- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 1S-332-134/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- T. Ž.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo ir jo gynėjos skundus dėl 2010-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patenkintas Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimas dėl T. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti bausmę ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-08-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. Ž. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją iki 2009-10-01.
2010-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismas panaikino T. Ž. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti 2009-08-19 nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, motyvuodamas tuo, kad T. Ž. po įspėjimo ir toliau nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - sumokėti į nukentėjusiųjų fondą 15 MGL, o tai rodo jo nenorą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, piktybiškumą ir pavojingumą. Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti tik panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą ir realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
T. Ž. skunde nurodo, kad apie 2010-02-20 teismo posėdį jam nebuvo pranešta. Prieš vykdamas į D. B. jis buvo nuvykęs į inspekciją ir susitarė, kad grįš į Lietuvą 2010 m. vasario mėnesį, tačiau negrįžo, nes neturėjo tokios galimybės, neturėjo darbo ir į Lietuvą grįžo tik 2010 m. kovo 18 d. Sužinojęs, kad yra paieškomas, nuvyko į PK, kur ir sužinojo, kad yra pasiustas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Lietuvoje jis turi gyvenamąją vietą, gyvena su drauge su kuria susilaukė vaiko, šiuo metu dirba automobilių aikštelėje Šiauliuose, išlaiko šeimą, jo draugė nedirba, jis yra vienintelis pajamų šaltinis. Prašo pakeisti laisvės atėmimo bausmę į laisvės apribojimus.
Gynėja skundu prašo panaikinti nutartį, kuria T. Ž. pasiustas atlikti laisvės atėmimo bausmės ir priimti naują sprendimą - netenkinti Panevėžio miesto ir rajono PI teikimo panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimą, pratęsiant terminą įmokai į nukentėjusiųjų fondą. Skunde gynėja nurodo, kad nuosprendžio įsiteisėjimo laikotarpiu T. Ž. negalėjo įsidarbinti be asmens dokumentų, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė - asmens tapatybės kortelės paėmimas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, 2009 m. rugsėjo mėn.jis išvyko į D. B., ketindamas užsidirbti pinigų teismo paskirtai įmokai sumokėti. Apie tai pranešė Pataisos inspekcijai, pažadėdamas, kad į Lietuvą grįš 2010-02-10 ir įvykdys įsipareigojimus. Dirbdamas tik atsitiktinius darbus, jis sugebėjo tik pragyventi, nesusitaupė lėšų grįžimui į Lietuvą, todėl pataisos inspekcijai pažadėtu laiku į Lietuvą negrįžo. Grįžus į Lietuvą, jis buvo sulaikytas. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis jis nedalyvavo tuo buvo pažeista T. Ž. teisė žinoti apie teikimo nagrinėjimą. Jis turi mažametį sūnų, kurį augina su drauge I. K., todėl pasiuntus atlikti bausmės, šeima neteks pajamų. Jis turi galimybę įsidarbinti Šiauliuose panaudotų automobilių aikštelėje, bet dėl sulaikymo nesuspėjo išsiimti verslo liudijimo, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, jis galėtų sumokėti įmoką, kurios sumokėjimo terminas galėtų būti pratęstas iki 2010 m. liepos 31 d.
Skundai tenkintini iš dalies. Nuteistasis T. Ž. nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – iki 2009-10-01 sumokėti 15 MGL įmoką į nukentėjusiųjų fondą. Šios baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės numatytos Lietuvos Respublikos BK 74 straipsnyje, t.y. kai asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežąsčių, ji nuteistojo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Nuteistasis minėtu laikotarpiu nesikreipė dėl baudžiamosios poveikio priemonės pakeitimo kita. Iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis būdamas Lietuvoje T. Ž. negalėjo sumokėti įmokos, nes neturėjo darbo, todėl ketindamas užsidirbti išvyko į D. B., tačiau ir ten dirbo tik atsitiktinius darbus, todėl neturėjo lėšų įmokai sumokėti. Ši versija dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo nepaneigta, be to, atsižvelgiant į dabartinę situaciją dėl įsidarbinimo, nelaikytina, kad jis vengė vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Iš medžiagos matyti, kad 2009-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi T. Ž. buvo įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo ir apie tai jam nebuvo pranešta, nors pataisos inspekcijai buvo žinoma, kad jis gyvena D. B.. Dėl to negalima laikyti, kad jis vengia vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę po įspėjimo, o neesminiai nuteistojo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai negali sukelti teisinių pasekmių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Apylinkės teismo išvada, kad įmokos nesumokėjimas į nukentėjusiųjų fondą rodo nuteistojo nenorą taisytis neizoliuotam, jo piktybiškumą ir pavojingumą visuomenei nepagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis naikintina ir dėl skundų priimtinas naujas sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laisvės apribojimu arba pratęsti paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės terminą, todėl ši skundų dalis atmestina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutarė:
Panaikinti 2010 m. vasario 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria T. Ž. panaikinta bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiustas atlikti 2009-08-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir dėl skundo priimti naują sprendimą: Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimą atmesti ir T. Ž. paleisti teismo salėje.
Nutartis neskundžiama.