- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- 1-27-369/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07190-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė, Virginija Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyventis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 228 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V., 2017-01-20, apie 21.35 val., būdamas UAB „G4S“ Lietuva apsaugos darbuotoju, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktinei situacijai, tyčia sudavė du smūgius kumščiais S. K. į veidą, padarydamas jam odos nubrozdinimą dešiniame žande, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, ir kairiame žande, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje bei kairės akiduobės dugno lūžį ir nesunkiai sutrikdė S. K. sveikatą.
Apklaustas teisme kaltinamasis S. V. jam pateiktus kaltinimus pripažino. Jis paaiškino, kad apsaugos darbuotoju dirba daugiau kaip 10 metų. Kaltinime nurodytu laiku jis dirbo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Apie 21.00 val. kartu su porininku T. J. buvo apsaugos kambaryje. Tuo metu pas juos atėjo viena iš kasininkų ir pasakė, kad prie parduotuvės stumdosi du vyrai, vyksta muštynės. Kartu su T. J. nuėjo prie parduotuvės durų ir pamatė neblaivų nukentėjusįjį, kuris konfliktavo su kitu (stambesniu) vyru. Stambesnis vyras jiems paaiškino, kad nukentėjusysis pagrobė prie kasos atsitiktinai paliktą jo brendžio butelį. Jis (S. V.) paklausė, gal reikia iškviesti policijos pareigūnus ar peržiūrėti apsaugos kamerų įrašą, tačiau stambesnis vyras atsakė, kad problema išspręsta, butelį jis atgavo ir niekam pretenzijų neturi. Tai pasakęs vyras išėjo iš parduotuvės. Parduotuvėje pasilikęs nukentėjusysis buvo neblaivus. Jis nenusiramino, toliau garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, mojavo rankomis ir grasino susidorojimu. Vienu metu, reaguodamas į tokį nukentėjusiojo elgesį nesusilaikė ir sudavė jam du smūgius į veidą. Vienas smūgis buvo suduotas rankos plaštaka, o kitas kumščiu. Tada nukentėjusysis nurimo ir išėjo iš parduotuvės. Sutinka, kad pasielgė netinkamai, tačiau, jo nuomone, tokius jo veiksmus išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys. Ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų pripažino ir sutiko jį atlyginti. Pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 50 eurų turtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl 2000 eurų neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. K. paaiškino, kad 2017-01-20 apie 21.30 val. apsipirkinėjo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjęs už savo prekes, pastebėjo, kad prie kasos esančioje lentynoje, kur patenka jau apmokėtos prekės, tarp jo nusipirktų prekių guli butelis brendžio. Nieko daug negalvodamas pastebėtą butelį įsidėjo į krepšelį. Išėjęs iš prekybos centro išgirdo nepažįstamo vyriškio žodžius, kad jis pasisavino jo butelį brendžio. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo ir vienas kitam įspyrė. Vyriškis atgavo butelį brendžio ir su moterimi sugrįžo į atgal parduotuvę. Palikęs savo maišelį su prekėmis ant vieno iš aikštelėje buvusių automobilių variklio dangčio jis taip pat sugrįžo į prekybos centrą. Ten jie vėl susikivirčijo ir vienas kitam įspyrė. Tuo metu prie jų atbėgo apsaugos darbuotojai. Jis prašė jį laikiusio stambesnio apsaugininko, kad šis jį paleistų, nes norėjo pasiimti lauke paliktus savo daiktus. Tada apsaugos darbuotojas, dešine ranka laikydamas jį už striukės, kaire ranka trenkė jam per dešinę ausį ir paleido. Jis neprisimena, ar suduotas smūgis buvo kumščiu, ar rankos delnu. Išėjęs į lauką pasiėmė savo pirkinius ir vėl sugrįžo į parduotuvę. Besiaiškinant su apsaugos darbuotoju gal ir buvo per daug „naglas“, tačiau apsaugos darbuotojo nekeikė ir jo nesiuntinėjo, tačiau pastarasis jam sudavė antrą kartą su kumščiu į skruostikauliio sritį. Jam išėjus iš prekybos centro į lauką, prie jo priėjo tas pats apsaugos darbuotojas, kuris prieš tai sudavė du smūgius į veidą, spyrė jam į šoną, sudavė į žando bei galvos sritį ir pasišalino. Sugrįžęs į namus apie įvykį papasakojo sutuoktinei bei paskambino į policiją. Į gydymo įstaigas nesikreipė, nes iš pradžių nejautė stipraus fizinio skausmo. Atsikėlęs sekančią dieną ir pajutęs stiprius veido skausmus nuvyko į policijos komisariatą, kur parašė skundą, bei nuvyko į Žalgirio ligoninę. Iš viso apsaugos darbuotojas jam sudavė keturis smūgius į galvos sritį. Konflikto metu sąmonės nebuvo praradęs.
Apklaustas papildomai S. K. patikslino savo ankstesnius parodymus. Jis nurodė, kad stambesnis apsaugos darbuotojas jam sudavė ranka (negali pasakyti, ar kumščiu, ar delnu) per pakaušį ir kumščiu į kairį žandą. Jis nesipriešino ir nesuprato, kodėl jis prieš jį naudoja jėgą. Jam išėjus į lauką „apsauginis“ atėjo iš paskos. S. K. jam parodė butelį „Coca-Colos“ ir pasakė, „matai, aš gi sakiau, kad pirkau“. Tada apsaugos darbuotojas iš jo rankų išmušė butelį ir kumščiu vėl sudavė į galvos ir veido sritį. Jam skaudėjo sumušimo vietas, buvo praskelta lupa. Sugrįžus į namus jo veidas ištino. Medikai nustatė žandikaulio viršutinės dalies skilimą. Mano, kad šis sužalojimas jam buvo padarytas antru smūgiu. Pirmas smūgis buvo į galvą, o antras labai stiprus ir būtent į šitą vietą. Jį mušė tik vienas apsaugos darbuotojas. Nesupranta dėl ko, nes buvo blaivas, nesipriešino ir apsaugos neįžeidinėjo. Gal tik šiek tiek kalbėjo pakeltu tonu, nes buvo nemaloni situacija, konfliktas dėl to butelio. Dėl patirtų sužalojimų jam nebuvo nustatytas nedarbingumo laikotarpis. Jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti jam padarytos turtinės – 50 eurų, moralinės- 2000 eurų žalos atlyginimą bei patirtas atstovavimo išlaidas 726 eurų.
Specialisto išvadoje Nr. G 250/2017(01) konstatuota, kad remiantis S. K. apžiūra ir medicinos duomenimis jam padarytas odos nubrozdinimas dešiniame žande, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste ir kairiame žande, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, Kliniškai nustatytas kairės akiduobės dugno lūžis. Sužalojimai padaryti smūginiu kieto, buko daikto (daiktų) poveikiu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-01-20). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl akiduobės dugno lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 92.71 eurų civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. paaiškino, kad 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur jis dirba apsaugos darbuotoju, įvyko konfliktas. Apie 21.35 val. kasininkė informavo, kad vyksta konfliktas tarp dviejų pirkėjų. Vyras su moterimi nupirko parduotuvėje butelį brendžio ir jį pamiršo. O už jų stovėjęs vyras tą butelį pasiėmė. Vėliau pora grįžo ir klausinėjo kasininkės. Atsukus apsaugos kamerų vaizdą buvo pastebėta, kad butelį brendžio paėmęs vyriškis greitai šalinasi iš parduotuvės. Brendį pirkęs vyriškis pasivijo tą asmenį ir pareikalavo grąžinti, tačiau vyriškis atsisakė. Jie susikibo, pradėjo konfliktuoti. Kartu su S. V. jis priėjo prie konfliktuojančių vyriškių ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Svetimą brendžio butelį paėmęs vyriškis buvo gan agresyvus. Jis aktyviai įrodinėjo, kad brendį nupirko ir nenorėjo jo atiduoti. Šio vyriškio buvo paprašyta parodyti pirkimo čekį, bet čekio jis neturėjo. Jis (T. J.) bendravo su butelį brendžio praradusiu vyriškiu, o S. V. daugiau bendravo su brendžio butelį pasisavinusiu vyriškiu. Iš to vyriškio pusės buvo tik rėkimas ir keiksmažodžiai. S. V. prašė, kad šis vyriškis kartu su juo eitų į apsaugos postą peržiūrėti vaizdo įrašą, tačiau vyriškis tai daryti kategoriškai atsisakė. Kitas vyriškis ir su juo buvusi moteris pasiėmė brendžio butelį, nes turėjo čekį ir per apsaugos kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą buvo matyti, kad jie iš tikrųjų pirko butelį brendžio, kurį pamiršo prie kasos už jį sumokėję. Jie atsisakė kviesti policijos pareigūnus ir pasakė, kad butelį paėmusiam vyriškiui pretenzijų neturi. Ne jam priklausantį brendį paėmęs vyriškis vis rėkė, kad butelis yra jo. Jis buvo labai aktyvus, mosikavo rankomis, stumdė S. V.. Jis įspėjo vyriški, jei šis nenurims, tai bus panaudotos dujos. Jis nežino kaip ten gavosi, tačiau matė, kaip S. V. sudavė tam vyriškiui į veidą ir žandą. Daugiau smūgių nematė. Lauke muštynių nebuvo. Smūgius gavęs vyriškis pasiėmė savo daiktus ir išėjo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo T. J. parodymus, specialisto išvados duomenis teismas daro išvadą, kad S. V. nusikalstami veiksmai, ko pasėkoje buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas, sudaro baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. sudėtį, nes šiais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta S. K. sveikata. Kaltinamasis neneigė, kad nesusivaldęs du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą. Jis gailisi dėl savo veiksmų ir įvykusių pasekmių.
S. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2017-01-20 apie 21.35 val., būdamas UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotoju ir dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką saugojame objekte - prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikdamas savo pagrindines pareigą - užtikrinti viešąją tvarką, nesant pagrindo tyčia sudavė S. K. kumščiais du smūgius į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinio direktoriaus 2016-04-26 įsakymu Nr. V-010 patvirtintų Apsaugos darbuotojo pagrindinių nuostatų III skyriaus „Pareigos“ 7.4, 7.5 ir 7.6 punktų reikalavimus, tokiu būdu viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir teises ir savo veiksmais padarė fiziniam asmeniui didelę žalą.
BK 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-283/2013).
Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė bei kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Taigi didelės žalos požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-76/2007, 2K-7-335/2013). Fizinė žala yra siejama su poveikiu žmogaus organizmui. Ji gali pasireikšti įvairaus lygio sveikatos sutrikdymu ar net gyvybės atėmimu. Taigi žalos pobūdis gali būti pats įvairiausias ir įstatymo leidėjo nėra tiksliai apibrėžtas. Ji gali būti klasifikuojama į turtinę, neturtinę ir fizinę. Tačiau esminis piktnaudžiavimo padarinių elementas yra tai, kad padarytoji žala turi būti vertinama kaip didelė.
Įvertinus teismų praktiką kaltinamasis S. V., kaip apsaugos darbuotojas yra tinkamas BK 228 str. subjektas, tačiau atsižvelgus į byloje esančius duomenis, teismas daro išvada, kad kaltinamojo veiksmais nebuvo padaryta didelės žalos, kaip to reikalauja BK 228 str. 1 d. dispozicija.
Šioje byloje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Jis prašė iš kaltinamojo priteisti 50 eurų jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis ilgai gydėsi ar buvo nedarbingas. Atsižvelgus į šias aplinkybes bylą nagrinėjantis teismas nesutinka su prokuroro pateiktame kaltinime išdėstyta pozicija, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, piktnaudžiaudamas jam, kaip apsaugos darbuotojo suteiktais įgaliojimais nukentėjusiajam padarė didelę žalą. Atsižvelgus į išdėstytą bei vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. S. V. dėl jam pateikto kaltinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. išteisintinas.
Skirdamas S. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. 1 d., 2 d. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
S. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba ir darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis įvykdė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi. Teismas tai vertina kaip S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. V. už BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamojo atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ str. nuostatas, nes bylos nagrinėjimas vyko sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidų – 92.71 eurų pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas pilnai. Atlyginti gydymo išlaidas sutiko ir pats kaltinamasis.
Pradėjus bylą nagrinėti teisme, iki įrodymų tyrimo pradžios, nukentėjusysis S. K. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos – 50 eurai ir moralinės žalos - 2000 eurai atlyginimo. Nukentėjusysis prašė ieškinyje nurodytas pinigų sumas priteisti iš kaltinamojo S. V., teigdamas, kad dėl patirtų sužalojimų buvo privestas pirkti vaistus, savo sąskaita vykti į medicinines įstaigas. Tai patvirtinančių rašytinių duomenų nukentėjusysis teismui nepateikė. Kaltinamasis sutiko nukentėjusiajam atlyginti 50 eurų jo turėtas turtines išlaidas. Įvertinus kaltinamojo poziciją dėl turtinės žalos atlyginimo, reiškiamo ieškinio dydį, teismas daro išvadą, kad nors nukentėjusysis ir nepateikė ieškinio sumą patvirtinančių duomenų, tačiau jo reikalaujama priteisti suma yra reali turėtiems nuostoliams padengti bei atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo.
S. K. prašė priteisti iš kaltinamojo S. V. 2000 eurų jo patirtai neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad patirtas fizinis smurtas sukėlė tam tikras pasekmes – akiduobės dugno lūžį, ant veido buvusias kraujosruvas. S. K. patyrė skausmą, jautė diskomfortą ir nepatogumus bendraudamas su draugais bei šeimos nariais. Sumušdamas S. K., kaltinamasis jam sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus, padarė moralinę žalą. Teismas pažymi, kad sprendžiant moralinės žalos dydžio priteisimo klausimą būtina atsižvelgti, kad dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, jam paėmus kitam asmeniui priklausantį brendžio butelį įvyko susistumdymas su teisėtai alkoholį įsigijusiu asmeniu, ko pasėkoje į incidentą teko įsikišti apsaugos darbuotojui S. V..
Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamojo priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 2 000 eurų piniginė suma akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 500 eurų sumos ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad nukentėjusiojo patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Teismas iš kaltinamojo priteisia ir nukentėjusiojo S. K. patirtas atstovavimo išlaidas - 726 eurų (pinigų priėmimo kvitas Nr. 874958).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Įpareigoti S. V. per 1 (vieną) mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Išaiškinti S. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
S. V. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. V. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš S. V. jam priteisti 50 eurų.
Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš S. V. jam priteisti 500 eurų.
Priteisti iš S. V. nukentėjusiajam S. K. 726 eurų jo patirtų proceso išlaidų.
Vilniaus teritorinės ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš S. V. priteisti 92.71 eurų.
S. V., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti pagal baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. pateiktą kaltinimą, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.