- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-3839-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44611-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2018 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. 2018 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi A. L. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. L. 2019 m. spalio 18 d. apie 12:40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,79 promilės girtumas), tarpusavio konflikto su seserimi L. L. metu, tyčia penkis kartus ją pastūmė ir stipriai suėmęs už dešinės rankos dilbio sukėlė L. L. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir seseriai L. L.. Butas trijų kambarių. Butas oficialiai nepadalintas, viename kambaryje gyvena jis, kitas kambarys priklauso seseriai, trečiasis laisvas. Sesuo šiuo metu bute negyvena, kadangi turi kitą gyvenamąją vietą. Atvyksta tik kartais patikrinti, ką jis daro, kadangi yra šio buto bendrasavininkė. Jis nedirba, yra neįgalus. 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį dėl smurto prieš seserį. Teismo buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau nesigydė, todėl bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto. Bausmę atliko, tačiau nuo alkoholizmo nesigydo. 2019 m. spalio 18 d., apie 12.40 val., namuose buvo vienas. Pas jį atėjo draugas, kuris atsinešė alaus ir jie gėrė. Buvo neblaivus, tačiau aplinkybes prisimena. Maždaug 12.40 val. į butą atvyko sesuo, kurią pamatęs, jo draugas iš buto išėjo, nes žinojo, jog sesuo pyks, kad namuose geria. Išėjus draugui, sesuo puolė jį žodžiais, jie susipyko ir susistumdė, tačiau tyčia seseriai nesiekė sukelti fizinio skausmo, ji jį taip pat stumdė. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 48–51).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir jos broliui A. L.. Šiame bute ji negyvena, nes negali ten gyventi dėl netinkamo brolio gyvenimo būdo - jis pastoviai girtauja, vedasi asocialius asmenis į namus, po kurių apsilankymo dingsta daiktai. Į minėtą butą ji kartas nuo karto nuvažiuoja pažiūrėti, kad butas nebūtų paverstas landyne. Kai ten nuvažiuoja ir randa brolį girtą, tarp jų kyla konfliktai, nes jis pradeda konfliktuoti, klausdamas ko ten atvažiavo. 2019 m. spalio 18 d., apie 12.00 val., ji taip pat nuvažiavo į jų butą, ten rado brolį A., girtaujantį su draugais. Draugai pas A. pabuvo apie valandą, paskui išėjo. Kai A. draugai išėjo, bute liko tik ji ir A. Tada A. pradėjo ją vyti iš buto. Jis ją pradėjo stumdyti, taip pat sugriebė už dešinės rankos ties dilbiu ir suko ją. Toje vietoje, kur jis buvo sugriebęs buvo mėlynės. Jis jai šio konflikto metu nesudavė smūgių, tik stumdė, norėdamas išstumti iš buto. Ji jį taip pat stūmė, norėdama apsiginti, nenorėdama, kad jis ją išstumtų iš buto. A. buvo atidaręs buto duris, rėkė ant visos laiptinės, kad ji išeitų, keikė ją, vadino visokiais žodžiais. Paskui jai pavyko atstumti A. nuo savęs ir nubėgusi į kambarį ten užsirakino, iškvietė policiją. Jam pasakė, kad atvažiuoja policija, tada jis apsiramino. Konfliktai tarp jos ir brolio būna dažnai, beveik visuomet, kai atvažiuoja į butą ir randa jį išgėrusį. 2018 m. jis buvo nuteistas už smurtą prieš ją, tada kurį laiką buvo ramu. 2019 m. spalio 18 d. įvykio metu jai sužalojimai padaryti nebuvo, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Ji nenori, kad brolis būtų baudžiamas, tik nori, kad jis negertų, nesivestų valkatų į namus. Jei jis negertų tarp jų nebūtų konfliktų ir jie sutartu gerai. Broliui atleidžia (b. l. 22, 23).
2019 m. spalio 18 d. L. L. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena brolis A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris dažnai girtauja, išgėręs būna agresyvus, prieš ją nuolat smurtauja. 2019 m. spalio 18 d., apie 12.40 val., būnant namuose A. L., būdamas neblaivus, pradėjo ją vyti iš namų, plūsti necenzūriniais žodžiais, penkis kartus pastūmė, stipriai suėmė už dešinės rankos ties dilbiu, šiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Brolis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, todėl labai išsigando ir iškvietė policiją. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, todėl į medikus kreiptis atsisakė. Apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–11).
2019 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad galimai smurtą patyręs asmuo - L. L. yra susijaudinusi, šoko būsenoje, tačiau išoriniai sužalojimai neužfiksuoti (b. l. 13–16).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, kad 2019 m. spalio 18 d., 13.35 val., A. L. nustatytas 2,79 promilių girtumas (b. l. 55).
Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. L. 2019 m. spalio 18 d., apie 12.40 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį – seserį L. L., plūdo ją necenzūriniais žodžiais, tyčia penkis kartus ją pastūmė ir stipriai suėmęs už dešinės rankos dilbio sukėlė L. L. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais apie įvykio aplinkybes ir nukentėjusiosios L. L. parodymais, iš kurių matyti, kad L. L. atėjus į jai ir broliui A. L. bendros nuosavybės teise priklausantį butą, jis girtavo su pašaliniais asmenimis. Šiems pasišalinus neblaivus A. L. vijo seserį iš namų, plūdo necenzūriniais žodžiais, smurtavo, tai yra tyčia penkis kartus ją pastūmė ir stipriai suėmęs už dešinės rankos dilbio sukėlė L. L. fizinį skausmą. A. L. kaltė patvirtinta ir tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti analogiški nukentėjusiosios parodymai, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta. Alkotesterio duomenimis kaltinamajam A. L. nustatytas 2,79 promilių girtumas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. L. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo L. L., visiškai įrodyta. Nukentėjusioji L. L. ir kaltinamasis A. L. yra brolis ir sesuo, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 86), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 87), prašymų negauta.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. L. teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 64–66), nebaustas administracine tvarka (b. l. 62), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2008 m. iki 2016 m. gydėsi tris kartus, paskutinis gydymas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 68, 69–70), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 73), pagal 2019 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadą, A. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 78), nedirba (b. l. 61, 63).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nusikalto antrą kartą, kas jį charakterizuoja kaip smurtauti linkusį asmenį, administracine tvarka nebaustas, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, nedirba.
Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu,– įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam A. L. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, nedirba, todėl tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (kaltinamasis sutinka gydytis nuo alkoholizmo) (b. l. 86). Kadangi kaltinamasis A. L. jau ne pirmą kartą smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52–54) panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 18 d., 13.15 val. iki 2019 m. spalio 20 d., 11.17 val. (b. l. 24, 34), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. L. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 18 d., 13.15 val., iki 2019 m. spalio 20 d., 11.17 val. (b. l. 24, 34), tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.