Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui V.P.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas sudaręs gyventojų draudimo sutartis, draudimo bendrovėms AB (duomenys neskelbtini) ir ADB (duomenys neskelbtini) pranešęs apie nebūtą įvykį, kad 2018-04-20 (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio automobilio “Toyota Avensis”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pavogti kompiuteris “HP Zbook 15 i7” ir odinė striukė, reikalavo už daiktų vagystę draudimo išmokų iš abiejų draudimo bendrovių, o AB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 743,29 eurų, o ADB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 1500 eurų žalos atlyginimo, apgaule savo naudai įgijo draudimo bendrovei AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 743,29 eurų ir ADB( duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 1500 eurų. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

G. Č. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas sudaręs gyventojų draudimo sutartis, draudimo bendrovėms ADB (duomenys neskelbtini) ir AB ( duomenys neskelbtini) pranešęs apie nebūtą įvykį, kad 2017-04-07 vagystės metu iš jam priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta nešiojamas kompiuteris, vaikiška automobilio kėdutė, akinių laikiklis, akiniai nuo saulės, laisvų rankų įranga, odinė piniginė, buto raktai, pinigai, reikalavo už daiktų vagystę draudimo išmokų iš abiejų draudimo bendrovių, o ADB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 1649,54 eurų, AB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 1500 eurų žalos atlyginimą, apgaule savo naudai įgijo draudimo bendrovei ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 1649,54 eurų, ir AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 1500 eurų. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2017-04-08, apie 00.20-00.25 val., (duomenys neskelbtini) R. R., melagingai pranešė apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei melagingų parodymų davimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra pareiškime pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius, melagingus duomenis apie tai, kad 2017-04-07, laikotarpyje nuo 19.10 val. iki 23.55 val., prasukus automobilio “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių spynelę, iš automobilio buvo pavogta piniginė su pinigais, nešiojamas kompiuteris “Asus” bei kiti daiktai. Padaryta 1813,99 eurų turtinė žala, dėl to pagal šį pareiškimą minėtame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16719-17-17 pagal LR BK 178 str. 2 d., G. Č. pripažintas nukentėjusiuoju. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas sudaręs gyventojų draudimo sutartis, draudimo bendrovėms ADB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) pranešęs apie nebūtą įvykį, kad 2017-08-14, (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas ir iš jo buvo pagrobti šie daiktai: krepšys, kuriame buvo planšetinis kompiuteris su klaviatūra, mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 7 plius“, auksinė grandinėlė, 300 eurų, piniginė (su dirželiu per petį), maža piniginė, telefono dėklas ir reikalavo už plėšimo metu pagrobtus daiktus draudimo išmokų iš abiejų draudimo įmonių, o ADB (duomenys neskelbtini) jam išmokėjus 2000 eurų, AB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 2784 eurus žalos atlyginimo, apgaule savo naudai įgijo draudimo bendrovei ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 2000 eurų, ir AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 2784 eurus. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas sudaręs gyventojų draudimo sutartį, draudimo bendrovei AB (duomenys neskelbtini) pranešęs apie nebūtą įvykį, kad 2018-01-25 Latvijoje buvo įsilaužta į automobilį “Toyota Avensis”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio buvo pavogti jam priklausantys daiktai: nešiojamas kompiuteris “Asus”, rankinis laikrodis “Casio”, kompiuterio krepšys, vyriška odinė piniginė, grynieji pinigai, buto raktai, sugadinta automobilio spynelė ir reikalavo už daiktų vagystę draudimo išmokos, o AB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 1429,29 eurų žalos atlyginimo, apgaule savo naudai įgijo draudimo bendrovei AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 1429,29 eurus. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas sudaręs gyventojų draudimo sutartį, draudimo bendrovei AB (duomenys neskelbtini) pranešęs apie nebūtą įvykį, kad 2018-04-20, (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas ir iš jo pagrobti daiktai: tamsiai rudos spalvos odinė striukė, nešiojamasis kompiuteris “Acer” (pažymoje „Asus bbd“), kompiuterio krepšys, mobiliojo ryšio telefonas” Iphone 8 256GB Space Grey”, juoda odinė piniginė, grynieji pinigai, vairuotojo pažymėjimo blankas, reikalavo už plėšimo metu pagrobtus daiktus draudimo išmokos, o AB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 1482,19 eurų žalos atlyginimo, apgaule savo naudai įgijo draudimo bendrovei AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 1482,19 eurų. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas sudaręs gyventojų draudimo sutartį, AB (duomenys neskelbtini) pranešęs apie nebūtą įvykį, kad 2018-11-24, (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas ir iš jo buvo pagrobti daiktai: Lietuvos Respublikos pasas, banko kortelės, mobiliojo ryšio telefonas “Iphone X 256 GB”, rankinė, piniginė, IQOS cigaretė, auksinė grandinėlė, grynieji pinigai, buto raktai, reikalavo už plėšimo metu pagrobtus daiktus draudimo išmokos, o AB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 1979 eurus žalos atlyginimo, apgaule savo naudai įgijo draudimo bendrovei AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 1979 eurus. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad dėl žalos dydžio sutinka, nežino, kas šovė į galvą, kodėl taip padarė. Pasakė kad pavogė daiktus, kurių neturėjo, paprašę iš vienos draudimo bendrovės ir iš kitos, kad išmokėtų išmokas ir jie tai padarė. Pranešė, kad įvykis buvo Lenkijoje. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis ikiteisminio tyrimo metu viską papasakojo, nieko neslėpė. Su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą, kad per 4 mėnesių laikotarpį išmokės žalą, nors byloje nėra įrodymų, tačiau jie bendravo telefonu. Rašytinės sutarties nesudarė, jie jo nepasikvietė. Kaltinamajam jie paskambino, pasakė, kad per 15 dienų sumokėtų žalą. M. R. pasakė, kad negali, gali per 4 mėnesius ir jie sutiko. Žalos dydžio neginčija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Č. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad melagingai pranešė, jog 2017 pavasarį neva buvo apvogtas jam priklausantis automobilis „VW Passat”, ir iš automobilio pavogti jam priklausantys daiktai akiniai nuo saulės, vaikiška kėdutė, odinė piniginė, akinių laikiklis, nešiojamas kompiuteris, laisvų rankų įranga ir buto raktai. Apie šį išgalvotą įvykį jis pranešė įmonei (duomenys neskelbtini) kuri jam išmokėjo 1500 eurų žalos atlyginimą. Apie tokį patį išgalvotą įvykį jis analogiškai pranešė ir draudimo įmonei (duomenys neskelbtini) kuri už šį nebūtą įvykį jam išmokėjo 1649,54 eurų žalos atlyginimo. Apie šį sugalvotą įvykį melagingai pranešė Vilniaus apskrities VPK, parašė pareiškimą. Vėliau sugalvojo, kad 2017 m.(duomenys neskelbtini), jį apiplėšė ir iš jo pagrobė planšetę, belaidę klaviatūrą, mobiliojo ryšio telefoną “Iphone7 Plus”, auksinę grandinėlę, grynuosius pinigus, rankinę, piniginę, telefono dėklą buto raktus. Apie šį išgalvotą įvykį jis vėl pranešė įmonei (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuri jam išmokėjo kaltinamajame akte nurodytas draudimo išmokas. Tada 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje, kreipėsi į tas pačias draudimo bendroves, kad (duomenys neskelbtini), iš užrakinto automobilio “Toytota Avensis” buvo pavogti nešiojamas kompiuteris “Asus”, rankinis laikrodis “Casio”, kompiuterio krepšys, vyriška odinė piniginė, grynieji pinigai, buto raktai. Draudimo bendrovės vėl jam išmokėjo kaltinamajame akte nurodytų sumų draudimo išmokas. Pasisekus jau ne vieną kartą apgauti draudimo įmones ir gauti išmokas už nebūtus įvykius, jis vėl sugalvojo nebūtą įvykį, kad neva 2018 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) gatvėje jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas ir iš jo buvo pavogta: tamsiai rudos spalvos odinė striukė, nešiojamas kompiuteris, kompiuterio krepšys, mobiliojo ryšio telefonas “Iphone 8 Space Grey”, juoda odinė piniginė, grynieji pinigai, vairuotojo pažymėjimo blankas. Apie šį išgalvotą įvykį jis pranešė draudimo įmonei (duomenys neskelbtini), kuri jam išmokėjo 1482,19 eurų žalos atlyginimo. Po to vėl sugalvojo nebūtą įvykį, kad 2018 m. lapkričio 24 (duomenys neskelbtini) .jį apiplėšė ir iš jo pagrobė pasą, banko korteles, mobiliojo ryšio telefoną “Iphone X 256GB”, rankinę, piniginę, elektroninę cigaretę, auksinę grandinėlę, grynuosius pinigus ir buto raktus. Apie šį išgalvotą įvykį jis pranešė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) kuri jam išmokėjo 1979 eurus žalos atlyginimo. Šiuo metu jis nedirba, o ieško darbo, civilinius ieškinius pripažįsta, žada atlyginti. (duomenys neskelbtini) sutarimo nesudarė. Su (duomenys neskelbtini) susitarimą sudarė 1 metams. Turi dokumentus, pasirašė susitarimą su (duomenys neskelbtini).

Taigi kaltinamieji M. R. bei G. Č. visiškai prisipažino kaltais įvykdę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).

K. M. R. bei G. Č. kaltę, be jų visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

2019-02-28 ADB (duomenys neskelbtini) atstovas D. M. pateikė tyrėjai žalos bylos medžiagą iš kurios matyti, kad M. R. kreipėsi į draudimo bendrovė dėl įvykdytos vagystės ir jam buvo išmokėta 1500 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103-116).

2019-02-21 AB (duomenys neskelbtini) pateikė policijos komisariatui medžiagą iš kurios matyti, kad M. R. kreipėsi į draudimo bendrovės dėl įvykdytos vagystės ir jam buvo išmokėta 743,29 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 188-199).

2019-02-28 draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad G. Č. (duomenys neskelbtini) buvo/yra apsidraudęs: TPVCAPD automobilį SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) (draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2015-04-13 iki 2015-05-13), automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) (draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2017-08-03 iki 2018-08-03), Gyventojų turto draudimu butą adresu (duomenys neskelbtini) (draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2018-03-09 iki 2019-03-09), pagalbos kelyje draudimas automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) (draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2018-05-19 iki 2019-05-19)(2 t., b.l. 25).

2018-12-03 G. Č. pranešė apie įvykį, kad jis su draugu buvo apiplėštas Latvijos Respublikoje. Draudimo išmoka nemokėta, nes žalos administravimo eigoje paaiškėjo aplinkybės, kad minimas pilietis pateikė melagingą pranešimą (pridedamas draudėjo paaiškinimas apie aplinkybes, priedas nr. 2) (duomenys neskelbtini( (2 t., b. l. 26-27/).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2017-04-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16719-17, kad 2017-04-07, nuo 19.10 val. iki 23.55 val., prasukus automobilio :VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. Č., stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių spynelę iš salono pavogta piniginė su pinigais, nešiojamas kompiuteris ASUS bei kiti daiktai. Žala 1813,99 eurai (2 t., b. l. 12-15).

Duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-16719-17 G. Č. pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą apklaustas kaip liudytojas, kad buvo apvogtas jo automobilis “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 11, 21, 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Viena iš pagrindinių jo pareigų yra tyrimų atlikimas žalų bylose, kuriose galimai yra sukčiavimo požymių. Jo darbas tuos požymius identifikuoti ir priimti sprendimą nustačius galimus sukčiavimus. Jis pats asmeniškai atliko bendrovės departamente registruotų žalų bylų patikrinimą ir pradėjo tyrimą dėl piliečio G. Č., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) galimo sukčiavimo ir bandymo neteisėtai pasipelnyti. G. Č. 2017-01-06 buvo apsidraudęs ADB (duomenys neskelbtini) gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo Nr.(duomenys neskelbtini), draudimo sutartis galiojo nuo 2017-02-01 iki 2018-01-31 bei 2015-11-03 buvo apsidraudęs ADB (duomenys neskelbtini) kitu Gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo Nr.(duomenys neskelbtini), draudimo sutartis galioja nuo 2015-11-06 iki 2036-02-28. G. Č. vardu jų draudimo bendrovėje buvo registruotos šios žalos: žalos byla (duomenys neskelbtini): 2017-04-11 į jų draudimo bendrovę kreipėsi G. Č. dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Jis pranešė, kad 2017-04-07 vagystės metu iš jam priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas nešiojamas kompiuteris, vaikiška automobilio kėdutė, akinių laikiklis, akiniai nuo saulės, laisvų rankų įranga, odinė piniginė, buto raktai ir pinigai. Taip pat jis pateikė kai kurių daiktų nuotraukas. 2017-04-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas paklausimas į Vilniaus AVPK KP nusikalstamų veikų registravimo skyrių dėl duomenų pateikimo apie šią vagystę. 2017-04-12 iš Vilniaus AVPK KP nusikalstamų veikų registravimo skyriaus buvo gautas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) kad pagal minėtą įvykį atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16719-17 pagal LR BK 178 str. 2 d., padaryta turtinė žala, 1813,99 eurų. Dėl šio įvykio ADB (duomenys neskelbtini) sumokėjo G. Č. draudimo išmoką 1649,54 eurų, pinigus pervesdama į jo nurodytą banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tiriant minėtą žalą, buvo nustatyta, jog Vilniaus AVPK KP nusikalstamų veikų registravimo skyriaus gautame atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) galimai per klaidą buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) el. adresas (duomenys neskelbtini) Įtariant, kad galimai dėl to paties įvykio į policiją kreipėsi ir AB (duomenys neskelbtini) atstovai, buvo parašyti paklausimai dėl informacijos gavimo į Vilniaus AVPK KP nusikalstamų veikų registravimo skyrių ir AB (duomenys neskelbtini). 2018-12-12 iš AB ( duomenys neskelbtini) buvo gautas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad draudimo bendrovė taip pat gavo analogišką pranešimą, kad 2017-04-07 dėl vagystės iš automobilio metu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16719-17 pagal LR BK 178 str. 2 d. ir kad nukentėjusiam draudimo bendrovė atlygino patirtą žalą, 1500 eurų. Palyginus gautą informaciją, buvo padaryta išvada, jog klientas sukčiavo, kadangi tuo pat metu buvo apsidraudęs ir kitoje draudimo bendrovėje ir už tą pačią patirtą žalą neteisėtai gavo dvi išmokas. Dėl to draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė žalą 1649,54 eurų sumoje. Nustačius kliento galimus sukčiavimo veiksmus šioje byloje, pagrįstai manytina, kad ADB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) kompanijose draudiminiu laikotarpiu G. Č. registravo ir daugiau žalų, dėl šios priežasties buvo atliktas nuodugnus minėto asmens žalos bylų patikrinimas. Žalos byla (duomenys neskelbtini) : 2017-08-16 G. Č. registravo žalą pranešdamas apie tai, jog 2017-08-14 (duomenys neskelbtini) jam buvo iš rankų išplėštas krepšys, kuriame buvo planšetinis kompiuteris su klaviatūra, mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 7 plius“, auksinė grandinėlė, 300 eurų, piniginė (su dirželiu per petį), maža piniginė, telefono dėklas. G. Č. pateikė policijos pažymą, kurioje buvo išdėstyta, jog pastarasis kreipėsi į policiją dėl padaryto nusikaltimo. Žalos bylą administruojantis darbuotojas iš Lenkijos policijos apie tai gavo patvirtinančios informacijos. Kiti kliento pridėti dokumentai: akcijos užsakymas, informacija iš juridinių asmenų registro, auksinės grandinėlės sąskaita-faktūra. G. Č. ADB (duomenys neskelbtini) sumokėjo draudimo išmoką 2000 eurų, pervesdama pinigus į jo nurodytą banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Atlikęs nuodugnią analizę, jis nustatė, kad G. Č. registruodavo žalas, daugiausia susijusias su padarytais nusikaltimais - vagystėmis iš automobilių ir plėšimais. Iš besikartojančių analogiškų įvykių tendencijos, buvo padaryta išvada, kad šie įvykiai buvo tiesiog imituoti siekiant gauti draudimo išmokas ir pasipelnyti, apie įvykius buvo melagingai pranešta teisėsaugos įstaigoms. Dėl galimų G. Č. neteisėtų veiksmų draudimo kompanija patyrė bendrą 4140,01 eurų žalą. Pagal draudimo veiklą reglamentuojančias teisės normas, draudimo įmonė neturi teisinių instrumentų bei galimybių visiems savo įtarimams patikrinti, todėl draudimo bendrovė ir kreipėsi į policijos pareigūnus su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. Č. atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo. Papildė, kad taip pat atliko jų draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) M. R., (duomenys neskelbtini), kuris 2018-03-25 buvo apsidraudęs ADB (duomenys neskelbtini) gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo Nr.(duomenys neskelbtini), draudimo sutartis galiojo nuo 2018-04-01 iki 2021-03-31, registruotų žalų analizę ir jam įtarimą sukėlė viena registruota žala Nr. (duomenys neskelbtini) kad 2018 m. balandžio 20 d., (duomenys neskelbtini), iš M. R. priklausančio automobilio “Toyota Avensis”, buvo pavogta kompiuteris “HP Zbook 15 i7” ir odinė striukė. Už šią neva vagystę M. R. buvo išmokėta 1500 eurų pervedant pinigus į jo nurodytą banko sąskaitą. Šis įvykis D. M. sukėlė įtarimą, nes buvo gauta informacija iš kitos draudimo bendrovės, kad G. Č. registravo labai panašų įvykį, o tiksliau vagystę iš to paties automobilio. Kilo įtarimų, kad M. R. išgalvojo minėtą įvykį ir pranešė apie tai draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), kad gautų draudiminę išmoką (1 t., b. l. 99-101, 102).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino M. R. pareikštas kaltinimas dėl svetimo turto įgijimo apgaulės būdu bei G. Č. pareikšti kaltinimai dėl svetimo turto įgijimo apgaulės būdu bei melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą.

Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą. Kaltinamųjų M. R. bei G. Č. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jų kaltę įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veiką, be jų visiško prisipažinimo patvirtina pareiškimai, policijos žiūryklės duomenys, nuoseklūs ir vieni kitus papildantys liudytojų parodymai, kaltinamųjų susirašinėjimai su draudimo bendrovių darbuotojais, kita bylos rašytinė medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent draudimo išmoką, pranešė apie nebūtą įvykį, o būtent daiktų vagystę iš jam priklausančio automobilio “Toyota Avensis”.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. Č. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį bei 236 straipsnio 1 dalį, kadangi jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent draudimo išmokas, būdamas sudaręs gyventojų draudimo sutartis, draudimo bendrovėms ADB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) pranešinėjo apie nebūtus įvykius, iš anksto žinodamas, kad veikia apgaule, siekdamas turtinės naudos.

Pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia. Pažymėtina, kad, darant išvadą apie LR BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. Č. būdama iš anksto įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal LR BK 236 straipsnį 2017-04-08, apie 00.20-00.25 val., (duomenys neskelbtini) R. R., melagingai pranešė apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, tai yra pareiškime pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius, melagingus duomenis apie tai, kad 2017-04-07, laikotarpyje nuo 19.10 val. iki 23.55 val., prasukus automobilio “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę, iš automobilio buvo pavogti jo daiktai.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam M. R. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi šeimą, vykdo individualią veiklą, teikia taksi paslaugas. Rašytinių duomenų apie jo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas paskirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, jos dydį nustatant arčiau bausmės vidurkio.

LR BK 64 ¹ straipsnis numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, M. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam G. Č. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su prokuroro poziciją ir kaltinamajam už padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnį 1 dalį, paskirti švelniausios sankcijoje numatytos bausmės– viešuosius darbus, jos dydį nustatant arčiau bausmės vidurkio. Bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę bausmę.

LR BK 64 ¹ straipsnis numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, G. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir

AB (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 743,29 eurų priteisimo iš kaltinamojo M. R. ir 9174,48 eurų priteisimo iš kaltinamojo G. Č., turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 128-130). Civilinis ieškinys pagristas byloje pateiktais įrodymais, kaltinamieji visiškai pripažino civilinį ieškinį, todėl ieškinys visiškai tenkintinas.

Byloje yra gautas ADB (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad su kaltinamaisiais sudaryta taikos sutartis, pagal kurį jie įsipareigojo grąžinti draudimo išmokas, todėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje bendrovė neteiks (t. 2, b. l. 29).

Dėl kardomųjų priemonių.

M. R. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jos skirti netikslinga.

G. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

M. (M.) R. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. R. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 20 (po dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomosios priemonės M. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

G. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl 2017-04-07 nusikalstamos veikos, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl 2017-08-14 nusikalstamos veikos, ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl 2018-01-25 nusikalstamos veikos, ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl 2018-04-20 nusikalstamos veikos, ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl 2018-11-24 nusikalstamos veikos, ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnes ir paskirti G. Č. subendrintą bausmę - 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti 420 (keturis šimtus dvidešimt) valandų viešųjų darbų, išdirbant kas mėnesį po 35 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti G. Č. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų, išdirbant kas mėnesį po 35 (dvidešimt penkias) valandas viešųjų darbų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam G. Č. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo M. R. civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai 743,29 (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 29 ct.) eurų, turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo G. Č. civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai 9174,48 (devynis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 48 ct.) eurų, nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

1. jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.