Teismas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, perskaitė mirusios nukentėjusiosios A. G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47-49), jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi A. D.. Sūnus niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį, nuolat iš jos reikalauja pinigų, atima iš jos pensiją ir ją prageria. 2020 m. kovo 1 d. apie 21.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, namuose, kambaryje neblaivus sūnus reikalavo pinigų alkoholiui. Ji nesutiko jam duoti pinigų, tada sūnus tyčia smogė jai ne mažiau dviejų kartų kumščiu į galvos sritį. Nuo smūgių ji nukrito ant grindų, o sūnus tyčia kojomis ją gulinčią spardė į įvairias kūno vietas, pataikė ir į rankas, kuriomis ji dengėsi. Kas iškvietė policiją, ji nežino, mano, kad kaimynai. Atvykę pareigūnai jos sūnų sulaikė, o ją medikai išvežė į ligoninę. Nors buvo sumušta sūnaus A. D., tačiau pareiškimo nerašys, kadangi jai gaila sūnaus, jis yra jos vienintelis sūnus.

2020 m. kovo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) vyriausiosios patrulės E. I. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pagal iškvietimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja A. K. nurodė, kad jai kaimynas A. K. pasakė, kad pro 3-io buto langą matė, kad vyras vardu A. smurtauja prieš savo motiną, suduodamas jai smūgius bei ją spardydamas. Smurtą patyręs asmuo - A. G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kraujosruvos abiejų rankų srityje. A. D. nustatytas 4,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 3-7);

2020 m. kovo 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame išmėtyti įvairūs daiktai (1 t., b. l. 37-41);

2020 m. kovo 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), trečio buto langas yra varstomas, 1,20 m aukštyje nuo žemės (1 t., b. l. 37-41);

2020 m. kovo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad liudytojas A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir parodė langą, adresu (duomenys neskelbtini), pro kurį jis, 2020 m. kovo 1 d., pamatė, kaip prieš kaimynę (A. G. R.) sūnus A. D. vartojo fizinį smurtą, t. y. A. D. kumščiu sudavė smūgį savo motinai, gulinčiai kambaryje ant grindų (1 t., b. l. 107-110);

2020 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas 2020 m. kovo 1 d. telefoninio skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas liudytojos A. K. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, padaryta pokalbio suvestinė (1 t,. b. l. 15-18).

2020 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2020 m. kovo 1 d. vaizdo įrašai (4 failai), kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų bei moters, kuri nurodė, kad matė, kaip sūnus A. D. naudojo smurtą prieš motiną A. G. R. (1 t., b. l. 21-22);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 880/202 (02), nustatyta, kad atlikus teismo medicinos tyrimą iš A. G. R. medicininių dokumentų, A. G. R. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos. Poodinės kraujosruvos susidaro sudavus smūgius kietais, bukais daiktais arba kūnui atsitrenkus į tokio pobūdžio daiktus. Poodinės kraujosruvos, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, kiekviena atskirai ar visos kartu, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94-95);

Asmens blaivumo patikros duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 1 d., 22.55 val. A. D. nustatytas 4,00 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 33-34).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis A. D. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaip įtariamasis kaltu neprisipažino, vėliau, papildomos apklausos metu kaltu prisipažino pilnai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaitaliojo parodymus, pirmojo posėdžio metu prisipažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teigė, kad įspyrė nukentėjusiajai netyčia, kad dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių. Vėliau kaltinamasis teigė, kad jis nukentėjusiosios nemušė.

A. D. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas dėl paslėptų cigarečių. Jo mama (duomenys neskelbtini). Jis 2020 m. kovo 2 d. vakare buvo pas savo mamą A. G. R., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Būdamas girtas prašė savo mamos – nukentėjusiosios grąžinti jam cigaretes, kurias jis vartodamas alkoholinius gėrimus paprašė paslėpti, nes nenorėjo cigaretėmis dalintis su sugėrovu, P. S.. Vėliau, kaltinamasis užsimanęs parūkyti pažadino motiną iš miego, reikalavo grąžinti jam cigaretes, o pastarajai pasakius, kad ji cigarečių neturi, patraukė užklotą, nukentėjusioji nukrito ant žemės ir liko ten sėdėti, o jis, paėmęs mamą už rankos ir alkūnės, bekeldamas netyčia paspyrė koja į užpakalį, galėjo suduoti ir per veidą norėdamas, kad ji atsikeltų. Galėjo suduoti savo motinai ir kumščiu į galvos sritį, nes buvo girtas.

Teismui perskaičius ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas) nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47-49), jog jai sūnus tyčia smogė ne mažiau dviejų kartų kumščiu į galvos sritį, nuo smūgių ji nukrito ant grindų, o sūnus tyčia kojomis ją gulinčią spardė į įvairias kūno vietas, pataikė ir į rankas, kuriomis ji dengėsi, kaltinamasis nurodė, jei mama taip sakė, taip ir buvo. Tačiau 2020 m. rugsėjo 15 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltės nepripažino, parodė, kad jis nukentėjusiosios nemušė, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik todėl, kad policijos pareigūnai pažadėjo išleisti į laisvę. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, o liudytoja A. K. nurodydama, kad jo motina buvo blaivi, bei tvirtindama, kad jis naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, meluoja. Tokį kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis paneigtas visuma baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, kurie sudaro vientisą, logišką, nuoseklią įvykių grandinę ir vieni kitiems neprieštarauja. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta iš esmės ir jo paties parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, kur jis 2020 m. kovo 24 d. papildomos apklausos metu, tiek 2020 m. birželio 1 d. teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad būdamas girtas galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus savo motinos atžvilgiu. Be to, A. D. patvirtino, kad nukentėjusioji A. G. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir nurodydama įvykio aplinkybes, t.y., kad 2020 m. kovo 1 d. apie 21.00 val. kaltinamasis prieš ją vartojo fizinį smurtą, sudavė ne mažiau du kartus kumščiu į galvos sritį, nuo smūgių nukritusią ant grindų kojomis spardė į įvairias kūno vietas, pataikė ir į rankas, kuriomis ji dengėsi nuo smūgių veidą, sudavė į veido sritį, sakė tiesą. Tokią įvykių versiją patvirtina ir specialisto išvada, kad nukentėjusiosios kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos (1 t., b. l. 94-95. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu (nukentėjusiajai mirus, jos parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka), ir apžiūros VšĮ Jonavos ligoninėje metu, nustatytų trauminių poveikių priežastį nurodė būtent kaltinamojo prieš ją naudotą smurtą. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kuri apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pro langą matė, kaip kaltinamasis suko nukentėjusiajai ranką, bei matė, kaip jis sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą, taip pat ši liudytoja matė paraudusius nukentėjusiosios rankų riešus. Tokias pačias aplinkybes ši liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaip matyti iš BPC skambučių išklotinės, liudytoja A. K. paskambinusi BPC telefono numeriu pranešė, kad kaltinamasis, vartoja smurtą prieš savo motiną nukentėjusiąją (1 t., b. l. 17-18). Aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas fizinis smurtas patvirtino ir liudytojas A. K., kuris apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad priėjęs arčiau nukentėjusiosios lango pamatė ant grindų gulinčią močiutę, bei matė, kaip A. vieną kartą rankomis sudavė močiutei į veidą. Apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. B. patvirtino, kad nukentėjusiosios namų adresu yra vykusi kelis kartus, nuvykusi rado močiutę gulinčią lovoje, močiutė skundėsi, kad ją sūnus muša, skriaudžia, kad jai skauda. Kaltinamojo teiginiai, kad jis prisipažino kaltu, nes taip liepė policijos pareigūnai, kurie teigė, kad kaltinamasis bus paleistas į laisvę tik prisipažinęs, kad mušė nukentėjusiąją, yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 2 d. kaip įtariamasis visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 73-74), ir tik vėliau prokurorei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, taip pat nurodė, kad nori pakeisti pirminius parodymus ir padėti tyrimui (2 t., b. l. 83). Be to, A. D. skunde Kauno apygardos teismui dėl jam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo taip pat nurodė, kad pilnai prisipažįsta kaltę ir labai gailisi ( 2 t., b. l. 107). Kaltinamojo teiginiai, kad liudytojai A. K. ir A. K. duodami parodymus jį apkalba, kad jie yra abu susitarę duoti jam nepalankius parodymus ir, kad jis, būdamas pas nukentėjusiąją, savo būvimu trukdė užeiti liudytojai A. K. paimti iš nukentėjusiosios pinigus, yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes jie neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Byloje nenustatyta, kad minėti asmenys būtų priešiškuose santykiuose su kaltinamuoju ar, kad turėtų kokį nors motyvą jį apkalbėti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme aiškino, kad su juo kartu alkoholinius gėrimus vartojo ir jo motina - nukentėjusioji A. G. R., tačiau tokie jo teiginiai paneigti specialisto išvadoje pateiktais duomenimis. Medicininių dokumentų duomenimis, nukentėjusioji į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyrių atvyko 2020 m. kovo 1 d. 22.18 val. neblaivumas nustatytas jai nebuvo (0,00 promilės) 1 t., b. l. 94-95)).

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie nukentėjusiajai mirus, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, ir kuriuos patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai, kurie iš esmės sutampa su kitais bylos duomenimis ir daro išvadą, kad kaltinamojo A. D. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai suduodant smūgius į galvos sritį, kojomis suduodant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, suduodant smūgius į veido sritį, sukinėjant rankas o rankas, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji yra kaltinamojo mama, todėl laikytina, kad nusikaltimas padaryta artimoje aplinkoje. Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų gali būti sukeltas skausmas nukentėjusiajai ir to norėjo, todėl jo veiksmai, kvalifikuotini kaip padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Byla į teismą perduota pagal kaltinamąjį aktą, pagal kurį A. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. jis kaltinamas, kad naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą.

2020 m. liepos 2 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą teisme. Pagal pakeistą kaltinimą A. D. yra kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140straipsnio 2 dalyje, t. y. jis kaltinamas, kad naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 880/2020 m., kuri atlikta pagal medicininius dokumentus, nurodyta, kad A. G. R. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos. Poodinės kraujosruvos susidaro sudavus smūgius kietais, bukais daiktais arba kūnui atsitrenkus į tokio pobūdžio daiktus. Poodinės kraujosruvos, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, kiekviena atskirai ar visos kartu, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumentuose poodinių kraujosruvų tiksli lokalizacija, spalva, skaičius nenurodyta, aprašymai prieštaringi (LSMUL KK 2020 m. kovo 1 d. nurodoma - išorinių sužalojimo požymių nestebima, kairės rankos srityje nešviežios kraujosruvos, vėliau Jonavos ligoninėje - pavienės poodinės kraujosruvos viso kūno srityje), todėl atsakyti apie sužalojimų padarymo laiką, eiliškumą, trauminių poveikių skaičių, tikslesnį padarymo mechanizmą nėra galimybės (1 t., b. l. 94-95).

Iš ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiosios medicininė ekspertizė atlikta pagal pateiktus medicininius dokumentus, kurie specialisto Ž. M. teigimu, yra prieštaringi. Specialistas išvadoje negalėjo atsakyti apie sužalojimų padarymo laiką, eiliškumą, trauminių poveikių skaičių, tikslesnį padarymo mechanizmą. Tik poodinių kraujosruvų nustatymas ant nukentėjusiosios kūno, tačiau neesant duomenų, apie jų padarymo laiką, mechanizmą, trauminių poveikių skaičių, (ar jos atsirado įvykio metu, ar jau buvo atsiradusios iki įvykio ir ar sužalojimus padarė kaltinamasis) negali būti pagrindu išvadai, kad kaltinamasis naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, ją nežymiai sužalojo. Atsižvelgiant į šias anksčiau išdėstytas aplinkybes, ir neesant duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, byla nagrinėjama pagal pradinį kaltinimą, kur A. D. kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę - kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 2 kartus, smurtą naudojo prieš senyvo amžiaus, negalintį apsiginti savęs asmenį - savo motiną. Prieš tai kaltinamasis jau buvo nuteistas arešto bausme už fizinio smurto panaudojimą savo motinos atžvilgiu. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2018 m. gegužės 15 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalį, paskirtos baudos dalinai sumokėtos, (2 t., b. l. 19-21), Priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitoje, VšĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro vienkartinai konsultuotas 2019 m. spalio 4 d. (DGN. F 10.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė), daugiau nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 28). Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesio, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų bei paneigia bet kokias galimybes kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam už nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, pripažįsta civilinį ieškinį ir sutinka atlyginti Teritorinei ligonių kasai turtinę žalą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, jos dydį parenkant mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Teismo nustatytos kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų recidyvas, atima galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 169,60 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas (2 t. b. l. 124). Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiosios gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, ir tenkintinas visa apimtimi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinam sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 1 d. 22.20 val. iki 2020 m. balandžio 16 d. vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (2 t., b. l. 35-37, 51-53, 58-61).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui: Pakuotė Nr. 1, kurioje CD laikmena su 2020 m. kovo 1 d. telefoninio skambučio garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro; Pakuotė Nr. 2, kurioje CD laikmena prie 2020 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolo, paliktini saugoti prie bylos.

Kratos metu iš kaltinamojo paimti pinigai - 20 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 1 d. 22.20 val. iki 2020 m. balandžio 16 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Priteisti iš A. D. 169,60 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 60 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, įmonės kodas 191351679).

Kardomąją priemonę - namų areštą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kratos metu paimtus pinigus - 20 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. D..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui: Pakuotę Nr. 1, kurioje CD laikmena su 2020 m. kovo 1 d. telefoninio skambučio garso įrašu, gauta iš Bendrojo pagalbos centro; Pakuotę Nr. 2, kurioje CD laikmena prie 2020 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolo, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).