- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- eI3-632-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01215-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl patikrinimo ataskaitos ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jupojos statybinės medžiagos“ (toliau – ir pareiškėja arba bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti 2021 m. kovo 23 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK arba Komisija) sprendimą Nr. S-(7-16/2021) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1A-2 (toliau – ir Departamento sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) 2017 m. lapkričio 2 d. surašytos UAB ,,Jupojos statybinės medžiagos“ patikrinimo ataskaitos Nr. 7SM32000 36 M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) 4.1.1 dalį bei dėl šioje dalyje konstatuotų pažeidimų nuspręstus priskaičiuoti 22 429 Eur galutinio antidempingo muito, 4 710 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemoką, taip pat 4.1.3 dalyje apskaičiuotus delspinigius – 1 806 Eur (694 Eur muito delspinigiai ir 1 112 Eur importo PVM delspinigiai).
Teigia, kad skundžiamuose MGK ir Departamento sprendimuose bei Patikrinimo ataskaitoje yra remiamasi tuo, jog Teritorinė muitinė Patikrinimo ataskaita pagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjai išduotą bendros formos prekių kilmės sertifikatą Nr. FJ15HC00820, be to, jie yra grindžiami išimtinai Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) raštu (ataskaita) OCM(2017)12896-30/06/2017 (byla OF/2015/1332) (toliau – ir OLAF ataskaita), neatliekant savarankiško faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu pareiškėjos importu, nustatymo.
Atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas ir su juo susijusias sumas. Remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika nurodo, kad muitinė, norėdama remtis Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto trečiosios pastraipos pradžia, kad galėtų vykdyti išieškojimą išleidus prekes, pagrįsdama savo reikalavimą turi pateikti įrodymus, jog neteisingi sertifikatai buvo išduoti dėl neteisingų eksportuotojo pateiktų faktų. Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis.
Kadangi nagrinėdamas mokestinius ginčus Departamentas veikia kaip centrinis mokesčių administratorius, sutinkamai su MAĮ 25 straipsnio 7 ir 17 punktais turi kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, bendradarbiauti su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis). Be to, MAĮ 154 straipsnio 3 dalis bei 156 straipsnis nustato centrinio mokesčių administratoriaus teisę pratęsti skundo nagrinėjimo terminus ir/arba nagrinėjimą sustabdyti, jeigu yra poreikis kreiptis į užsienio institucijas dėl duomenų pateikimo ir faktų nustatymo.
Nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 Dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (toliau – ir Reglamento) 3 straipsniu nustatyta, kad ji vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti inspektavimus ir patikrinimus vietoje valstybėse narėse ir pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus trečiosiose šalyse. Pagal Reglamento 9 straipsnio 1 dalį, baigusi tyrimą Tarnyba, direktoriui vadovaujant, parengia ataskaitą, nurodydama nustatytus faktus, finansinius nuostolius, jeigu jie buvo padaryti, ir tyrimo išvadas, įskaitant Tarnybos direktoriaus rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi. Remiantis 98 straipsnio 2 dalimi, dėl atlikto patikrinimo rengiamos ataskaitos, kuriose atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus. Šiuo pagrindu parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ir teismine tvarka nagrinėjant bylas valstybėje narėje, kai nustatoma, kad tai yra būtina, pateikiamais tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės, kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms ir jos yra lygiavertės šioms ataskaitoms. Atsižvelgdama į tai teigia, kad vertinant OLAF ataskaitą turi būti vertinama, kokiais duomenimis pagrįstos patikrinimo išvados ir ar jos patikimos, ar nustatytų faktų tikrumas neabejotinas, nes OLAF ataskaita ir jos išvados bei rekomendacijos nėra aplinkybės ir faktai, kurie pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojami kaip nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, nors Patikrinimo ataskaita, Departamento ir MGK sprendimai yra grindžiami OLAF ataskaita, ji neatitinka Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 63.5 punkto, kuris numato, kad nustatomojoje patikrinimo ataskaitos dalyje nustatytas pažeidimas turi būti pagrįstas konkrečiais įrodymais (buhalterinės apskaitos sąskaitų, registrų, sutarčių, sąskaitų faktūrų, kvitų ar kitų dokumentų kopijomis, lentelėmis ir pan.), kurie pridedami prie patikrinimo ataskaitos kaip priedai ir numeruojami, reikalavimų. Nurodo, kad Patikrinimo ataskaitos priede Nr. 2 lentelės forma yra pateikta detalizuota pareiškėjos deklaruotų prekių kilmė pagal OLAF pateiktą informaciją, grindžiama Taivane įforminta iš Kinijos deklaruotų prekių 2015 m. rugsėjo 3 d. importo muitinės deklaracija (duomenys neskelbtini) ir Taivane įforminta 2015 m. rugsėjo 7 d. eksporto muitinės deklaracija (duomenys neskelbtini) į Europos Sąjungą deklaruotų prekių, tačiau šios deklaracijos nėra pridėtos prie Patikrinimo ataskaitos. Taigi, OLAF ataskaita nėra parengta ir pateikta tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Laikosi pozicijos, kad skundžiami Patikrinimo ataskaita, Departamento ir MGK sprendimai nėra pagrįsti šiuose dokumentuose nurodytais pirminiais rašytiniais įrodymais, o OLAF ataskaitoje nurodyti faktai negali būti laikomi kaip nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini.
Nurodo, kad remiantis Muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punktu ir 3 dalimi, skolininku gali būti laikomas tik nesąžiningas asmuo. Atkreipia dėmesį, jog nesąžiningumas teismų praktikoje aiškinamas kaip veiksmai, kuomet mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę žinoti, tačiau nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, t. y. elgiasi nesąžiningai. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai, atitinkantys nesąžiningo elgesio kriterijus. Paaiškina, jog iš Taivano įmonės ,,Chiqin Yong Industry Co” į Bendrijos teritoriją įvežė prekes, kurias, vadovaudamasi prekių kilmės sertifikatu, deklaravo nurodydama Taivano prekių kilmę. Visuose pareiškėjai pateiktuose prekių dokumentuose nurodyta prekių kilmės vieta – Taivanas. Prekių kilmės sertifikatas, kuriame nurodyta prekių kilmės šalis – Taivanas – nėra ginčijamas ar nuginčytas. Teigia, kad įsigyjant ir įvežant prekes, nebuvo suteikta bei žinoma kokia nors informacija, kad prekės yra ne Taivano kilmės, taigi, pareiškėja nežinojo apie neteisingai nurodytą prekių kilmę, neturėjo duomenų apie dokumentuose neteisingai nurodytus duomenis ir neturėjo galimybės tai sužinoti. Atliekant patikrinimą pareiškėja bendradarbiavo su muitine. OLAF informaciją muitinei pateikė tik 2017 m., o prekės, kurių atžvilgiu priskaičiuotas muitas ir kiti mokesčiai, deklaruotos 2015 m. spalio 28 d., taigi prekių deklaravimo laikotarpiu pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma informacija apie kitą, nei nurodoma prekių kilmės sertifikate, prekių kilmę.
Apibendrindama nurodo, kad vykdydama komercinę veiklą buvo ir yra sąžininga, nepažeidė viešojo intereso. Be to, OLAF atliekamų tyrimų informacija pareiškėjai net ir negalėjo būti žinoma, kadangi ji skirta atitinkamoms institucijoms. Pareiškėja neturi objektyvių galimybių ir priemonių patikrinti įsigyjamų prekių kilmės sertifikato tikrumo ir teisingumo. Pažymi, jog teisinėje valstybėje, kurios siekis išreikštas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, negali būti kuriamos nelogiškos, praktiškai neįgyvendinamos pareigos ir reikalaujama jų laikytis, todėl ir patikrinimą atliekantys Teritorinės muitinės pareigūnai negali reikalauti pareiškėjos laikytis praktiškai neįgyvendinamos pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepragrįstą. Paaiškina, kad pareiškėja įformindama importo muitinės deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM02C4F8 (2015 m. spalio 28 d.) (toliau – ir 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracija) išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai deklaravo plieninius savisriegius (cinkuotus, fosdatuotus) tvirtinimo elementus (TARIC kodas 7318 14 99 98); deklaruota prekių kilmė – Taivanas. Prekės į Europos Sąjungos muitų teritoriją atgabentos CIF Klaipėda pristatymo sąlygomis (INCOTERM 2010) jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), laivu (duomenys neskelbtini). Prekėms buvo taikytas 3,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifas ir apskaičiuoti atitinkami importo mokesčiai. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (19.3)3B-7663 perdavė teritorinėms muitinėms OLAF ataskaitoje pateiktą informaciją apie Kinijos kilmės tvirtinimo elementų pergabenimus per Taivano laisvosios prekybos zonas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. į Europos Sąjungos valstybes, siekiant išvengti antidempingo muito, taikytino Kinijos kilmės prekėms. Teritorinė muitinė, įvertinusi OLAF ataskaitoje pateiktus duomenis ir atlikusi Lietuvos muitinės duomenų saugykloje esančių duomenų analizę, skundžiama Patikrinimo ataskaita konstatavo, kad pareiškėjos pagal 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaraciją importuotos prekės (plieniniai savisriegiai - cinkuoti ir fosfatuoti) yra ne Taivano, o Kinijos kilmės, kurioms taikytinas antidempingo muitas, taigi perskaičiavo mokėtinus mokesčius.
Departamento nuomone, 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracijoje deklaruotiems plieniniams savisriegiams (cinkuotiems, fosfatuotiems) tvirtinimo elementams yra pagrįstai nepripažinta Taivano kilmė ir nustatyta Kinijos kilmė bei, atitinkamai, apskaičiuoti 22 490 Eur galutinio antidempingo muito ir 4 710 Eur importo PVM nepriemoka, apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika teigia, kad Europos Sąjungos teisminės institucijos yra pripažinusios, jog OLAF parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ar teismine tvarka nagrinėjant bylas valstybėje narėje, todėl mokesčių administratorius, spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo, turi teisę remtis OLAF ataskaitoje pateiktais duomenimis. Pažymi, jog vykdant mokesčių administravimą su protingumo kriterijumi būtų nesuderinamas reikalavimas mokesčių administratoriui, gavus OLAF ataskaitą, visais atvejais atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant patikrinti ir (ar) patvirtinti kiekvieną šioje ataskaitoje ir (ar) kartu su ja pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tokia pareiga egzistuoja, kai aptariamoje atskaitoje pateikiami duomenys, kuriais remiantis identifikuojama mokestinės prievolės apimtis, yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo ar teisingumo.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju Taivano muitinės tyrimų tarnyba OLAF pateikė išsamius ir visapusiškus duomenimis apie į Taivaną iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas Kinijos kilmės prekes, kurios ginčo atveju buvo eksportuotos ir atgabentos į Lietuvą. OLAF Lietuvos muitinei pateiktoje medžiagoje jokių prieštaravimų, neatitikimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta ir šie duomenys leidžia atsekti iš Kinijos Liaudies Respublikos į Taivaną importuotų ir vėliau į Lietuvą eksportuotų prekių judėjimą. Būtent ginčo prekių judėjimo atsekamumas pagal Taivano muitinės tyrimų departamento pareigūnų ir Lietuvos muitinės turimus duomenis leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos importuotos prekės yra ne Taivano, o Kinijos kilmės. Iš OLAF Exel lentelėje pateiktų susistemintų duomenų matyti, kad iš Taivano eksportuotų ir pareiškėjos į Lietuvą importuotų prekių kiekis, pavadinimai pagal matmenis, laivo pavadinimas, jūrinio konteinerio numeris visiškai sutampa, jokių neatitikimų nenustatyta, todėl daro išvadą, kad Kinijos kilmės prekių judėjimas ir jų importas į Lietuvos Respubliką nekelia abejonių.
Pasisakydamas dėl pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu Teritorinei muitinei pateikto Chang Hua apygardos pramonės asociacijos išduoto kilmės sertifikato (toliau – ir Sertifikatas) pažymi, kad jis negali pagrįsti prekių Taivano kilmės, kadangi šio dokumento pateikimas nėra numatytas importuojant nepreferencinės kilmės prekės nei teisės aktuose, nei tarptautiniuose susitarimuose. Atkreipia dėmesį, jog Sertifikatas jokios teisinės reikšmės neturi ir prekių Taivano kilmė juo negali būti grindžiama, kadangi nustatytos formos kilmės sertifikatai teikiami tik importuojant lengvatinės kilmės prekes, esant tarptautiniams susitarimams ar reglamentams. Pareiškėja importavo ne lengvatinę, o nepreferencinę kilmę turinčias prekes.
Pažymi, kad Muitinės departamentas kreipėsi į Taivano muitinės administraciją dėl papildomos informacijos apie prekių kilmę gavimo, tačiau prašoma informacija nebuvo pateikta. Atkreipia dėmesį, kad muitinė, nesant tarptautinių susitarimų su Taivanu, apskritai neturėjo pareigos kreiptis į šios šalies kompetentingas institucijas, kadangi administracinis bendradarbiavimas vykdomas tik dėl preferencinę kilmę turinčių prekių.
Departamentas nepagrįsta laiko pareiškėjos poziciją, jog skolininku muitinei gali būti tik nesąžiningas asmuo. Vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punktu nurodo, kad pareiškėja (deklarantė), deklaruodama importuojamų prekių Taivano kilmę, tapo atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą ir pateiktų dokumentų tikrumą. Pažymi, jog pareiškėja pagal 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 110 ir Nr. 111 sumokėjo UAB „Trade consultant“ už „tvirtinimo elementų paiešką Kinijos Liaudies Respublikoje ir transportavimo organizavimą“ bei „tvirtinimo elementų gamintojo patikrą Kinijos Liaudies Respublikoje; tvirtinimo elementų kokybės patikrą Kinijos Liaudies Respublikoje“, bei, kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitoje, šias išlaidas įtraukė į 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracijoje deklaruotų prekių savikainą, nors prekių pardavėjas - Taivano įmonė „Chiqin Yong Industry Co., LTD“, remiantis internete prieinama informacija, nėra prekių gamintoja, o įmonė, užsiimanti prekių eksportu ir prekyba, todėl, Departamento manymu, pareiškėja, importuodama ginčo prekes, turėjo galimybę įsitikinti tikrąja prekių kilme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Teritorinė muitinė atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Teritorinės muitinės Patikrinimo ataskaitos dalies, kuria buvo nuspręsta pakeisti pareiškėjos 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracijoje nurodytą ginčo prekių kilmę iš Taivano į Kinijos ir papildomai priskaičiuoti ir įregistruoti mokestines prievoles: 22 429 Eur galutinį antidempingo muito, 4 710 Eur importo PVM, 694 Eur muito delspinigius, 1 112 Eur importo PVM delspinigius, taip pat Departamento sprendimo, kuriuo patvirtinta minėta Patikrinimo ataskaitos dalis dėl minėtų pareiškėjai papildomai priskaičiuotų ir įregistruotų mokestinių prievolių, ir MGK sprendimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Departamento sprendimą dėl Patikrinimo ataskaitos dalies, teisėtumo bei pagrįstumo.
Į administracinę bylą pateiktais bei Komisijos byloje (duomenys neskelbtini) surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė atliko pareiškėjos teminį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su muitų teisės ir kitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (11.4.S)11D-12251 pranešė pareiškėjai apie galimą nepalankų sprendimą, prašydama ją pateikti nuomonę dėl nurodytų priežasčių, informacijos ir dokumentų, kuriais ketinama pagrįsti pareiškėjai nepalankų Teritorinės muitinės sprendimą. Bendrovė 2017 m. spalio 26 d. pateikė nuomonę, jog nesutinka su Teritorinės muitinės pateikta informacija apie pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, prašydama atsižvelgti į pateiktus argumentus dėl jos sąžiningumo (žinojimo arba galėjimo žinoti apie kitokią prekių kilmę, nei ji nurodyta Sertifikate), taip pat spręsti dėl OLAF ataskaitos, kaip įrodymo, pakankamumo.
Teritorinė muitinė 2017 m. lapkričio 2 d. surašė UAB ,,Jupojos statybinės medžiagos” patikrinimo ataskaitą Nr. 7SM32000 36 M, kuria nusprendė: 1) nepripažinti 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracijos Nr. 15LTLR1000IM02C4F8 deklaruotoms prekėms – plieniniams savisriegiams (cinkuotiems, fosfatuotiems) tvirtinimo elementams, TARIC kodas 7318149998, Taivano kilmės, nustatyti Kinijos kilmę, taikyti 74,1 proc. galutinio antidempingo muito normą, apskaičiuoti 22 429 Eur galutinio antidempingo muito ir 4 710 Eur importo PVM nepriemoką (1 punktas); 2) klasifikuoti prekes, deklaruotas importo muitinės deklaracijomis 2015 m. rugsėjo 8 d. Nr. 15LTLU9000IM019DE8, 1 prekė, ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 15LTLUB000IM0109A5, 2 prekė, TARIC kodu 6802230000, prekėms taikyti nustatytą 1,7 proc. trečiųjų šalių muito normą, apskaičiuoti 162 Eur muito ir 34 Eur importo PVM nepriemoką (2 punktas); 3) apskaičiuoti 2 593 Eur importo PVM nepriemoką šios ataskaitos 4 priede nurodytomis importo muitinės deklaracijomis deklaruotoms prekėms (3 punktas); 4) apskaičiuoti bendrovei 699 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą muitą ir 1 641 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą importo PVM (4 punktas); 5) skirti bendrovei 5 985 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą (5 punktas); 6) įregistruoti bendrovei apskaičiuotą mokestinę prievolę: 162 Eur muito, 22 429 Eur antidempingo muito, 2 340 Eur delspinigių ir 5 985 Eur baudą, iš viso 30 916 Eur (6 punktas); 7) įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI importo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją padidinant 7 337 Eur (7 punktas).
Pareiškėja, iš dalies nesutikdama su Patikrinimo ataskaitos dalimi, kuria jai dėl ginčo prekės, deklaruotos 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IM02C4F8, Kinijos kilmės pakeitimo į Taivano kilmę, buvo apskaičiuota 22 429,00 Eur galutinio antidempingo muito, 4710,00 Eur importo PVM, 694 Eur muito delspinigiai ir 1112 Eur importo PVM delspinigių, su 2017 m. lapkričio 23 d. skundu kreipėsi į Departamentą (Departamente gautas 2017 m. lapkričio 30 d.), prašydama šias mokestines prievoles panaikinti.
Departamentas 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (20.4/06)3B-647 kreipėsi į Taivano muitinės administraciją, prašydamas pateikti informaciją, svarbią pareiškėjos importuotų prekių kilmės nustatymui, ir 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1A-64 pareiškėjos skundo dėl Patikrinimo ataskaitos nagrinėjimą sustabdė iki bus gautas atsakymas iš Taivano muitinės administracijos. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą Departamentui, prašydama atnaujinti ir užbaigti jos skundo dėl Patikrinimo ataskaitos nagrinėjimą.
Departamentas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 1A-2 „Dėl UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ skundo“ patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės Patikrinimo ataskaitos dalis, kuriomis nuspręsta nepripažinti 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracijoje deklaruotiems plieniniams savisriegiams (cinkuotiems, fosfatuotiems) tvirtinimo elementams (TARIC kodas 7318 14 99 98) Taivano kilmės, šioms prekėms nustatyti Kinijos kilmę ir apskaičiuoti 22 429 Eur galutinio antidempingo muito ir 4 710 Eur importo PVM nepriemoką, apskaičiuoti 694 Eur muito delspinigių, 1 112 Eur importo PVM delspinigių bei skirti 5 428 Eur bauda.
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento sprendimu bei minėtomis Patikrinimo ataskaitos dalimis, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. S-(7-16/2021) „Dėl UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ skundo“ patvirtino Departamento sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo šių faktinių aplinkybių nėra, kad pareiškėja, 2015 m. spalio 28 d. įformindama Importo deklaraciją išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai deklaravo plieninius savisriegius (cinkuotus, fosdatuotus) tvirtinimo elementus (TARIC kodas 7318 14 99 98) deklaruodama, jog prekių kilmė yra Taivanas. Prekės į Europos Sąjungos muitų teritoriją atgabentos į Klaipėdos jūrų uostą jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) laivu (duomenys neskelbtini), su Jūrų transporto važtaraščiu (duomenys neskelbtini). Prekėms buvo taikytas 3,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifas ir apskaičiuoti atitinkami importo mokesčiai.
Departamentas 2017 m. raštu Nr. (19.3)3B-7663 perdavė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms OLAF ataskaitoje pateiktą informaciją, susijusią su pranešimu AM 2016/009, byla OF/2015/1332, kurioje buvo tiriamas tvirtinimo elementų iš geležies arba iš plieno galimas kilmės sukčiavimas, pergabenant Kinijos kilmės prekes per Taivaną, įtariant, kad importuojant tvirtinimo elementus Europos Sąjungoje, Kinijos kilmės tvirtinimo elementams galėjo būti nepagrįstai deklaruota Taivano kilmė, išvengiant antidempingo muitų. Departamentas rašte nurodė, OLAF pabrėžė, kad remiantis Taivano muitinės Tyrimų departamentas pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. tvirtinimo elementų pergabenimus per Taivaną, iš kurių aišku, kad prekės visų pirma buvo atgabentos iš Kinijos Liaudies Respublikos į Taivano laisvosios prekybos zonas ir deklaruotos kaip Kinijos kilmės prekės, kurios Europos Sąjungoje apmokestinamos antidempingo muitais. Departamentas rašte taip pat nurodė, kad išanalizavus OLAF rašto antrame priede pateiktus duomenis nustatyta, kad trimis konteineriais, įskaitant konteinerį (duomenys neskalbtini), gabenamų tvirtinimo elementų paskirties šalimi nurodoma Lietuva, o sulyginus muitinės deklaracijų duomenis su Taivano muitinės Tyrimo departamento pateiktais duomenimis nustatyta, kad prekes importavo ir UAB „Jupojos statybinės medžiagos“.
Teritorinė muitinė, įvertinusi OLAF ataskaitoje pateiktus duomenis ir atlikusi Lietuvos muitinės duomenų saugykloje esančių duomenų analizę, skundžiama Patikrinimo ataskaitos dalimi konstatavo, kad pareiškėjos pagal 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaraciją importuotos prekės (plieniniai savisriegiai - cinkuoti ir fosfatuoti) yra ne Taivano, o Kinijos kilmės, kurioms taikytinas antidempingo muitas, ir atitinkamai perskaičiavo mokėtinus mokesčius. Šioms Teritorinės muitinės išvadoms ginčijamais sprendimais pritarė tiek Departamentas, tiek Komisija.
Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamoje Patikrinimo ataskaitos dalyje, Departamento ir Komisijos sprendimuose yra išimtinai remiamasi tik OLAF ataskaita, o išvados dėl prekių kilmės šalies padarytos neatlikus savarankiško faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu pareiškėjos importo vertinimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos importuotų prekių kilmė (būtent šis aspektas nulėmė pareiškėjos mokestines prievoles ir jų apimtį) buvo identifikuota remiantis ir iš esmės vertinant OLAF ataskaitą, t. y. joje pateiktos informacijos analizę ir jos vertinimą.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-377-556 konstatavo, kad ataskaitos, kuriomis užbaigiami OLAF tyrimai, apima ne tik atitinkamas (subendrintas) išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnių priemonių, kurių, OLAF manymu, reikia imtis, bet ir nustatytas faktines aplinkybes. Šių ataskaitų ir jose nustatytų faktinių aplinkybių teisinė reikšmė eksplicitiškai yra nurodyta 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES. Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 11 straipsnio 2 dalyje. Ši reglamento nuostata įtvirtina, kad „<...> [OLAF] ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės administraciniuose ar teisminiuose procesuose, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę“. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungos teisminės institucijos, aiškindamos šias nuostatas, yra pripažinusios, kad OLAF parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ar teismine tvarka nagrinėjant bylas valstybėje narėje. Tačiau tik institucijos ar kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kurioms OLAF perdavė ataskaitas ir informaciją, yra visiškai atsakingos už tolesnius veiksmus, kurių minėtu pagrindu jos gali imtis. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, turi teisę remtis jo gautoje OLAF ataskaitoje pateiktais duomenimis, inter alia spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Vykdant mokesčių administravimą, nesuderinamas inter alia su protingumo kriterijumi (Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d.) būtų reikalavimas mokesčių administratoriui gavus OLAF ataskaitą visais atvejais atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant patikrinti ir (ar) patvirtinti kiekvieną šioje ataskaitoje ir (ar) kartu su ja pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tačiau pareiga patikrinti egzistuoja, kai aptariamoje ataskaitoje pateikiami duomenys, kuriais remiantis identifikuojama mokestinės prievolės apimtis, yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo, teisingumo ir pan.
Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp OLAF ataskaitoje pateiktos informacijos ir duomenų apie pareiškėjos importuotų prekių bei jų kilmę prieštaravimų ar kitų abejonių dėl jų pagrįstumo nenustatyta. Kaip minėta, priimant OLAF ataskaitą buvo remiamasi Taivano muitinės Tyrimų departamento pateiktais duomenimis apie tvirtinimo elementų pergabenimus per Taivaną, o Teritorinės muitinės surinkti duomenys patvirtina iš Kinijos į Taivaną importuotų ir po to į Lietuvą eksportuotų ginčo prekių judėjimą. MGK bylos medžiaga patvirtina, kad iš Kinijos Liaudies Respublikos į Taivano laisvosios prekybos zoną atgabentos Kinijos kilmės prekės, kurioms 2015 m. rugsėjo 3 d. įforminta importo deklaracija (duomenys neskelbtini), šios prekės, jas perkrovus, buvo eksportuotos iš Taivano įforminus eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugsėjo 7 d.). Iš OLAF pateiktų duomenų matyti, kad įforminus Taivano eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), prekės išgabentos į Europos Sąjungą laivu (duomenys neskelbtini), jūriniame konteineryje (duomenys neskelbtini), šios prekės buvo atplukdytos į Klaipėdos jūrų uostą su Jūrų transporto važtaraščiu (duomenys neskelbtini) ir deklaruotos 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracijoje. Iš OLAF Exel lentelėje pateiktų susistemintų duomenų, esančių rašto OCM(2017)12896-30/06/2017 priede Nr. 2, matyti, kad visiškai sutampa iš Taivano eksportuotų ir pareiškėjos į Lietuvą importuotų prekių kiekis, pavadinimai pagal matmenis, laivo pavadinimas, ir jūrinio konteinerio numeris ir jokių neatitikimų nenustatyta.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Teritorinė muitinė ir Departamentas neprivalėjo atskirai tikrinti ar vykdydami atitinkamas mokesčių administravimo procedūras atliekamais atskirais veiksmais rinkti papildomus duomenis, siekdami patvirtinti OLAF ataskaitoje pateikiamą informaciją, kadangi ji yra pakankama ir objektyviai patvirtina ginčo teisinio santykio kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad Teritorinė muitinė vertino ir kitus ginčui reikšmingus rašytinius įrodymus (2015 m. spalio 28 d. sąskaitas faktūras serija Trade Nr. 100 ir Nr. 111), o Departamentas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, t. y. 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (20.4/06)3B-647 kreipėsi į Taivano muitinės administraciją, prašydamas pateikti informaciją, svarbią pareiškėjos importuotų prekių kilmės nustatymui ir tuo pagrindu, priimdamas 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, sustabdydamas skundo nagrinėjimą iki ši informacija bus pateikta (nors administracinis bendradarbiavimas vykdomas tik dėl preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų, o ginčo atveju pareiškėjos importuotos prekės prie tokių nepriskiriamos), tačiau jokios informacijos negavo, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas jos pačios prašymu buvo atnaujintas ir išnagrinėtas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Teritorinė muitinė ir mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos nepagrįstai nepripažino jai išduoto Sertifikato, patvirtinančio prekių kilmę.
Ginčo prekių importo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prekėmis, kilusiomis iš tam tikros šalies, laikomos prekės, visiškai išgautos arba pagamintos tik toje šalyje. To paties straipsnio 2 dalyje yra išvardintos prekės, kurios laikomis atitinkančiomis 1 dalies nuostatas. Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, jos laikomos kilusiomis tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas. Nagrinėjamu atveju Taivano muitinės Tyrimų departamento pateiktais duomenimis, kuriais remtasi OLAF ataskaitoje, nustatyta, kad Taivano laisvojoje ekonominėje zonoje ginčo prekės buvo perkrautos, o su jomis nebuvo atlikta jokių perdirbimo ar apdorojimo veiksmų, dėl kurių jos įgytų Taivano kilmę, todėl pareiškėjos importuoti tvirtinimo elementai neįgijo Taivano kilmės šalies Bendrijos kodekso 24 straipsnio prasme. Ginčo atveju, sutinkamai su Bendrijos muitinės kodekso 26 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais, pareiškėjos pateikto bendrosios prekių kilmės sertifikato, kurio ji net nebuvo pateikusi su 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracija, tikrinimas importo valstybėje neprivalomas. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Sertifikatas neturi teisinės reikšmės ir nepagrindžia ginčo prekių Taivano kilmės, nes sertifikatai teikiami tik importuojant lengvatinės kilmės prekes, esant tarptautiniams susitarimams ar reglamentams, o nagrinėjamu atveju pareiškėja importavo ne lengvatinę, o nepreferencinę (nelengvatinės) kilmę turinčias prekes. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pareiškėjos argumentai dėl Sertifikato nepripažinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad skolininku muitinei gali būti laikomas tik nesąžiningas asmuo, o pareiškėja, vykdydama komercinę veiklą, buvo ir yra sąžininga, nes neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kadangi neturėjo ir neturi objektyvių galimybių patikrinti ir įsigyjamų prekių kilmės, Sertifikato tikrumu ir teisingumu, o kadangi jai pateiktuose prekių dokumentuose nurodyta prekių kilmės vieta yra Taivanas, ji nežinojo apie neteisingai nurodytą prekių kilmę, neturėjo duomenų apie dokumentuose neteisingai nurodytus duomenis ir neturėjo galimybės to sužinoti.
Pasisakydamas šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei atsiranda išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes, o pagal to paties straipsnio 3 dalį - kad skolininku laikomas deklarantas. Sutinkamai 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, būtent pareiškėja, deklaruodama importuojamų prekių Taivano kilmę, tapo atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą ir pateiktų dokumentų tikrumą.
Teismas pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja pagal 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Trade Nr. 111 sumokėjo UAB „Trade consultant“ už paslaugas, kurios įvardintos kaip tvirtinimo elementų gamintojo paieška Kinijos Liaudies Respublikoje ir tvirtinimo elementų kokybės patikra Kinijos Liaudies Respublikoje, o pagal 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Trade Nr. 110 – tai pačiai paslaugų teikėjai už tvirtinimo elementų paiešką Kinijos Liaudies Respublikoje ir transportavimo organizavimą. Kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitoje, pareiškėja šias išlaidas įtraukė į 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracijoje deklaruotų prekių savikainą, nors prekių pardavėjas buvo Taivano įmonė „Chiqin Yong Industry Co., LTD“, tačiau pagal internete prieinamą informaciją UAB „Trade consultant“ nėra prekių gamintoja, o įmonė, užsiimanti prekių eksportu ir prekyba, todėl akivaizdu, kad pareiškėja, importuodama ginčo prekes, turėjo galimybę įsitikinti tikrąja prekių kilme, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekių pati ieškojo ne kurioje nors kitoje kilmės valstybėje, o būtent Kinijoje. Taigi, pripažintina, kad pareiškėja, importavusi ginčo prekes, prisiėmė su jomis susijusią riziką, įskaitant ir prievoles muitinei, todėl nustačius, kad ginčo prekės yra ne Taivano, o Kinijos kilmės, jai atsirado prievolė sumokėti apskaičiuotus mokesčius, susijusius su kitokiu ginčo prekių kilmės, nei nurodyta 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracijoje, nustatymu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos veiklos patikrinimo metu pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjos 2015 m. spalio 28 d. Importo deklaracija importuotos prekės yra ne Taivano, o Kinijos kilmės, daro išvadą, kad ginčijami Komisijos ir Departamento sprendimai bei Teritorinės muitinės Patikrinimo ataskaitos dalis yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo, taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.