Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl VMI 2016 m. gruodžio 14 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-2588, kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Kauno AVMI 2016-10-20 pavedimu tikrinti Nr. (13.2)-FR0773-2619 buvo pavesta patikrinti pareiškėjos MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą ir sumokėjimą; mokestinio patikrinimo tema – gyventojų pajamų mokestis, mokestinio patikrinimo terminas – nuo 2016-10-21 iki 2016-12-07 (b. l. 32). Apie mokestinį patikrinimą pareiškėja buvo informuota Kauno AVMI 2016-10-25 raštu Nr. (13.2-04.5)-K-7871 (b. l. 31), išsiunčiant 2016-10-20 pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (13.2)MTP-1218, kuriuo prašoma atvykti į Kauno AVMI padalinį nustatytu laiku ir mokestiniam tyrimui pateikti 2011 metų gautas pajamas ir patirtas išlaidas pateisinančius dokumentus, įskaitant turo pardavimo ir dovanojimo sutartis bei šio turto įsigijimą pateisinančius juridinę galią turinčius dokumentus (b. l. 33).

Atlikus pareiškėjos mokestinį patikrinimą, Kauno AVMI surašė 2016-12-07 patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-723 ir pareiškėjai papildomai apskaičiavo 16 357,19 Eur GPM (b. l. 8-15).

Kauno AVMI 2016-12-13 raštu Nr. (13.1E-04.5)-K-9266 (b. l. 30) kreipėsi į VMI, nurodė, kad atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą už 2011 metus ir surašė 2016-12-07 patikrinimo aktą Nr. FR0680-723, su kuriuo pareiškėja susipažino 2016-12-07 sistemoje ,,Mano VMI“; patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 16 357,16 Eur GPM. Kadangi mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota ženkli 16 357,16 Eur suma, mokėtoja į Kauno AVMI pranešimus dėl neteisingai pateiktos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2011 m. patikslinimo nereagavo, mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdė ir mokesčių administratoriaus veiksmus apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, yra pavojus ir reali rizika, kad mokėtoja, nesutikdama sumokėti jai priklausančius mokesčius, gali perregistruoti savo vardu turimą nekilnojamąjį turtą trečiųjų asmenų vardu. Mokėtoja yra senatvės pensininkė, niekur nedirba ir vienintelis pajamų šaltinis yra senatvės pensija, gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti. Kauno AVMI prašė spręsti klausimą dėl mokėtojos Z. K. nuosavybės teise priklausančio turto teisių juo naudotis apribojimo.

VMI 2016-12-14 Turto arešto aktu (b. l. 28–29) areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 21 090,00 Eur, arešto mastas 16 357,16 Eur. Akte nurodyta, kad dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka – 2016-12-07 patikrinimo aktas Nr. FR0680-723. Akto papildomoje informacijoje nurodyta, kad mokesčių mokėtoja nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir apskundė mokesčių administratoriaus veiksmus teismui. Z. K. yra senatvės pensininkė, niekur nedirba ir vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama senatvės pensija; gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti.

Pareiškėja 2017-01-10 pateikė pastabas dėl 2016-12-07 patikrinimo akto Nr. FR0680-723 (b. l. 16–17), nurodė, kad, jos nuomone, mokestinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas ir patikrinimo aktas turėtų būti panaikintas, kadangi dar nėra išnagrinėta administracinė byla, kurioje kilo ginčas dėl prievolės pareiškėjai teikti patikslintą gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją.

Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2015-11-18 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4028-423/2015 (b. l. 18–20) matyti, kad ginčas byloje kilo dėl Kauno AVMI 2015-07-23 nurodymo Nr. (12.7)FR0706-4880, kuriuo pareiškėjai nurodoma per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo patikslinti GPM308 ,,Metinę pajamų deklaraciją“ už 2011 m. pagal 4 pareiškėjai išsiųstus pranešimus. Teismas pareiškėjos skundą atmetė, sprendė, kad atsakovas Kauno AVMI pagrįstai pasiūlė pareiškėjai patikslinti pateiktą gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir ginčijamas nurodymas yra teisėtas, nes 2010-02-26 sudaryta rašytinė dovanojimo sutartis, pagal kurią A. A. padovanojo pareiškėjai Z. K. kilnojamąjį turtą, įvertintą 374 000 Lt, negali būti laikoma išlaidas pagrindžiančiu dokumentu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015-11-18 sprendimo pateikė apeliacinį skundą; minėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) galutinis procesinis sprendimas bus skelbiamas 2017-04-10.

MAĮ 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų yra turto areštas. MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje turto areštas apibrėžiamas kaip šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kada gali būti areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas: <...> „jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).“

LVAT yra ne kartą pasisakęs, kad minėtoje MAĮ nuostatoje iš esmės yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: 1) kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Dėl pirmosios sąlygos LVAT yra išaiškinęs, kad turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 straipsnio 3 dalis), bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis leidžia mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu (LVAT 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008, 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011).

Dėl antrosios sąlygos LVAT praktikoje pažymima, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nėra pateiktas užbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, darytina išvada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Tai, kad nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu Kauno AVMI buvo atliktas mokestinis patikrinimas, surašytas 2016-12-07 patikrinimo aktas Nr. (13.2)FR0680-723 ir pareiškėjai papildomai apskaičiuota 16 357,19 Eur GPM (b. l. 8–15). Pareiškėja su patikrinimo aktu nesutiko ir pateikė dėl jo pastabas (b. l. 16–17), jos nuomone, patikrinimas negalėjo būti atliekamas tol, kol nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje, kurioje ginčas kilo dėl prievolės pateikti patikslintą gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2011 metus, todėl ir turto areštas pareiškėjai negalėjo būti taikomas. Pažymėtina, kad ginčo dalykas šioje byloje nėra atlikto pareiškėjos mokestinio patikrinimo teisėtumas. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis galimybės areštuoti mokesčių mokėtojo turtą nesieja su atlikto mokestinio patikrinimo akto patvirtinimu, pakanka preliminarios išvados apie galimus mokesčių įstatymo pažeidimus. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra nustatyti, ar mokesčių administratoriaus mokestinio tyrimo metu nustatyta preliminari išvada dėl mokesčių įstatymų pažeidimų yra pagrįsta. Tik mokesčių administratoriui MAĮ nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo arba patikrinimo pažymą (MAĮ 128 straipsnis) bus nustatyta, ar mokesčių administratoriaus preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus pasitvirtino. Kauno AVMI 2016-12-07 patikrinimo akto Nr. (13.2)FR0680-723 duomenys leidžia teigti, kad pasitvirtinus mokesčių administratoriaus preliminariai išvadai dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų bus pripažinta, jog pareiškėja nėra sumokėjusi 16 357,19 Eur GPM. Todėl konstatuotina, kad yra pirmoji sąlyga, nustatyta MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, taikyti turto areštą pareiškėjai.

Nors pareiškėja teigia, kad iki šiol turto nepardavė, nepadovanojo ar kitaip neapsunkino, todėl nėra faktinio pagrindo areštuoti turtą, pripažintina, kad pareiškėjai papildomai apskaičiuota 16 357,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma nėra mažareikšmė. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius teisingai konstatavo, kad yra pagrįsta rizika, jog mokesčių mokėtoja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką, kadangi pareiškėja yra senatvės pensininkė, niekur nedirba, vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama senatvės pensija, gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti. Pareiškėja šių aplinkybių byloje nepaneigė. Todėl teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, LVAT suformuota praktika konstatuoja, kad buvo MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdą – pareiškėjos turto areštą, Turto arešto aktas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Aplinkybė, kad LVAT dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nurodymo pareiškėjai patikslinti gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2011 m., nėra teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl Turto arešto akto teisėtumo, kadangi Turto arešto akto teisėtumą patvirtina MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų turto areštui taikyti egzistavimas. Dėl išdėstytų argumentų teismas prieina prie išvados, kad atsakovas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, todėl skundžiamo Turto arešto akto naikinti pagrindų nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo Z. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.