Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.12.1.1; 2.12.1.4.

2022 m. liepos 26 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, išsiskyręs, nedirba, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį 22 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. V. 2022 m. liepos 3 d. apie 23.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia savo sugyventinei B. V. suėmė už rankų ir tąsė, bei sudavė kumščiu tris smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į kairįjį šoną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai B. V. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis nuo 2020 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su savo žmona B. V. kartu pragyveno apie devynis metus, 2017 m. išsiskyrė ir B. V. išvažiavo gyventi pas savo mamą į Kauną. Jie kartu turi bendrą dukrą U. V.. Kai jis su B. V. išsiskyrė, pas jį į namus atvažiuodavo dukra, po kurio laiko atvažiavo ir jo buvusi žmona. Jie su B. V. susitaikė ir nuo 2020 m. vėl pradėjo kartu gyventi, gyvena iki šiol. Jis niekada ankščiau nėra prieš ją pakėlęs rankos ar smurtavęs, net nežino kaip vakar taip įvyko, kad jis smurtavo prieš savo buvusią žmoną, kurią labai myli. 2022 m. liepos 3 d. apie 16 val. jis su B. V. ir dar keletu pažįstamų vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, jų dukros nebuvo su jais, ji buvo likusi pas močiutę Kaune. Visą vakarą gėrė degtinę, alų, tarp jo ir B. V. jokių konfliktų nebuvo. Jis dar sėdėjo prie stalo, o ji nuėjo miegoti. Kiek pabuvęs, irgi susiruošė eiti miegoti. Atėjęs į kambarį, kur jie abu miega, B. V. nerado, nuėjęs į kitą kambarį, rado ją miegančią. Pajudino ją ir prašė eiti su juo gulti į kitą kambarį, bet ji sakė kad neis. Tada jis paėmęs ją už rankų judino ir kėlė, kad ši eitų su juo miegoti, bet ji nėjo. Tada jis pasiuto, pradėjo šaukti ant jos, kad ji eitų su juo miegoti. Ji atsisėdo apsimiegojusi ant lovos ir pasakė, kad neis. Tada jis kumščiu sudavė keletą smūgių jai į galvos sritį, kiek tiksliai smūgių ir kur pataikė, dėl girtumo neatsimena, bet tikrai taip galėjo būti kaip ir yra pateikta įtarime. Po to jis iš kambario išėjo į kitą kambarį. Būdamas kitame kambaryje girdėjo, kad B. V. kvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo forminti įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Medikų įvykio vietoje nebuvo. Dėl smurto artimoje aplinkoje jis buvo sulaikytas. Labai gailisi tai padaręs. Jis jau dabar atsiprašinėjo jos už tai, kad prieš ją smurtavo, jis ją taip myli ir šitaip prieš ją pasielgė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 122-125). L. V., paaiškino, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus. Su pateiktu įtarimu sutinka ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Yra davęs parodymus, jų nekeičia ir prašo jais vadovautis. Savo sugyventinės B. V. atsiprašė ir su ja susitaikė. Ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 141-143).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su savo vyru L. V. gyveno apie aštuonerius metus santuokoje, po to jis ją išdavė ir 2017 metais jie išsiskyrė. Jie kartu turi dukrą U. V.. Po skyrybų ji išėjo su dukra gyventi pas savo motiną į Kauną. Praėjus kuriam laikui dukra pradėjo važinėti pas tėvą L. V., prieš porą metų ji taip pat atvažiavo pas jį į namus ir jie susitaikė. Nuo 2020 m. ji su savo buvusiu vyru vėl kartu gyvena, veda bendra buitį ir pan. Jų dukra atvažiuoja pas juos, bet į mokyklą eina Kaune. Kiek ji kartu su L. V. gyvena, jis niekada anksčiau nėra smurtavęs prieš ją ar kaip nors kitaip panaudojęs fizinį smurtą. Ji kartais nuvažiuoja į Kauną, bet šiuo metu gyvena su buvusiu vyru L. V. namuose. Minėtu adresu L. V. nuomoja pusę namo, o kitoje pusėje gyvena kiti žmonės. 2022 m. liepos 3 d. apie 16 val. jie abu ir dar keletas pažįstamų vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, jų dukros nebuvo, ji buvo likusi pas močiutę Kaune. Visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų nebuvo. Ji apie 22 val. nuėjo miegoti. Miegančią ją prikėlė L. V., kuris pradėjo ją tampyti už rankų, kad ji eitų į kitą kambarį su juo gulti, bet ji buvo įmigusi ir nenorėjo eiti su juo miegoti. Tada jis pasiuto ir pradėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais kolioti, ji išsibudino ir atsisėdusi sėdėjo lovoje. L. V. pasiuto, kad nėjo su juo miegoti ir kumščiu sudavė jai tris smūgius į galvos sritį, vieną smūgį į kairįjį šoną ir iš to kambario išėjo. Ji tada greitai užsikabino kambario duris kabliuku ir išsikvietė policijos pareigūnus dėl patirto smurto. Netrukus atvažiavo policija. Medikų įvykio vietoje nebuvo. Dėl patirtų smūgių jautė didelį skausmą ir šiandien dar skaudą galvą, yra galvoje guzas. Kai vyko konfliktas, jie namuose buvo tiktai dviese. Ji pas jokius medikus nevyks ir pas teismo med. ekspertus apžiūrai taip pat nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti L. V. už tai, kad jis ją sumušė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 30-33).

5. Liudytojas K. D. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. liepos 3 d. dirbo nuo 19 val. iki 2022 m. liepos 4 d. 7 val. Jam patruliuojant tarnybiniu automobiliu su kolega, gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), galimas smurto artimoje aplinkoje faktas. Nuvykus minėtu adresu, lauke juos pasitiko moteris, kuri prisistatė B. V.. Su B. V. įėjus į gyvenamojo namo kambarį, pastebėjo ant stalo vykusias išgertuves, moteris sakė, kad ją sumušė jos buvęs sutuoktinis. Jos buvęs sutuoktinis prisistatė L. V., kuris jiems sakė nemušiąs savo sugyventinės, buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Bendraujant su B. V., ji sakė, kad jos sugyventinis L. V., jai gulint lovoje, prie jos priėjo ir pradėjo ją rankomis mušti į įvairias kūno vietas į galvą, į šonkaulius, taip pat tampė už plaukų. Šiais savo veiksmais L. V. jai sukėlė fizinį skausmą. Bendraujant su B. V., ji skundėsi galvos skausmu ir nuolat kartojo, kad jos sugyventinis ją sumušė. Vizualiai ant B. V. kūno išorinių sužalojimų nebuvo matyti. Buvo nustatyti abiem neblaivumai. Jis apie galimą smurto artimojoje aplinkoje atvejį pranešė budėtojui, atvykę pareigūnai suformino įvykį (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 54-57).

6. 2022 m. liepos 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos E. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta, kad 2022 m. liepos 3 d. apie 23.20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto metu neblaivus L. V., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest ARFM-0229, 23.39 val. nustatytas 2.96 promilių neblaivumas, tyčia tempė už plaukų ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą savo neblaiviai, kuriai nustatytas 23.42 val. 2,82 promilių neblaivumas, sugyventinei B. V. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 5-8).

7. Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, užfiksuota įvykio vieta, esanti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 11-19).

8. 2022 m. liepos 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patrulio K. D. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad B. V. paaiškino, jog jai gulint lovoje, prie jos priėjo neblaivus buvęs vyras L. V. ir pradėjo Rankomis ją mušti į įvairias kūno vietas (į galvą, šonkaulius), taip pat tampė už plaukų. Šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. B. V. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, L. V. - 2,96 promilių neblaivumas. Užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios B. V. kūno vizualiai matėsi patinimas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 20-24).

9. Duomenys iš policijoje registruotų įvykių suvestinės, užfiksuota, kad 2022 m. liepos 3 d. 23.23 val. gautas B. V. telefoninis pranešimas apie tai, kad vyras trenkė jai, yra agresyvus (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 58-61).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

11. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

12. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, dėl šeimos narei – sugyventinei B. V. sukėlto fizinio skausmo, pasitvirtino. Kaltinamasis būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suėmė už rankų ir tąsė, bei sudavė kumščiu tris smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į kairįjį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei B. V. fizinį skausmą.

13. Minėti smurtiniai veiksmai, lėmę fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai, kvalifikuotini kaip skausmo sukėlimas, numatytas BK 140 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad fizinis skausmas sukeltas kaltinamojo šeimos narei t. y. sugyventinei – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tiesiogine tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

14. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

15. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (t. 1, b. l. 160 – 163).

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

18. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta viena BK 60 straipsnyje numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

19. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 66 - 73), baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 74 - 80), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 81 – 84), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 87). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

20. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

V. Kiti proceso klausimai

21. Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 144 - 147).

22. Bylos duomenimis kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 3 d. 23 val. 40 min. iki 2022 m. liepos 4 d. 11 val. 57 min. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 101 – 103; 104-105). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 3 d. 23 val. 40 min. iki 2022 m. liepos 4 d. 11 val. 57 min. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką L. V. laikiname sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. liepos 3 d. 23 val. 40 min. iki 2022 m. liepos 4 d. 11 val. 57 min. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo L. V. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti L. V., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu L. V. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Palikti galioti L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti L. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.