Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2015-07-28 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-25 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-05-08, pabaiga – 2016-05-08.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-07-28 priėmė nutarimą Nr. 1201, kuriuo nutarė nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820 buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo L. B. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-07-22 pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad L. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (88 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad L. B. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra netinkamų elgesio modelių pasirinkimas ir ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau teistas 6 kartus, naują nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės). Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti taip pat sietina su alkoholio vartojimu (dalis nusikaltimų padaryti apsvaigus). Nuteistasis ir pats pripažįsta, kad pavartojęs alkoholio priima netinkamas elgesio strategijas, tačiau labai svarbu pažymėti, kad bausmės atlikimo metu L. B. nėra dalyvavęs jokioje elgesio pataisos programoje, skirtoje kovoti su priklausomybėmis, kas neleidžia teismui spręsti apie esminius nuteistojo elgesio pokyčius ir pažangą, mažinant su tuo susijusią pakankamai aukštą nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad L. B., neturėdamas profesinio išsilavinimo ir praktiškai jokios darbo patirties, pataisos namuose taip pat nesistengia nei įgyti darbinės patirties, nei specialybės. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal BVK 111 straipsnio nuostatas nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Todėl nuteistojo atsainus požiūris į darbą ir mokslus pataisos namuose verčia abejoti jo sugebėjimais laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, ypač dėl Psichologinės tarnybos išvadoje suformuotos pozicijos, jog pastovi darbo vieta yra būtina sąlyga, galinti užkirsti kelią L. B. pakartotiniam nusikalstamumui. Apie nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką neleidžia spręsti ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta aplinkybė, kad ir 2015-04-03 pirmą kartą svarstant L. B. lygtinio paleidimo klausimą Komisijoje, jam buvo nustatyta tiek pat balų (88 balai) įvertinta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi konstatuotina, jog šiuo atveju L. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamas nuteistojo ryšių su artimaisiais palaikymas ir gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs L. B. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo L. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.