Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrintus su Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, galutine subendrinta – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė – 1 metų 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė; 2022 m. balandžio 26 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę;

9) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūta 1 para ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutine sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė;

12) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta – 1 metų 3 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

13) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežčiausios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutartimi subendrintos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. baudžiamąjį įsakymą ir pagal šį nuosprendį, ir R. D. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2022 m. birželio 13 d., apie 16:21 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), dėl A. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, su minėto automobilio pardavėja sutaręs dėl automobilio įsigijimo už 700 eurų, telefone parodė suklastotą pinigų pervedimo už automobilį į A. K. nurodytą banko sąskaitą nuotrauką, po ko paprašė automobiliu pavažiuoti, A. K. leidus, jis automobiliu nuvažiavo ir negrįžo, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiai A. K. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė 700 eurų vertės turtinę žalą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. D. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2022 m. birželio 14 d. apie 11:30 val. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ radęs skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, telefonu skambindamas iš Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su pardavėju G. T. ir sutarė susitikti dėl automobilio įsigijimo, po ko 2022 m. birželio 14 d. laikotarpyje nuo 11:58 val. iki 12:38 val., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ susitikęs su minėto automobilio pardavėju, sutarė dėl automobilio įsigijimo už 500 eurų, telefone parodė suklastotą pinigų pervedimo per „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį į G. T. nurodytą banko sąskaitą nuotrauką, su G. T. surašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, po ko G. T. automobilį jam atidavė, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiam G. T. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė 500 eurų vertės turtinę žalą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl nusikalstamos veikos G. T. atžvilgiu, visi bylos dalyviai sutiko, kad šioje dalyje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas dėl šios veikos, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis), kitoje dalyje atliktas pilnas įrodymų tyrimas.

Iš 2022 m. birželio 20 d. į ePolicija.lt gauto G. T. pareiškimo matyti, kad 2022 m. birželio 14 d. apie 12:20 val. (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeniui, prisistačiusiam, kaip R. D., pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkėjas vietoje atliko banko pavedimą iš P. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), parodė pavedimo nuotrauką telefone. G. T. atidavė automobilį, bet pinigų į savo banko sąskaitą negavo. Paskambinus R. D. telefonu, jis žadėjo atvežti pinigus, bet neatvežė. Dabar telefonas išjungtas. Jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. G. T. padaryta 500 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 85–86).

Iš 2022 m. liepos 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. T. R. D. atpažino kaip asmenį, kuris 2022 m. birželio 14 d., prie kolonėlės (duomenys neskelbtini), iš jo apgaulės būdu, parodydamas fiktyvų bankinį pavedimą, įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis šį asmenį gerai įsidėmėjo ir atpažįsta iš jo pailgesnio veido, veido sudėjimo ir formos, iš plaukų, bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 152–153).

Iš 2022 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2022 m. birželio 14 d. 11:58 val. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelės kampe stovi tamsios spalvos automobilis, galimai pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nurodytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio valstybinių numerių nesimato. Prie automobilio privažiuoja kitas tamsios spalvos automobilis, galimai „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinių numerių taip pat nesimato. Prie minėtų aikštelėje stovinčių automobilių privažiuoja sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio valstybinių numerių raidės (duomenys neskelbtini), numerių aiškiai nesimato, galimai (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipa vyriškis, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis tai yra nukentėjusysis G. T.. Iš minėto automobilio (duomenys neskelbtini) galinių vietų išlipa du vaikinai. Vienas iš vaikinų – R. D. – apie 175 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, dėvi juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos šortais, juodomis kojinėmis, mėlynomis šlepetėmis, dėvi juodos spalvos vasarinę kepurę su snapu, per petį užsidėjęs juodos spalvos nedidelę rankinę. Šis vaikinas nueina prie iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio išlipusio vyriškio. Vaikinas su kepure pakalbėjęs su G. T. kažką paima jam iš rankų, galimai automobilio raktelius, nueina prie stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos, atsirakina automobilį, į jį įsėda. G. T. stovi šalia, naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. G. T. ir vaikinas, apžiūrintis automobilį, kartu išvažiuoja į gatvę. Automobilį vairuoja G. T., šalia sėdi vaikinas, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis galimai R. D.. Automobiliui grįžtant matomi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Grįžus automobilis pastatomas į tą pačią vietą. Matoma, kaip G. T. iš automobilio (duomenys neskelbtini) išsiima daiktus. Už (duomenys neskelbtini) automobilio vairo atsisėda vaikinas su kepure, galimai R. D., šalia jo keleivio vietoje kitas kartu buvęs vaikinas raudona maike, ir jie važiuoja automobiliu. G. T. rankoje laiko popieriaus lapą ir kavos puodelį, nueina į automobilį (duomenys neskelbtini), kuriuo atvažiavo, o vaikinai automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš degalinės išvažiuoja (1 t., b. l. 129–131).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. D. 2022 m birželio 13 d. apgaulės būdu užvaldžius A. K. 700 eur vertės turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. birželio 14 d. apgaulės būdu užvaldžius G. T. priklausantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais, vaizdo kamerų įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Abi nusikalstamos veikos įvykdytos analogišku būdu. Kaltinamasis pripažino, jog abiem atvejais radęs pagal skelbimus parduodamus automobilius, susitikęs su pardavėjais sutarė automobilius pirkti. Sutiko dėl kainos. Kaip įrodymą, patvirtinantį, kad jis tikrai perka automobilius ir pervedė pinigus, pateikė (parodė telefone) suklastoto bankinio pavedimo išrašą, kuriame buvo nurodoma, kad kiekvienu atveju yra padarytas tokio dydžio pavedimas, kokią sutarė automobilio įsigijimo kainą iš pirkėjų. Abiem atvejais jis pinigų nuketėjusiesiems nepervedė ir su jų automobiliais išvažiavo su jais neatsiskaitęs., t. y. neteisėtai užvaldė svetimą turtą. Šie kaltinamojo parodymai visiškai atitinka nukentėjusiųjų A. K. ir G. T. parodymus, kad jie buvo įdėję skelbimus apie parduodamus automobilius, kad su jais susisiekė pirkėjas, kuris išreiškė norą susitikti dėl automobilių pirkimo, susitikus su pirkėju, jam parduodamų automobilių kaina tiko, jis norėjo juos pirkti ir pateikė telefone bankinio pavedimo įrašą, kuriame buvo matyti, kad buvo atlikti parduodamų automobilių vertės dydžio bankiniai pavedimai. Abu nukentėjusieji vienodai patvirtino, jog pirkėjas paaiškino, kad pavedimas bus atliktas iš jo sesers sąskaitos. Be to, abu pardavėjai patvirtino, jog patikėję, kad pavedimas tikrai padarytas ir jie gaus pinigus, perleido automobilius kaltinamajam, tačiau pinigų taip ir negavo, o vėliau susisiekti su pardavėju nebepavyko. Tiek A. K., tiek ir G. T. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu R. D. atpažino, kaip asmenį, kuris apgaule iš jų užvaldė automobilius už juos nesumokėjęs. Be to, kaltinamasis patvirtino, kad sutartyse jis nurodė savo tikrą vardą ir pavardę. Tai patvirtina ir nukentėjusiųjų pateiktos sutarčių kopijos ir nuotraukos. Be to, nukentėjusiojo G. T. bendravimas su R. D. dėl automobilio įsigijimo degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje patvirtina ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis susitinka su kaltinamuoju, abu įsėda į automobilį ir iš aikštelės išvažiuoja. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad G. T. ketino išbandyti automobilį, todėl tuo tikslu jie kartu įsėdo į automobilį ir kažkiek pavažiavo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis abiem atvejais veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – automobilį. Jis sutarė su nukentėjusiaisiais dėl automobilių pirkimo, nors realiai mokėti pinigų už automobilius neketino. Kad patvirtintų savo ketinimų realumą ir įgytų nukentėjusiųjų pasitikėjimą pateikė nukentėjusiesiems netikrus dokumentus, t. y. suklastotus bankinius pavedimus, kuriuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie neva padarytus bankinius pavedimus už perkamus automobilius. Nukentėjusieji patikėjo šia tikrovės neatitinkančia informacija ir A. K. leido kaltinamajam vienam išbandyti automobilį, o G. T. pasitikėjęs, kad pavedimas iš tiesų padarytas, perleido automobilį R. D.. Tai patvirtina, jog nukentėjusieji savo turtą kaltinamajam perleido jų atžvilgiu panaudotos apgaulės įtakoje. Tokiu būdu kaltinamasis neteisėtai, t. y. panaudojęs apgaulę, užvaldė svetimą turtą.

R. D., būdamas suaugęs, pakaltinamas, ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, kad dėl tokios jo veikos nukentėjusiesiems bus padaryta žala, ir to norėjo bei sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

R. D. neginčijo, jog G. T. jo veiksmais padaryta 500 eur turtinė žala, tačiau nesutiko, kad A. K. padaryta 700 eur dydžio žala. Teigė, kad jis A. K. susitikimo metu sumokėjo 200 eur grynais, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai. A. K. parodė, jog R. D. jai nesumokėjo grynų pinigų, jis kalbėjo apie tai, tačiau nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. sutiko su parduodamo automobilio kaina, t. y. 700 eur, kuri buvo įrašyta ir sutartyje, parodė bankinį pavedimą dėl 700 eur mokėjimo, teismas laiko nelogiškais kaltinamojo aiškinimus, kad jis prie neva sumokėtų 700 eur dar būtų papildomai siūlęs mokėti 200 eur. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. automobilį buvo siūloma pirkti už 700 eur, su tokia kaina R. D. sutiko, tokią kainą nurodė ir neva padarytame pavedime, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. D. apgaulės būdu užvaldė svetimą, A. K. priklausantį 700 eurų vertės turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), o taip pat apgaulės būdu užvaldė G. T. priklausantį 500 eur vertės turtą – automobilį (duomenys neskelbtini). Abiem atvejais neteisėtai užvaldyto svetimo turto vertė viršija 5 MGL sumą, t. y. viršija 250 Eur sumą, ir atitinka sukčiavimo dalyką.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog R. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto užvaldymo apgaule, t. y. sukčiavimo, požymiai, todėl jo veikos abiem atvejais teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes neteisėtai apgaulės būdu užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl sukčiavimo G. T. atžvilgiu laikytina tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis R. D. praeityje teistas, administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 29–39), psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose neregistruotas (2 t., b. l. 26, 28), todėl R. D. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus nuosavybei. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo G. T. atžvilgiu, dėl A. K. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad asmuo nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

Vertinant padarytų veikų ir paties kaltinamojo pavojingumą, parenkant bausmės rūšį, svarbu taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo metu asmuo teisiamas penkioliktą kartą, anksčiau jis jau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstamas veikas padarė anksčiau būdamas teistas aštuonis kartus. Nusikalto neišnykus teistumui, netrukus po to, kai buvo paleistas iš įkaltinimo įstaigos atlikęs anksčiau skirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos neturėjo. Jis taip pat baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs. Esant šioms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam už nusikalstamos veikos A. K. atžvilgiu padarymą skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, terminą nustatant 7 mėnesiams; už nusikalstamos veikos G. T. atžvilgiu padarymą skirtina bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Kadangi dėl G. T. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla šioje dalyje išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, R. D. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių (sukčiavimas A. K. atžvilgiu) – 7 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo) švelnesnės bausmės, paskirtos už sukčiavimą G. T. atžvilgiu, ir skirtina subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausmėmis paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį – 4 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir dalį – 20 parų arešto, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, prieš tai šią bausmę pakeitus į laisvės atėmimą, ir skirtina gautinė subendrinta bausmė – 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Byloje nukentėjusioji A. K. pareiškė 700 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 25–26).

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo R. D. veiksmų nukentėjusioji A. K. patyrė žalą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule užvaldė nukentėjusiajai priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas jai turtinę žalą. Nors civilinio ieškinio dydį kaltinamasis ginčijo, teigdamas, jog padaryta žala yra 500 eurų, kadangi automobilio pirkimo metu jis nukentėjusiajai padavė 200 eurų grynais, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai nėra grįsti jokiais duomenimis. Kaltinamasis taip pat žadėjo pateikti jo ir nukentėjusiosios pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta jų abiejų parašais, tačiau tokios sutarties nepateikė. Nukentėjusioji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuosekli, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė vienodas įvykio aplinkybes, todėl netikėti nukentėjusiąja teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Iš kaltinamojo R. D. nukentėjusiosios A. K. naudai priteistina 700 eurų.

Nukentėjusysis G. T. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 110–111).

Byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo R. D. veiksmų nukentėjusysis G. T. patyrė žalą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas jam turtinę žalą. Civilinio ieškinio dydžio kaltinamasis neginčijo, jis įrodytas taip pat ir objektyviais bylos duomenimis – banko pavedimu, užfiksuotu kaltinamojo R. D. telefone, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Iš kaltinamojo R. D. nukentėjusiojo G. T. naudai priteistina 500 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už R. D. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 310 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kaltinamajam šiuo nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai, be to, iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant finansinės naudos ir negebant rasti išeičių kaip gauti pajamų legaliu būdu, kaltinamasis yra daug kartų teistas anksčiau, baustas administracine tvarka piniginėmis baudomis, kurių nemoka, artimųjų Lietuvoje neturi, teismas sprendžia, jog šių proceso išlaidų priteisimas gali apsunkinti žalos atlyginimą, padidinti ir taip didelių įsipareigojimų naštą ir tokiu būdu demotyvuoti kaltinamąjį siekti atlyginti žalą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 129), paliktinas saugoti byloje.

Kardomoji priemonė byloje nebuvo paskirta, nes asmuo buvo sulaikytas kitoje byloje. Nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamojo atžvilgiu jau yra įsiteisėję ir vykdomi kiti nuosprendžiai, kuriais paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu taip pat skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl kardomąją priemonę skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. K. atžvilgiu), ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (G. T. atžvilgiu), ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę dėl G. T. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos mažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį – 4 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir dalį – 20 parų arešto, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, prieš tai šią bausmę pakeitus į laisvės atėmimą, ir skirti R. D. gautinę subendrintą bausmę – 2 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuoti bausmes, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) iš kaltinamojo R. D..

Nukentėjusiojo G. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) iš kaltinamojo R. D..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo neišieškoti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje (1 t., b. l. 129), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.