- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- T-142-878/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00621-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 5 metams. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 24 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. kovo 7 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį R. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad stebimas teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje bei mąstyme. R. K. bausmės atlikimo metu elgiasi pavyzdingai, vykdo būrio viršininko nurodymus, yra ramus, nekonfliktiškas. Pataisos namuose nuteistasis dirba, dalyvauja ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, kas padeda jam keisti elgesį ir mąstymą. R. K. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už nepriekaištingą elgesį skatintas tris kartus. Praeityje nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Jis turi tvirtus socialinius ryšius, bendrauja su artimaisiais sprendžia finansinius įsipareigojimus. Komisija padarė išvadą, kad yra tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį paleisti iš pataisos įstaigos.
Nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, dirba, palaiko artimus socialinius santykius. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. R. K. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 46 balais, iš kurių net 41 balas yra dinaminis, t. y. yra toks, kurį nuteistasis savo tinkamų elgesiu turi galimybę sumažinti. Taigi nuteistasis turi galimybę savo pastangomis šią riziką sumažinti, tačiau nuo paskutinio vertinimo R. K. nusikalstamo elgesio rizika nepasikeitė. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni nusikaltimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, alkoholio vartojimas. Teismas pažymi, kad R. K. pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vertinama kaip vidutinė.
Teismas nesutinka su Komisijos nurodomu argumentu, kad lankomos papildomos socialinės reabilitacijos programos padeda nuteistajam keisti mąstymą ir elgesį, kadangi šią aplinkybę paneigia bylos medžiaga. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, mąstymas ir elgesys vis dar yra įvardijamas vienu iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių, taigi nėra pagrindo teigti, kad jis padarė žymią pažangą spręsdamas šias problemas. Taip pat Komisija nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis sėkmingai dengia finansinius įsipareigojimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis yra atlyginęs tik 881 eurą, nors jo vardu pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų 4724 eurų sumai. Taigi didžioji dalis jo turimų finansinių įsipareigojimų nėra išspręsta.
Vertinant nuteistojo asmenybę bei pažangą sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, teismas atsižvelgia į tai, kad socialinėje išvadoje nurodoma, jog nuteistasis neneigia, jog girtavo laisvėje, tačiau šios problemos pataisos namuose kol kas nesprendžia, nelankė anoniminių alkoholikų užsiėmimų. Nuteistasis yra gan atlaidus sau, prasitaria, jog auka, kurios atžvilgiu jis padarė nusikaltimą, pati išprovokavo konfliktą. Jis kartais susiduria su sunkumais, numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Be to, nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų tiek, kad neapsunkintų savo buvimo pataisos namuose.
Teismas neigiamai vertina ir tai, kad nuteistasis iki bausmės, kurią šiuo metu atlieka, paskyrimo jis buvo teistas ir anksčiau, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors per lygtinio paleidimo laikotarpį nuteistasis laikėsi lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau akivaizdu, kad to nepakako visiškai jį pataisyti ir integruoti į visuomenę, kadangi nuteistasis vėliau padarė naują nusikalstamą veiką. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad bausmės vykdymo metu jis buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirta nuobauda nebegalioja, ji rodo nuteistojo atsainų požiūrį į nustatytas taisykles.
Nuteistasis šiuo metu laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos, tačiau byloje nėra aplinkybių, leidžiančių jo elgesį pataisos namuose laikyti išskirtinai pavyzdingu, per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo skatintas tik tris kartus, jo rizika pakartotinai nusikalsti visiškai nesumažėjo, per bausmės vykdymo laiką jis neišsprendė nė vieno kriminogeninio veiksnio. Todėl daroma išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžias nuteistojo pastangas koreguojant savo nusikalstamą elgesį teigiama linkme.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius šiuo metu nėra akivaizdžiai ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų tikėtis, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. kovo 7 d. nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.