- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e1-698-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07496-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- J. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2022 m. kovo 3 d., apie 17.36 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad gailisi. Parodymus duos jam gerai žinoma ir suprantama lietuvių kalba. Psichologo ir narkologo įskaitoje nėra. Galvos traumų neturėjo. Nori parodyti, kad 2022 m. kovo 3 d. apie 13 val. po darbo, bare vartojo alkoholį. Gėrė alaus „Tauras tradicinis" 2 butelius po 1 l, gėrė kartu su draugu S. (S.), pavardės nežino. Iš darbo į namus vyksta autobusu. Automobilį "Toyota", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirko lizingu pirkimo-pardavimo sutartimi (sutartis pridėta prie bylos). Už automobilį moka kas mėnesį. Daryti įmokų niekada nevėluoja. Gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 15.30 val. grįžęs namo išgėrė dar kavos ir žiūrėjo televizorių, tada pamatė, kad jam priklausanti mašina "Toyota", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatyta šiek tiek išsikišusi ant kelio ir apie 17 val. nusprendė patraukti jam priklausantį automobilį "Toyota", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes automobilis šiek tiek trukdė pravažiavimui ir bijojo, kad mašiną kas nors apgadins. Kadangi buvo išgėręs, paprašė dukros I. K., kad ji patrauktų automobilį, bet jinai negalėjo, kažkur skubėjo. Kadangi jautėsi gerai ir buvo praėję laiko po to, kai vartojo alkoholį, nusprendė automobilį patraukti pats. Kai tik įsėdo į mašiną, ją užvedė, įjungė laisvą pavarą, kad mašina pariedėtų ir staiga privažiavo kaimynas, kuris ištraukė jo automobilio raktus ir pasakė, kad dabar reikia laukti pareigūnų. Jis su juo sulaukė policijos pareigūnų. Kol laukė alkoholio nevartojo. Pareigūnai patikrino jo girtumą ir kiek pamena nustatė 1.59 promilės girtumą. Dėl savo kaltės gailisi. Vairuotojo pažymėjimo dabar neturi, nes jis liko mašinoj "Toyota", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o ją iš jo paėmė ir išvežė į saugomą aikštelę. Kai tik pasiims automobilį iš aikštelės, vairuotojo pažymėjimą pateiks ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Norėtų tyrimą pabaigti laidavimu.
Kaltinamojo J. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Liudytojas G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiandien, 2022 m. kovo 3 d., apie 17 val., išvažiavo iš namų. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) atbulomis išvažinėja automobilis "Toyota Avensis" (valstybinių numerių neatsimena). Jis sustojo. Automobiliui važiuojant atbulomis, šis judėjo į jo pusę, todėl jis nuspaudė garso signalą, kad automobilis sustotų. Automobilis sustojo, tačiau vėl įsijungęs atbulinę pavarą pradėjo važiuoti. Antrą kartą panaudojo garsinį signalą. Automobilis sustojo, tačiau pradėjo važiuoti į priekį ir užgeso. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie "Toyota" automobilio vairuotojo pusės. Atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles. Už automobilio vairo sėdėjo vyras apie 45 metų amžiaus. Vyras automobilyje buvo vienas. Pradėjus bendrauti su vyru dėl jo vairavimo šis jam iškart pasirodė neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nieko nelaukęs paskambino pagalbos telefonu 112 ir paaiškino situaciją. Kol laukė policijos pareigūnų už automobilio "Toyota" sėdintis vyras buvo ramus, neagresyvus. Atvykus policijos pareigūnams jis jiems nurodė vairuotoją. Nurodžius vairuotoją policijos pareigūnai iš jo priėmė paaiškinimą. Po parašyto paaiškinimo vyrą paliko policijos pareigūnų žinioje, o pats išvažiavo. Automobilio "Toyota" vairavusio vyro nepažįsta ir anksčiau matęs nėra.
2022 m. kovo 3 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio Dariaus Azulevičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kovo 3 d. apie 17 val. 15 min. dirbant kartu su vyr. patruliu D. Šikšniumi, gavo OVS budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sulaikytas automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas G. V. ir paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kai staiga iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiuoja „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams pasirodė įtartinas. Priėjus prie „Toyota“ vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai buvo neblaivus. Tada pranešėjas iškvietė policiją, kol laukė, vairuotoją buvo jo akivaizdoje iki policijai atvykstant nieko negėrė ir nevalgė. „Toyota“ vairuotojas J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus blaivumą pirmu pūtimu alkotesteriu 17.36 val. nustatytas 1.82 promilių girtumas, antru 17.56 val. 1.59 promilių girtumas. J. K. paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholio vartojo šiandien apie 09.00 val. ryte. Vairuotojui įteiktas policijos šaukimas atvykti į Vilniaus raj. PK A. Vivulskio g. 20 C, Vilnius. Automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), su atstovais susisiekti nepavyko, automobilis priverstinai nuvežtas į Minsko pl. 33 saugojimo aikštelę.
Iš 2022 m. kovo 3 d. neblaivumo nustatymo akto nurodyta, kad J. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens būklę: eiti tiesia linija pėda- po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo apie 09.00 val., atliko tikrinimą prietaisu Alkotesteris DRAGER Alcotest 7510 Nr. ARCK-0004, pirmuoju tikrinimu 17.36 val. nustatytas 1.82 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 17.56 val. nustatytas 1.59 promilių girtumas.
2022 m. kovo 3 d. 17.36 val. alkoholio matuokliu Alcotest Drager 7510 Nr. ARCK-0004, patikros Nr. 1540543, J. K. nustatytas 1.82 promilės girtumas.
2022 m. kovo 3 d. 17.56 val. alkoholio matuokliu Alcotest Drager 7510 Nr. ARCK-0004, patikros Nr. 1540543, J. K. nustatytas 1.59 promilės girtumas.
2022 m. kovo 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), duomenys apie transporto priemonę savininką (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini). Išorinių sugadinimo požymių nesimato. 2022 m. kovo 3 d. priverstinio transporto priemonės akte nurodyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius.
2022 m. kovo 9 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio salonas atrodo tvarkingas, alkoholio butelių nesimato. Automobilio sėdynės apvilktos juodais su raudonu pamušalais. Peleninėje yra nuotraukų. Panelės daiktų skyriuje yra juodos spalvos piniginė. Piniginė tuščia, jokių asmeninių dokumentų ar kitų daiktų nėra. Pinigų nėra. Po porankiu yra kito automobilio rakteliai, tuščia dėžutė. Daugiau asmeninių daiktų svarbių procesiniams veiksmams nerasta.
2022 m. kovo 8 d. J. K. išduotas leidimas atsiimti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Iš “Emprekis” pažymos matyti, kad lengvojo automobilio Toyota Avensis 2.0 D4D, kategorija M1-AB, hečbekas, kuras – dyzelinas, pasirinkti metai 2007 m. kaina be PVM 2 401.60 eurų, kaina su PVM 3 040.00 eurų.
Pagal informaciją apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas (duomenys neskelbtini), valdytojas J. K..
2022 m. kovo 3 d. Vilniaus apsk. VPK KP NVRS tyrėjo Vytauto Žukausko tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad J. K. 2022 m. kovo 3 d., 17.36 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinsi numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo G. V. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami J. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka, tačiau prašo teismo leisti baudą sumokėti dalimis, pirmą įmoką sumokant 140 eurų, o kitas įmokas mokėti po 100 eurų ketverių metų laikotarpiui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, jį vairuojant ir pavojingai manevruojant, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis J. K. neteistas, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už KET pažeidimus bei už vairavimą esant neblaiviam, visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs, dirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į išreikštą kaltinamojo prašymą bei į skirtinos bausmės dydį, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 20 (dvidešimt) mėnesių.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,59 promilių girtumas. Tokie J. K. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tai, jog nebuvo sužaloti žmonės, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių, todėl darytina išvada, kad jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie neblaivų vairuotoją ir kartu su policijos pareigūnais jo užkardę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles ir rodo J. K. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Kartu svarbu pažymėti, kad kaltinamasis kaip jau minėta praeityje baustas administracine tvarka už analogiškų veiksmų padarymą, t. y. už vairavimą esant neblaiviam. Teismas konstatuoja, jog J. K., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. kovo 8 d.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis yra 3 040 eurų su PVM. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos K. Reišytės žinioje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 57 MGL (2 850 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. K. (J. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 38 MGL (1 900 eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.
Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. K. (J. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. kovo 8 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. K. (J. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 040 (tris tūkstančius keturiasdešimt) eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos K. Reišytės žinioje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.