- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- A-2021-624/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02151-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“
- Kategorijos
- 7.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 7.5.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (5.8-36)6V-774 „Dėl atsisakymo pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą“, įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti tyrimą ir išnagrinėti pažeidimo bylą pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. skundą dėl klaidinančios reklamos naudojimo, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 1–8, 79–83, 96–104).
Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. kovo 16 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl klaidinančios reklamos, kurią skleidė UAB „Omnitel“ (toliau – ir „Omnitel“; bendrovė), reklamuodama judriojo telefono ryšio tinklo paslaugas su prekės ženklu „Ežys“. Konkurencijos taryba 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (5.8-36)6V-774 (toliau – Sprendimas) atsisakė pradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėjas nurodė, kad interneto tinklalapyje (http://www.ezys.lt) „Omnitel“ reklamavo „specialų pasiūlymą perkėlus numerį į Ežį“: „perkelk numerį į Ežį iš kito tinklo ir gauk 60 min. ir 6000 SMS į visus Lietuvos tinklus, visam pusmečiui!“ bei „SIM ir papildymo kortelės Tau nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“. Taigi reklamoje teigė, kad pasinaudojus pasiūlymu, nereikės mokėti už „Omnitel“ paslaugų korteles. Kitoje minėtame interneto tinklalapyje naudojamoje „Omnitel“ reklamoje buvo reklamuojamos nemokamos interneto paslaugos: „Išbandyk ypač greitą Ežio internetą nemokamai“, „Išbandyk internetą telefone 100 MB nemokamai“, „Gauk 100 MB nemokamai“ ir „Kai išnaudosi nemokamus duomenis, internetas telefone kainuos 0,26 EUR/10MB (0,90 Lt/10 MB)“. Taigi reklamoje „Omnitel“ įsipareigojo be mokesčio suteikti 100 MB duomenų naršyti mobiliajame internete. Reklama paskatino pareiškėją naudotis būtent „Omnitel“ paslaugomis, todėl pareiškėjas 2015 m. sausio 19 d. gavo SIM ir papildymo korteles, už kurias „Omnitel“ paėmė iš jo 0,04 Eur mokestį – 0,02 Eur už SIM kortelę ir 0,02 Eur už papildymo kortelę. Pareiškėjas užsisakė 100 MB nemokamų duomenų mobiliojo interneto paslaugoms, tačiau Bendrovė nurodyto nemokamų duomenų kiekio pareiškėjui nesuteikė ir 2015 m. kovo 7 d. paėmė iš pareiškėjo 0,26 Eur mokestį už internetą. Pareiškėjas teigė, kad „Omnitel“ apmokestino paslaugas, kurias reklamavo kaip nemokamas, nors pareiškėjas ir įvykdė „Omnitel“ sąlygas – perkėlė savo telefono numerį į „Omnitel“ tinklą. Pareiškėjas nurodė, kad „Omnitel“ skleidė reklamą dideliu mastu ir ilgą laiką, naudodama internetą: naudojo tinklalapyje „Ežys.lt“, nuorodos į reklamą buvo socialiniame tinkle „Sirdeles.com“, „Facebook“, tarptautinėse interneto paieškos sistemose „Google“, „Bing“, „Yahoo“ ir kitose, kuriomis naudojasi daugybė žmonių. „Omnitel“ reklama, jos pateikimo būdas, visas reklamos turinys buvo skirti siekiant paskatinti vartotoją naudotis būtent bendrovės paslaugomis. „Omnitel“ pripažino, kad jos reklama „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“ galėjo klaidinti vartotojus. Be to, „Omnitel“ neneigė aplinkybės, kad pareiškėjui buvo neteisingai nuskaičiuotas mokestis už mobilųjį internetą. Manė, kad „Omnitel“ elgesys galėjo pakenkti konkurentų galimybėms konkuruoti ir paveikti sąžiningą konkurenciją. Manė, kad Konkurencijos taryba neteisingai taikė ir aiškino Reklamos įstatymo nuostatas dėl „Omnitel“ pažeidimų reikšmės, neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad kreipęsis į atsakovą, turėjo aiškius lūkesčius sulaukti pagarbos ginant jo, kaip vartotojo, nukentėjusio nuo klaidinančios reklamos, interesus. Nesulaukęs deramos pagarbos, jautėsi apgautas ir išgyveno apmaudą, neviltį ir ypač bejėgiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.
Teigė, kad Konkurencijos tarybos tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę), ir jai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų skundų, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises. Konkurencijos taryba neturi pareigos atlikti tyrimą visais atvejais, kai į ją kreipiasi asmenys. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju galimai klaidinanti reklama, kurioje buvo teigiama „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“, buvo skleidžiama tik interneto svetainėje www.ezys.lt. Todėl atsižvelgus į Konkurencijos tarybos praktiką buvo konstatuota, kad reklamos mastas yra nežymus. Tos pačios interneto svetainės skirtingose vietose talpinama reklama negali daryti įtakos svetainės lankomumo mastui ir lemti didesnį sklaidos mastą, nei jį galima buvo nustatyti įvertinus apsilankymų interneto tinklalapyje skaičių. Visose interneto paieškos sistemose nurodytų priemonių tikslas – nukreipti vartotojus į interneto svetainę www.ezys.lt, kurioje buvo skelbiama reklama apie specialų pasiūlymą perkėlus numerį į „Ežį“. Konkurencijos taryba atliko šios interneto svetainės dydžio preliminarų vertinimą ir atsisakė pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą dėl mažareikšmiškumo. Pareiškėjo nurodytą 250 unikalių lankytojų skaičių vertino kaip nežymų. Be to, atsižvelgė į ,,Omnitel“ argumentus, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama tik interneto svetainėje www.ezys.lt. Visose kitose sklaidos priemonėse – prekybos salonuose, klientų aptarnavimo centruose vartotojams buvo teikiama teisinga informacija – vartotojams buvo pranešama, kad imamas simbolinis 0,02 Eur mokestis už SIM kortelę ir 0,02 Eur mokestis už papildymo kortelę. Konkurencijos tarybos nuomone, tokia aplinkybė iki minimumo sumažina reklamos vartotojų suklaidinimo mastą ir galimybę, todėl tai įvertinus, buvo priimtas sprendimas dėl mažareikšmiškumo. Konkurencijos taryba taip pat įvertino aplinkybę, kad ,,Omnitel“ iš karto pašalino www.ezys.lt skleidžiamą neteisingą informaciją. ,,Omnitel“ 2015 m. kovo 27 d. rašte Nr. 1600-502 patvirtino, kad skleista reklama dėl 100 MB nemokamų duomenų užsisakius paslaugą yra teisinga ir pareiškėjui iš išankstinio mokėjimo sąskaitos 0,26 Eur mokestis už mobilųjį internetą buvo nuskaičiuotas tik dėl techninės klaidos. Bendrovės teigimu, kiti vartotojai su techniniais trukdžiais nebuvo susidūrę. Konkurencijos taryba, vertindama mažareikšmiškumo požymį, atsižvelgė į klaidos pobūdį, reklamos davėjo veiksmus ją ištaisant. ,,Omnitel“ pripažino klaidą bei atlygino pareiškėjui patirtą žalą – kompensavo pareiškėjo 0,26 Eur išlaidas, kurios buvo ypatingai mažos, todėl atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi proporcingumo ir protingumo principais, pareiškėjo nurodytus faktus vertino kaip mažareikšmius ir atsisakė pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą. Kadangi nenustatyta, kad reklaminiai teiginiai apie nemokamų 100 MB duomenų suteikimą buvo klaidinantys, Konkurencijos taryba dėl reklamos sklaidos masto nepasisakė. Manė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Kadangi nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Omnitel“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.
Teigė, kad reklama, kurioje siūloma nemokamai išbandyti mobiliojo interneto paslaugą, nėra klaidinanti. Pareiškėjo atveju įvyko techninė klaida, kai pareiškėjui neišnaudojus reklamoje nurodyto duomenų kiekio iš pareiškėjo išankstinės mokėjimo sąskaitos buvo nuskaičiuoti 0,26 Eur. Klaidą pastebėjus, ji nedelsiant buvo pašalinta – trečiasis suinteresuotas asmuo susisiekė su pareiškėju, jo atsiprašė ir į pareiškėjo išankstinę mokėjimo sąskaitą pervedė kompensaciją. Skelbtas pasiūlymas nemokamai išbandyti mobiliojo interneto paslaugą yra teisingas, kiti juo susidomėję vartotojai su techniniais trikdžiais nesusidūrė ir gavo tinkamą ir kokybišką reklamoje nurodytą paslaugą. Netiksli informacija, susijusi su SIM ir papildymo kortelėmis, buvo skelbiama išimtinai tik interneto svetainėje www.ezys.lt, todėl informacijos skleidimo mastas yra siauras. Kitose prekybos vietose (prekybos salonuose, klientų aptarnavimo centre) buvo pateikiama teisinga ir tiksli informacija apie pasiūlymą, kad imamas simbolinis mokestis – 0,02 Eur už SIM kortelę bei 0,02 Eur už papildymo kortelę. Nurodo, kad pareiškėjas pasiūlymo pasinaudojimo metu gavo apie tai tikslią informaciją. Tuo pačiu nurodė, kad galimai klaidinančios informacijos skleidimą lėmė ne ,,Omnitel“ siekis pateikti neteisingą informaciją, o žmogiškoji klaida, kurią bendrovė pripažino ir iš karto tai sužinojusi, ėmėsi aktyvių veiksmų – nedelsiant ištaisė klaidą interneto tinklalapyje, susisiekė su pareiškėju ir atlygino jam padarytą žalą. Manė, kad vartotojų ekonominis elgesys nebuvo reikšmingai paveiktas. Ginčijamą sprendimą laikė pagrįstu. Manė, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę žalą, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų. Be to, pareiškėjas nepatyrė dvasinių išgyvenimų, kurie galėtų būti išreikšti pinigais, o jo nurodyta būsena laikytina natūralia žmogaus reakcija, kuri atsiranda tada, kai asmeniui nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo. Teigė, kad tarp pareiškėjo patirtos žmogiškos reakcijos ir Konkurencijos tarybos veiksmų nėra priežastinio ryšio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pasinaudojęs ,,Omnitel“ internete www.ezys.lt skelbtu specialiu pasiūlymu „perkelk numerį į EŽĮ iš kito tinklo ir gauk 60 min. ir 6000 SMS į visus Lietuvos tinklus, viskam pusmečiui!“ bei „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“ 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į ,,Omnitel“, ketindamas perkelti telefono numerį iš UAB „Tele2“ į UAB „Omnitel“ tinklą, gavo SIM ir papildymo korteles. Už šias korteles ,,Omnitel“ iš pareiškėjo paėmė po 0,02 Eur, iš viso 0,04 Eur. Pareiškėjas užsisakė 100 MB nemokamų duomenų mobiliojo interneto paslaugą, tačiau dar neišnaudojus pasiūlyme nurodyto nemokamo duomenų kiekio (pareiškėjui liko 5 MB), ,,Omnitel“ iš pareiškėjo paėmė 0,26 Eur mokestį už internetą. Dėl to pareiškėjas 2015 m. kovo 16 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą, tačiau pastaroji ginčijamu 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (5.8-36)6V-774 atsisakė pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą.
Teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 2–8 dalių nuostatomis. ,,Omnitel“ pasiūlymo sąvokos, kad perkėlimo į ,,Ežį“ atveju SIM ir papildymo kortelės nieko nekainuos, atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 18 punkto nuostatas, todėl pagrįstai ginčijamame sprendime Konkurencijos taryba pripažino šį pasiūlymą turinčiu klaidinančios reklamos požymius.
Iš pareiškėjo sąskaitos nuskaičiuotas 0,26 Eur mokestis už naudojimąsi mobiliuoju internetu, kai dar nebuvo išnaudotas nemokamų duomenų kiekis, ginčijamame rašte pagrįstai įvertintas kaip techninė klaida, nes iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2015 m. kovo 18 d. 0,26 Eur suma pervesta į pareiškėjo Ežio sąskaitą – tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir pageidavo. Skelbtas pasiūlymas naudotis mobiliuoju internetu iki 100 MB nemokamai laikytas teisingu, nes duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad tai galėjo būti klaidinanti reklama, byloje nėra.
Ginčijamas sprendimas nepradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros priimtas vadovaujantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, t. y. pripažinus pareiškėjo skunde nurodytus faktus mažareikšmiais, nedarančiais žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1S-134 patvirtinti Paaiškinimai dėl mažareikšmiškumo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bylose (toliau – ir Paaiškinimai). Paaiškinimų 6 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba, spręsdama, ar faktai, nurodyti pranešime (skunde) dėl galimo pažeidimo, yra mažareikšmiai, atsižvelgs į mažareikšmiškumo požymius, kurių vienas – nežymus reklamos sklaidos mastas – reklamos skleidimo dažnumas, sklaidos priemonių skaičius bei kitos sklaidos masto nustatymui reikšmingos aplinkybės (pvz., spaudos tiražas, televizijos kanalų, radijo stočių, interneto tinklalapių skaičius). Pavyzdžiui, mažareikšmiškumo požymiu gali būti pripažinta aplinkybė, kad reklama skleista reklaminiu plakatu vienos parduotuvės vitrinos lange.
Iš pareiškėjo pateiktų interneto svetainių spausdintų kopijų, matyti, kad specialus pasiūlymas su reklamos tekstu „perkelk numerį į EŽĮ iš kito tinklo ir gauk 60 min. ir 6000 SMS į visus Lietuvos tinklus, viskam pusmečiui!“ bei „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“ buvo skelbiamas tik interneto svetainėje www.ezys.lt. „Ežys.lt“ paslaugų reklama „Google Play – Mano Ežys“ mobiliojoje programoje nelaikytas atskiru reklamos skleidimo šaltiniu, nes tai yra to paties interneto puslapio www.ezys.lt sumažinta versija, skirta naudotis šios svetainės paslaugomis mažame mobiliojo prietaiso ekrane. Socialiniame tinkle sirdeles.com pateikta informacija apie specialų pasiūlymą be detalizuotų jo sąlygų su nuoroda į www.ezys.lt svetainę, todėl nepripažinta klaidinančia reklama pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punktą. Pareiškėjo pateiktos interneto svetainės kopijos, kad „dabar pats geriausias metas tapti ežiu“ „specialus pasiūlymas perkėlus numerį į ežį“ be detalizuotų sąlygų taip pat negali būti laikoma klaidinančia reklama, nes tai tėra nuoroda į interneto svetainę www.ezys.lt. Pareiškėjo pateiktose interneto puslapių Google, Bing, Yahoo, StatsTool kopijose be nuorodų į interneto svetainę www.ezys.lt, nėra nurodyta iš viso jokių planų bei jų sąlygų.
Atsižvelgdamas į tai, kad specialus pasiūlymas su reklamos tekstu „perkelk numerį į EŽĮ iš kito tinklo ir gauk 60 min. ir 6000 SMS į visus Lietuvos tinklus, viskam pusmečiui!“ bei „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“ buvo skelbiamas tik interneto svetainėje www.ezys.lt, teismas sprendė, kad atsakovo ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, išvada dėl reklamos mažareikšmiškumo atitinka Paaiškinimų 6 punkto pirmąją sąlygą, todėl yra pagrįsta.
Pareiškėjo argumentai, kad priimdama ginčijamą sprendimą, Konkurencijos taryba neturėjo išrašo iš sąskaitos – įrodymo, kad buvo pašalintas pažeidimas, nes jo kopija patvirtinta po sprendimo priėmimo, nėra esminiai nagrinėjamu atveju, nes ginčijamas sprendimas priimtas nesivadovaujant šiuo išrašu.
Ginčijamame sprendime nepradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (priimtas vadovaujantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi). Sprendime nurodytas faktinis pagrindas (išnagrinėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, išreikalauta ir išnagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Omnitel“ pateikta informacija), įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reklamos pobūdžio ir jos sklaidos masto, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas Konkurencijos tarybos kompetencijos ribose, neprieštarauja Konkurencijos tarybos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą atlikti tyrimą ir išnagrinėti pažeidimo bylą pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. skundą dėl klaidinančios reklamos naudojimo yra betarpiškai susijęs su reikalavimu panaikinti ginčijamą Konkurencijos tarybos Sprendimą, todėl teismui konstatavus ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, negali būti tenkinamas.
Administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Konstatavęs, kad valstybės institucija, t. y. Konkurencijos taryba, iš kurios pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, priimdama ginčijamą sprendimą, elgėsi taip, kaip nustatyta teisės aktų reikalavimuose, neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant išplėstinę teisėjų kolegiją.
Teigia, jog sprendžiant, ar reklama atitinka klaidinančios reklamos sąvokoje pateiktus požymius, nebūtina nustatyti konkrečių faktų, kad tokia reklama paveikė kokio nors vartotojo ekonominį elgesį ar pakenkė asmeniui. Pakanka nustatyti, kad tokia galimybė buvo. Šiuo atveju nustatytas vienas konkretus atvejis, kai vartotojas specialiai užsakė reklamuojamas paslaugas, t. y. vartotojo ekonominis elgesys akivaizdžiai buvo paveiktas. Pareiškėjas sprendimą naudotis ,,Omnitel“ paslaugomis iš esmės priėmė dėl internete skleistos reklamos, todėl papildomos informacijos pateikimas kitose vietose nagrinėjamu atveju reklamos davėjo kaltės eliminuoti negali.
Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad reklama su pasiūlymu naudotis mobiliuoju internetu iki 100 MB nebuvo klaidinanti, vertintini kritiškai, nes reklama ne tik galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją, bet ir suklaidino. Pažymi, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo nustatyta, kad bendrovė ne tik nepašalino, bet ir toliau skleidė klaidinančią reklamą.
Teigia, kad reklamos skleidimo būdas neturi esminės reikšmės nustatinėjant klaidinančios reklamos sklaidos mastą ir trukmę, nes klaidinanti reklama gali būti skleidžiama bet kokiu būdu, įskaitant ir nuorodų platinimą internete. Mobilioji programa „Mano Ežys“ laikytina atskiru reklamos skleidimo šaltiniu, nes programėlė gali būti instaliuojama į bet kurį mobilųjį įrenginį, planšetinį arba stacionarųjį kompiuterį, nepriklausomai nuo prietaiso ekrano dydžio. Klaidinančios reklamos trukmė laikytina ilga, o mastas didelis, nes reklama ilgą laiką ir plačiai buvo skleidžiama ne tik internete, bet ir technikos įrenginiuose, pasitelkiant programinę įrangą.
Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama dėl techninės ar kitos klaidos. ,,Omnitel“ nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad įvyko techninis gedimas ar buvo padaryta žmogiška klaida. Bendrovė nesitarė su pareiškėju dėl pinigų pervedimo ir jokių pinigų pareiškėjas iš bendrovės negavo.
Nurodo, kad pareiškėjas ne tik nesulaukė reikiamos pagalbos iš Konkurencijos tarybos, bet pats turėjo viešai teisintis ir gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Konkurencijos tarybos teiginiai, kad ,,Omnitel“ padarytas pažeidimas ir žala nėra reikšminga visuomenei, parodo žeminantį šios valstybės institucijos požiūrį į pareiškėją, kaip nukentėjusį asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl bendrovės skleistos reklamos pripažinimo klaidinančia nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl apskritai neturėtų būti vertinami. Byloje nagrinėjamas Konkurencijos tarybos atsisakymo pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą klausimas, o ne skleistos reklamos atitiktis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.
Teigia, kad Konkurencijos įstatymo ir Reklamos įstatymo nuostatos bei teismų praktikoje suformuota pozicija leidžia daryti išvadą, jog Konkurencijos tarybos pirminis interesas ir veikla nėra nukreipti į tyrimus, kuriuose nėra akivaizdžiai išreikštas viešasis interesas ir kuris susijęs su pavieniais asmenimis. Vertindama skleistos reklamos mažareikšmiškumą, Konkurencijos taryba vadovavosi Paaiškinimais. Atsakovas netyrė, ar reklama yra klaidinanti ir ar ji paveikė ar galėjo paveikti reklamos vartotojų ekonominį elgesį. Šiuo atveju buvo nagrinėjama, ar galimai klaidinanti reklama pagal savo požymius gali atitikti Reklamos įstatyme ir Paaiškinimuose nurodytus mažareikšmiškumo kriterijus. Pažymi, jog skundžiamas sprendimas nereiškia, kad ,,Omnitel“ skleista reklama nebuvo klaidinanti.
Nurodo, kad vien tik interneto svetainės pavadinimas savaime neskatina naudotis „Ežio“ paslauga, kuri šiuo atveju ir buvo reklamuojama galimai klaidinančioje reklamoje. Be to, aplinkybė, kad nuoroda į interneto svetainę www.ezys.lt talpinama interneto svetainėse, nukreipiančiose į konkrečią interneto svetainę, negali daryti įtakos svetainės lankomumo mastui, lemti didesnį reklaminių teiginių sklaidos mastą, nei jį galima buvo nustatyti įvertinus apsilankymų interneto tinklalapyje skaičių. Vertindamas skleistos reklamos poveikį Reklamos įstatymo saugomiems interesams, atsakovas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog ,,Omnitel“ nedelsiant pašalino interneto svetainėje skleidžiamą neteisingą informaciją.
Konkurencijos taryba neturi duomenų, kad kiti asmenys nebūtų gavę 100 MB nemokamo interneto paslaugų. ,,Omnitel“ patvirtino, kad tik dėl techninės klaidos pareiškėjui neteisingai buvo išskaičiuotas mokestis už mobilųjį internetą. Bendrovė atlygino pareiškėjui patirtą žalą, ką patvirtina abonento duomenų priežiūros duomenys.
Nesant neteisėtų veiksmų, nėra būtina nustatinėti žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp padarytų neteisėtų veiksmų ir žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (5.8-36)6V-774 „Dėl atsisakymo pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymų įpareigoti Konkurencijos tarybą išnagrinėti pažeidimo bylą pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. skundą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Konkurencijos tarybos, neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas G. Č. su 2015 m. kovo 16 d. prašymu „Dėl klaidinančios reklamos naudojimo UAB „Omnitel“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas įpareigoti UAB „Omnitel“ pašalinti teisės aktų pažeidimus bei pažeidėjui taikyti teisės aktais nustatytas sankcijas (I t., b. l. 129–130). Pareiškėjas nurodė, jog interneto tinklalapyje www.ezys.lt UAB „Omnitel“ skelbė reklaminę akciją su pasiūlymu perkelti abonentinį telefono numerį į „Ežį“ iš kito tinklo ir teigė, kad paslaugos vartotojui nekainuos („SIM ir papildymo kortelės Tau nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia!“). Be to, šiame UAB „Omnitel“ tinklalapyje buvo nurodyta, kad, užsisakius mobiliojo interneto planą „Naršyk XS“, nemokamai duodama 100 MB duomenų naršymui internete. Pareiškėjas, pasinaudojęs minėtu pasiūlymu, 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į ,,Omnitel“, ketindamas perkelti telefono numerį iš UAB „Tele2“ į UAB „Omnitel“ tinklą, gavo SIM ir papildymo korteles. Už šias korteles ,,Omnitel“ iš pareiškėjo buvo paimtas 0,04 Eur mokestis (po 0,02 Eur). Pareiškėjas taip pat užsisakė reklamuotą pasiūlymą išbandyti nemokamą internetą telefone su planu „Naršyk XS“ 100 MB, tačiau, dar neišnaudojus pasiūlyme nurodyto nemokamo duomenų kiekio (pareiškėjui liko 5 MB iš nemokamų 100 MB), ,,Omnitel“ iš pareiškėjo išankstinio mokėjimo sąskaitos nuskaitė 0,26 Eur mokestį už internetą.
Konkurencijos taryba, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, ginčijamu 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (5.8-36)6V-774 (I t., b. l. 9–11) atsisakė pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog UAB „Omnitel“ pripažino, kad interneto tinklalapyje www.ezys.lt skleista reklama, kurioje buvo teigiama: „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“ galėjo klaidinti vartotojus. Be to, bendrovė pripažino, jog dėl techninės klaidos iš pareiškėjo išankstinio mokėjimo paslaugos sąskaitos neteisingai buvo nuskaičiuotas mokestis už mobilųjį internetą. Konkurencijos taryba nurodė, jog nepaisant to fakto, kad nagrinėjamos reklamos galėjo turėti klaidinančios reklamos požymių, šiuo atveju jos galėjo būti vertinamos kaip mažareikšmės. Tokią išvadą atsakovas padarė vadovaudamasis Paaiškinimų 6.1 punktu bei atsižvelgęs į tai, kad galimai klaidinanti reklama, kurioje buvo teigiama „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“, buvo skleidžiama tik interneto svetainėje www.ezys.lt, todėl buvo pagrindo manyti, kad reklamos sklaidos mastas yra nežymus; bei Paaiškinimų 6.5 punktu ir tuo, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodė UAB „Omnitel“, tik dėl techninės klaidos pareiškėjui iš išankstinio mokėjimo paslaugos sąskaitos neteisingai buvo nuskaičiuotas mokestis už mobilųjį internetą, be to, bendrovė informavo, kad tokios techninės klaidos pasitaiko itin retai ir tik individualių vartotojų atžvilgiu, tokią klaidą pastebėjus, bendrovė nedelsiant ją šalina. UAB „Omnitel“ taip pat patvirtino, kad kiti šiuo pasiūlymu susidomėję vartotojai su techniniais trukdžiais nesusidūrė, bendrovė nuoširdžiai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos bei pripažįsta savo klaidą. Konkurencijos taryba, įvertinusi tai, jog minėta reklama skleista nežymiu mastu, pareiškėjui iš išankstinio mokėjimo sąskaitos neteisingai nuskaičiuotas mokestis už mobilųjį internetą tik dėl techninės klaidos, bendrovė pripažįsta savo klaidas bei dėl jų nuoširdžiai apgailestauja, be to, UAB „Omnitel“ nurodė, kad su pareiškėju susisiekė, atsiprašė dėl susidariusių situacijų bei pareiškėjui atlygino patirtą žalą, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, skundo nagrinėjimo procedūros pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nepradėjo.
Pareiškėjui šį atsakovo sprendimą apskundus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamas sprendimas priimtas Konkurencijos tarybos kompetencijos ribose, neprieštarauja Konkurencijos tarybos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas; konstatavus ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, negalėjo būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti tyrimą ir išnagrinėti pažeidimo bylą pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. skundą dėl klaidinančios reklamos naudojimo; teismas taip pat konstatavo, jog nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Konkurencijos tarybos, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Įvertinęs byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek dėl pateikto teisės aktų nuostatų aiškinimo: Reklamos įstatymas (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-315 redakcija), nustatantis reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Reklamos įstatymo 1 str. 2 d.), be kita ko, nustato, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės (Reklamos įstatymo 23 str. 1 d.). Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami Reklamos įstatymo 25 straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau – ir pareiškėjai) (Reklamos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d.). Net ir esant pagrindui konstatuoti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, reklamos priežiūros institucija, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, turi teisę motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą: nuo šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui arba kai reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai (Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 3 p.); jeigu pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams (Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 6 p.); jeigu reklamos savitvarkos institucija pateikia priežiūros institucijai dokumentą, patvirtinantį, kad pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti, dėl jų reklamos savitvarkos institucija yra priėmusi sprendimą ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą padaręs reklaminės veiklos subjektas nutraukė pažeidimą (Reklamos įstatymo 25 str. 6 d.); Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas, be Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų pranešimo (skundo) nagrinėjimo atsisakymo atvejų, gali atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, jeigu pranešime (skunde) nurodyto šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų. Ši nuostata netaikoma, jeigu pranešime (skunde) yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad pažeidimas daro esminę žalą šio įstatymo saugomiems asmenų interesams (Reklamos įstatymo 25 str. 7 d.).
Kadangi Reklamos įstatymas nenustato požymių ar kriterijų, pagal kuriuos nustatoma Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta sąlyga – pranešime (skunde) nurodomi faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, tokios vertinamosios sąlygos buvimo / nebuvimo konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju yra reklamos priežiūros institucijų diskrecija, ribojama tik teisės aktų nuostatomis.
Konkurencijos taryba 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1S-134 pasitvirtino Paaiškinimus dėl mažareikšmiškumo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bylose, kuriuose nurodė pagrindinius faktų pripažinimo mažareikšmiais požymius (toliau – ir Mažareikšmiškumo požymiai), kuriais vadovaudamasi ji vertina, ar Reklamos įstatymo pagrindu Konkurencijos tarybai pateiktame pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams: nežymus reklamos sklaidos mastas. Konkurencijos taryba, vertindama, ar pranešime (skunde) nurodyti faktai turi šį Mažareikšmiškumo požymį, atsižvelgs į reklamos skleidimo dažnumą, sklaidos priemonių skaičių bei kitas sklaidos masto nustatymui reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, spaudos tiražą, televizijos kanalų, radijo stočių, interneto tinklalapių skaičių. Pavyzdžiui, Mažareikšmiškumo požymiu gali būti pripažinta aplinkybė, kad reklama skleista reklaminiu plakatu vienos parduotuvės vitrinos lange (Paaiškinimų 6.1 p.); labai trumpa reklamos sklaidos trukmė. Konkurencijos taryba, vertindama, ar pranešime (skunde) nurodyti faktai turi šį Mažareikšmiškumo požymį, atsižvelgs į bendrą reklamos sklaidos trukmę. Pavyzdžiui, Mažareikšmiškumo požymiu gali būti pripažinta aplinkybė, kad reklama skleista tik kelias dienas (Paaiškinimų 6.2 p.); nežymus reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui. Konkurencijos taryba, vertindama, ar pranešime (skunde) nurodyti faktai turi šį Mažareikšmiškumo požymį, atsižvelgs į reklamoje pateiktos informacijos, su kuria susijęs galimas pažeidimas, turinį ir tai, ar jis yra tiesiogiai susijęs su skatinimu įsigyti prekių iš reklamos davėjo ar naudotis jo paslaugomis. Pavyzdžiui, Mažareikšmiškumo požymiu gali būti pripažinta aplinkybė, kad reklamoje pateiktoje informacijoje yra nežymių netikslumų (paklaidų) ar bendro pobūdžio su prekėmis ir paslaugomis nesusijusių teiginių, kurie gali daryti tik nereikšmingą įtaką vartotojo sprendimui pasirinkti reklamos davėjo prekes ar paslaugas; (Paaiškinimų 6.3 p.); galimas pažeidimas yra susijęs su reklamoje pateikta informacija, kai reklama yra skirta specialių žinių turinčiai reklamos vartotojų grupei. Konkurencijos taryba, vertindama, ar pranešime (skunde) nurodyti faktai turi šį Mažareikšmiškumo požymį, atsižvelgs į reklamoje pateiktos informacijos turinį ir kompetenciją, kurią gali turėti vidutinis reklamos vartotojų grupės, kuriai skirta reklama, narys. Pavyzdžiui, Mažareikšmiškumo požymiu gali būti pripažinta aplinkybė, kad reklama yra skirta specialių profesinių žinių turintiems asmenims (gydytojams, ekonomistams, teisininkams, informacinių technologijų specialistams ar kitiems) ir reklamoje nurodytos prekės ar paslaugos yra susijusios su šia profesine veikla; (Paaiškinimų 6.4 p.); galimas pažeidimas atsirado dėl techninės klaidos. Konkurencijos taryba, vertindama, ar pranešime (skunde) nurodyti faktai turi šį Mažareikšmiškumo požymį, atsižvelgs į klaidos pobūdį ir reklamos davėjo veiksmus ją ištaisant. Pavyzdžiui, Mažareikšmiškumo požymiu gali būti pripažinta aplinkybė, kad yra pakankamai įrodymų, jog reklamoje buvusi techninė klaida buvo operatyviai pašalinta (Paaiškinimų 6.5 p.). Paaiškinimuose nurodoma, kad nė vienas iš Mažareikšmiškumo požymių neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Konkurencijos tarybos sprendimui dėl pranešime (skunde) nurodytų faktų pripažinimo mažareikšmiais, tačiau Konkurencijos tarybai gali pakakti nustatyti vieną iš Mažareikšmiškumo požymių, kad galėtų pripažinti faktus mažareikšmiais (Paaiškinimų 5 p.). Be nurodytų Mažareikšmiškumo požymių, Konkurencijos taryba turi teisę atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas pranešimuose (skunduose) nurodytų faktų mažareikšmiškumo vertinimui (Paaiškinimų 7 p.).
Nors nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad interneto tinklalapyje www.ezys.lt skleistos reklamos teiginys „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“ galėjo klaidinti vartotojus, nėra – tai pripažįsta UAB „Omnitel“, konstatuota ginčijamame atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose, savaime šis faktas nereiškia, kad UAB „Omnitel“ privalo būti patraukta atsakomybėn už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, kadangi šis faktas, jį įvertinus susijusių aplinkybių kontekste, yra mažareikšmis, iš esmės nedarantis žalos Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams ir dėl atsakovo nurodytos aplinkybės (santykinai nedidelis reikalavimų neatitinkančios reklamos sklaidos mastas), ir, kas kolegijos vertinimu ne mažiau svarbu, dėl nežymaus reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui: byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad reklamos teiginys „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“, apibūdinantis tik nežymią atsakovo reklamuoto produkto dalį, buvo skleidžiamas (nurodomas) interneto tinklalapyje www.ezys.lt. Nors informacija apie reklamą, kurios dalis yra ir minėtas reikalavimų neatitinkančios reklamos teiginys, buvo nurodoma ir kituose tinklalapiuose ir priemonėse (talpinant priemones, nukreipiančias į tinklalapį www.ezys.lt; programa mobiliems įrenginiams (mobili aplikacija), skirta rodyti tam tikrą tinklalapio www.ezys.lt turinį mobiliuose įrenginiuose), kas savaime, kaip pagrįstai teigia pareiškėjas, didina jos sklaidos mastą, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pagrįstai atsižvelgta į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pats reklamos teiginys, galintis klaidinti vartotojus, buvo pateikiamas kituose tinklalapiuose ar priemonėse; kaip nurodo pareiškėjas ir patvirtina byloje pateikti įrodymai, reklamos teiginys „SIM ir papildymo kortelės Tau nieko nekainuos, papildomai už numerio perkėlimą mokėti taip pat nereikia“ neatitinka tikrovės dėl to, kad pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas vartotojas, norėdamas perkelti telefono numerį iš UAB „Tele2“ ar kito mobiliojo ryšio tiekėjo tinklo į UAB „Omnitel“ tinklą, už SIM ir papildymo korteles turėjo sumokėti 0,04 Eur mokestį, t. y. priešingai nei nurodoma reklamoje, negalėjo gauti jų nemokamai. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo UAB „Omnitel“ bei kas matyti iš pareiškėjo skundo atsakovui bei jo teismo procesinių dokumentų, visą produktą, kurį reklamavo ir siūlė UAB „Omnitel“ vartotojams, sudarė galimybė, be jokių mokesčių iš kito tiekėjo tinklo perkeliant telefono numerį, nemokamai gauti 60 minučių pokalbiams ir 6000 SMS šešis mėnesius, SIM ir papildymo korteles, t. y. į UAB „Omnitel“ tinklą telefono numerį perkeliantiems vartotojams gaunamų nemokamų paslaugų ir mokesčio už korteles vertės santykis sudaro pagrindą abejoti šios Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos dalies poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui žymumu, t. y. ar informacija apie būtinybę mokėti 0,04 Eur mokestį už korteles tam, kad būtų galima naudotis nemokamomis paslaugomis, galėjo turėti reikšmingą įtaką vartotojo sprendimui pasirinkti UAB „Omnitel“ reklamuotas paslaugas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad prasidėjus ginčams jis nebeturi galimybės nemokamai skambinti ir siųsti SMS, nėra svarbi nagrinėjamai bylai, kadangi tokia aplinkybė nebuvo nurodyta skunde, kurį nagrinėjo atsakovas ir dėl kurio priimtas jo ginčijamas sprendimas.
Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Omnitel“ skleistos reklamos teiginio apie galimybę nemokamai naudotis mobiliuoju internetu iki 100 MB atitikimo Reklamos įstatyme nustatytiems reikalavimams: pareiškėjui užsisakius planą „Naršyk XS“, suteikiantį teisę naudotis nemokamu mobiliuoju internetu iki 100 MB, minėta paslauga buvo teikiama, tačiau dar neišnaudojus pasiūlyme nurodyto nemokamo duomenų kiekio (liko nepanaudotų 5 MB iš 100 MB, įsipareigotų suteikti nemokamai), ,,Omnitel“, kaip ji teigia ir kas nėra paneigta, dėl techninio nesklandumo iš pareiškėjo išankstinio mokėjimo sąskaitos nuskaitė 0,26 Eur už suteiktas paslaugas, t. y. naudojimąsi internetu, kuriuos grąžino pareiškėjui į jo išankstinio mokėjimo sąskaitą. Kadangi UAB „Omnitel“ neatsisakė vartotojui teikti paslaugas, nurodytas skleistoje reklamoje, vykdė prisiimtus įsipareigojimus (paaiškėjus techniniam nesklandumui ir grąžinus 0,26 Eur už naudojimąsi internetu į pareiškėjo išankstinio mokėjimo sąskaitą, jis panaudojo visus 100 MB), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo reklamos teiginio atitikimą tikrovei. Pažymėtina, kad faktas, jog asmuo iki galo neįvykdė įsipareigojimo, kuris buvo nurodomas jo skleistoje reklamoje, turėjusioje įtakos vartotojo sprendimui pasirinkti prekes ir / ar paslaugas, savaime nesuponuoja jos (reklamos) neatitikimo Reklamos įstatyme nustatytiems reikalavimams, kadangi tokiu atveju visgi yra svarbios prievolės neįvykdymo aplinkybės (Reklamos įstatymo 23 str. 1 d.).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė jam priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Konkurencijos tarybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra pagrindo manyti, kad Konkurencijos taryba, spręsdama, ar pradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą, pažeidė Reklamos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.